- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- I-1924-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01242-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (15-18 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – atsakovas, Telšių apskrities VPK), 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad procesinių veiksmų atlikimui buvo pervežtas ir laikomas Mažeikių areštinėje nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. spalio 3 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki lapkričio 21 d., išskyrus 2015 m. lapkričio 19 – 20 d. Nežiūrint į tai, kad yra neįgalus asmuo, buvo patalpintas į kamerą, skirtą sveikiems asmenims. Kameroje sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 m aukščio sienele, grindyse įrengtas tupimas unitazas, sanitarinis mazgas nepritaikytas žmonėms su negalia. Naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas privatumas, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, atvira sanitarinio mazgo vieta buvo matoma ne tik kitų suimtųjų, bet ir pareigūnų. Kameroje nebuvo signalizacijos mygtuko, todėl norint išsikviesti pareigūnus tekdavo belstis į duris. 2015 m. spalio 2 d. iš Mažeikių PK areštinės buvo etapuotas į Telšių VPK apklausai, o grįžęs į kamerą pasigedo savo asmeninių daiktų bei maisto produktų, apie dingusius daiktus žodžiu informavo pareigūnus ir nurodė asmenį, kuris išvykdamas į kitą įkalinimo įstaigą pasisavino jo daiktus, tokiu būdu pareigūnai neužtikrino jo asmeninės nuosavybės, t.y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė emocinį stresą ir išgyvenimus, fizinį skausmą ir nepatogumus, ventiliacijos neužtikrinimas pablogino jo sveikatą.
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities VPK, apie posėdį pranešta tinkamai (98 b. l.), pateikė atsiliepimą (25-29 b. l.), kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad turimais duomenimis pareiškėjas Telšių apskrities VPK operatyvaus valdymo areštinėje Mažeikiuose buvo laikomas nuo 2015-09-30 17.30 val. iki 2015-10-06 11.01val., nuo 2015-11-18 15.50 val. iki 2015-11-24 11.20 val. Nuo 2015-09-30 iki 2015-10-01 buvo laikomas keturvietėje kameroje Nr. 10 vienas, nuo 2015-10-01 iki 2015-10-06 keturvietėje kameroje Nr. 11 su dar dviem suimtais asmenimis, 2015-10-06 11.01 val. konvojuotas į Kauno TI, areštinėje šiuo laikotarpiu buvo laikomas 6 paras. Nuo 2015-11-18 iki 2015-11-16 buvo laikomas areštinės keturvietėje kameroje Nr. 11 kartu su dar 2 suimtais asmenimis, nuo 2015-11-16 iki 2015-11-19 toje pačioje kameroje su dar 3 suimtais asmenimis, nuo 2015-11-20 iki 2015-11-23 keturvietėje kameroje Nr. 11 buvo laikomas vienas, nuo 2015-11-23 iki 2015-11-24 toje pačioje kameroje su dar vienu asmeniu, 2015-11-24 11.30 val. konvojuotas į Šiaulių TI, areštinėje šiuo laikotarpiu buvo laikomas 6 paras. Laikotarpiu nuo 2015-11-19 10.20 val. iki 2015-11-20 15.01 val. pareiškėjas procesinių veiksmų atlikimui buvo konvojuotas į Telšių AVPK ilgalaikio sulaikymo patalpas. Mažeikių rajono PK areštinė pradėta eksploatuoti 2003-12-05, ją statant buvo atsižvelgta į galiojančius teisės aktus ir jais vadovautasi, todėl areštinės patalpos atitinka visus joms keliamus reikalavimus, laikymo sąlygos atitinka galiojančioms Europos sąjungos normoms. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakyme Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ yra įtvirtinta, kad nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – tai vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu skirtos telefonspynės. Jeigu areštinėje nėra nuotolinio asmenų stebėjimo sistemos, pareigūnas vykdo kitokio pobūdžio priežiūrą. Mažeikių PK areštinėje darbas organizuojamas taip, kad pamainoje dirba ne mažiau kaip du pareigūnai, vienas jų atlieka areštinės budėtojo funkcijas, kitas – vidaus postinio funkcijas. Postinio funkcijas atliekantis pareigūnas periodiškai, ne rečiau kaip kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrina kamerose esančius asmenis, apie padėtį informuoja budėtoją. Areštinės kamerų duryse įrengta stebėjimo akutė, kuri įrengta taip, kad pro ją stebint areštantus, sanitarinis mazgas nesimato, todėl pareiškėjo teiginiai, kad pareigūnai stebėdami kamerą matė jį sanitariniame mazge, nepagrįsti. Areštinės kamerose sanitariniai mazgai įrengti pagal higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 p. reikalavimus. Kamerose įrengti dvigubi langai, išorinis stiklas skaidrus, vidinio lango stiklas sustiprintas bei armuotas, skaidraus stiklo, visose be išimties kamerose įdiegtos dienos liuminescencinės lempos. Langai vėdinimui pritaikyti, jie atsidaro iš kameros vidaus pusės, be to, kameros dar papildomai vėdinamos mechaniniu būdu, elektros varikliai per ventiliacinius vamzdynus priverstinai įpučia ir įtraukia orą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ pakeisti 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų punktai, o 29 punktas išdėstytas nurodant, kad kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su ne žemesne, kaip 160-180 cm aukščio atskiriamąja pertvara ir varstomomis 120 cm durimis, tarp grindų ir sanitarinio mazgo durų apačios paliekamas 10-20 cm tarpas, slenkstis nedaromas. Atlikus viešųjų pirkimų procedūras, areštinėje šio punkto reikalavimai buvo įgyvendinti, t.y., paaukštintos sienelės (pertvaros), įrengtos sanitarinio mazgo durys. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose areštinės veiklą, nustatytus įrengimus, nėra numatyta, kad turi būti įrengti sanitariniai mazgai, pritaikyti neįgaliesiems. Pareiškėjas, atvykęs į areštinę, gydytojo pažymų dėl sveikatos būklės, draudžiančios jį laikyti areštinėje, neturėjo, asmens byloje tokių dokumentų taip pat nebuvo. Neįgalumas jam nustatytas dėl lėtinių ligų ir tai niekaip nesusiję su jo buvimu areštinėje. Apie tai, kad areštinė atitinka visus keliamus reikalavimus aktualiu laikotarpiu, užfiksuota patikrinimuose, kuriuos atliko Telšių visuomenės sveikatos centras. Pareiškėjas nurodo, kad tuo metu, kai jis 2015-10-02 buvo išvykęs į Telšių AVPK, kitas asmuo pasisavino jo asmeninius daiktus, skunde nurodo to asmens vardą ir pavardę, tačiau nustatyta, kad pareiškėjo nurodytas asmuo į areštinę nebuvo patalpintas nei jo laikymo, nei kitu laikotarpiu. Pareiškėjo buvimo areštinėje laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjo skundų nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas V. V. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš valdžios institucijos veiksmų, laikant jį Telšių apskrities VPK Mažeikių areštinėje (toliau – areštinė).
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog Mažeikių areštinėje laikotarpiais nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. spalio 3 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki lapkričio 21 d. jis buvo laikomas kamerose, kuriose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nebuvo užtikrintas tinkamas kamerų vėdinimas, nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, pareigūnai neužtikrino jo asmeninių daiktų saugumo.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas V. V. į Telšių aps. VPK Mažeikių areštinę konvojuotas ir patalpintas 2015-09-30 17.30 val., laikomas iki 2015-10-06 11.01val. (6 paros), konvojuotas ir patalpintas 2015-11-18 15.50 val. ir laikomas iki 2015-11-24 11.20 val. (5 paros) (36-44 b. l.). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Mažeikių areštinės kamerose Nr. 10 ir 11, vienas arba su dar 1-3 asmenimis (47 b. l.).
Sanitarinių mazgų įrengimą policijos areštinių kamerose reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktas, kuris buvo pakeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 12 įsakymu Nr. 5-V-31, šiame punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su ne žemesne kaip 160-180 cm aukščio atskiriamąja pertvara ir varstomomis 120 cm durimis, tarp grindų ir sanitarinio mazgo durų apačios paliekamas 10-20 cm tarpas, slenkstis nedaromas. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 20 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120 - 130 cm aukščio pertvara, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Nuo 2015-11-01 galiojanti Lietuvos higienos norma HN 37:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų įrengimo kamerose nereglamentuoja. Telšių visuomenės sveikatos centras 2015 m. balandžio 20 d. ir 2015 m. liepos 23 d. patikrinimų metu konstatavo, kad Mažeikių r. PK areštinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas (unitazas, praustuvė), šalto vandens tiekimo sistema, sanitarinis mazgas atskirtas 1,2 metro aukščio pertvara (HN 37:2009 20 p.) (48-50, 54-55 b. l.). Pareiškėjas skunde nurodo, kad naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes jį galėjo matyti kiti kameroje laikomi asmenys, taip pat pareigūnai. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad atlikus viešųjų pirkimų procedūras, Mažeikių areštinėje buvo įgyvendinti Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punkto reikalavimai, t.y. paaukštintos sanitarinių mazgų sienelės (pertvaros), įrengtos sanitarinių mazgų durys, tačiau nenurodo ir nepateikia duomenų, kada tas buvo padaryta. Pareiškėjas Mažeikių PK areštinės kamerose buvo laikomas 2015 m. rugsėjo – lapkričio mėn., Telšių visuomenės sveikatos centras, 2015 m. balandžio ir liepos mėn. atlikdamas patikrinimus aktuose nenurodė, kad sanitariniai mazgai areštinės kamerose nuo likusios kameros erdvės izoliuoti durimis. Teismų praktikoje vertinant, ar sanitariniai mazgai (įrenginiai) įrengti tinkamai, laikomasi šio pobūdžio bylose taikomų bendrųjų įrodinėjimo taisyklių, pagal kurias pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas suėmimo vykdymo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl nurodytų sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka įstaigos administracijai, todėl įstaigai tokių pareiškėjų teiginių nepaneigus, laikoma, kad pažeidimai buvo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017).
Taikant nacionalinį teisinį reguliavimą atsižvelgiama į EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, pavyzdžiui, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sąlygos privatumui ir ši vieta visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05). Nors sanitarinio mazgo atitvėrimas 120–130 cm sienele ir laikomas atitinkančiu higienos normos reikalavimus, įtvirtintus nacionaliniuose teisės aktuose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT išaiškinimus, vertina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017 ir kt.). Tai reiškia, jog net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1348-502/2017). Todėl vertinant pareiškėjui dėl nevisiškai tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kilusius nepatogumus, atsižvelgtina ir į tai, ar atsakovas pagrindė (nepagrindė), jog pareiškėjo privatumas buvo užtikrintas tuo laikotarpiu, bei ar buvo kitų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą ir pan., net jei sanitariniai mazgai nėra tiesiogiai matomi pro kamerų duryse įrengtus langelius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017). Patvirtinančiomis privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimą laikomos aplinkybės, kad sanitariniai mazgai kamerose nėra papildomai izoliuoti, t. y., sanitarinio mazgo įėjimas nuo gyvenamosios kameros dalies nėra atitvertas durimis ar kitokiomis pertvaromis, taip pat tai, kad visą pareiškėjo laikymo areštinėje laikotarpį su juo kameroje buvo ir kiti suimtieji (nuteistieji) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-725-756/2017).
Pagal Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.13 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas, todėl nors teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga įrengti uždarą sanitarinį mazgą, tačiau atsakovas turi teisinę pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, jog užtikrintų pareiškėjo teisę naudotis tinkamai įrengtu tualetu, t. y. tokiu tualetu, kuris būtų įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017).
Šiuo atveju atsakovo atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, taip pat kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog sanitarinis mazgas kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtas taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų, todėl konstatuoja, jog CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam būnant Mažeikių areštinėje nebuvo užtikrintas tinkamas kamerų vėdinimas.
Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 23 punkte buvo numatyta, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nuo 2015-11-01 galiojančios Lietuvos higienos normos HN 37:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte numatyta, kad Policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad areštinės kamerose yra dvigubi langai, išorinis stiklas skaidrus, vidinio lango stiklas sustiprintas bei armuotas, skaidraus stiklo, langai vėdinimui pritaikyti, atsidaro iš kameros pusės, be to, kameros yra papildomai vėdinamos mechaniniu būdu. Telšių visuomenės sveikatos centras 2015 m. balandžio 20 d. atlikto patikrinimo metu taip pat nustatė, kad Mažeikių areštinės kameros vėdinamos per langus ir veikiančią mechaninę patalpų vėdinimo sistemą (48-50 b. l.). Taigi atsakovo pateikti dokumentai paneigia pareiškėjo teiginius dėl netinkamo patalpų ventiliacijos.
Pareiškėjas nurodo, kad areštinės kameroje nebuvo pavojaus mygtuko. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, kurioje numatyta nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, t.y., vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Pagal Instrukcijos 39 punktą, policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma periodiškai juos stebint (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas), atliekant kamerų patikrinimus ir daiktų apžiūras, prižiūrint, kaip laikomasi policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Atsakovas nurodo, kad Mažeikių PK areštinėje darbas organizuojamas taip, kad pamainoje dirba ne mažiau kaip du pareigūnai, vienas jų atlieka areštinės budėtojo funkcijas, kitas – vidaus postinio funkcijas. Postinio funkcijas atliekantis pareigūnas periodiškai, ne rečiau kaip kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrina kamerose esančius asmenis, apie padėtį informuoja budėtoją, areštinės kamerų duryse įrengta stebėjimo akutė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų (to nenurodė ir pats pareiškėjas), kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, bet jis to negalėjo padaryti, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta neturtinė žala.
Pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. spalio 2 d. iš Mažeikių PK areštinės buvo etapuotas į Telšių VPK apklausai, o grįžęs į kamerą pasigedo savo asmeninių daiktų bei maisto produktų, apie dingusius daiktus žodžiu informavo pareigūnus ir nurodė asmenį, kuris išvykdamas į kitą įkalinimo įstaigą pasisavino jo daiktus (A. U.), tačiau pareigūnai nesiėmė priemonių, kad užtikrintų jo asmeninės nuosavybės apsaugą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo nurodytas asmuo į areštinę nebuvo patalpintas nei jo laikymo, nei kitu laikotarpiu. Iš byloje esančio Asmens paskirstymo į kameras išrašo taip pat matosi, kad V. V. ginčo laikotarpiais Mažeikių areštinės kamerose Nr. 10 ir 11 buvo laikomas su visai kitais asmenimis, raštu dėl šio incidento pareiškėjas į areštinės darbuotojus nesikreipė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Mažeikių PK areštinės pareigūnai neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų, konkrečiai - ventiliacijos kamerose nebuvimo, Mažeikių areštinėje pablogėjo jo sveikata. Iš byloje esančios pareiškėjo medicininės kortelės duomenų matosi, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas areštinės medikams skundėsi kosuliu, prastu miegu, skausmu širdies plote, vidiniu nerimu (45-46 b. l.). Pareiškėjas į bylą pateikė 2017-07-18 surašytą Sveikatos būklės patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad V. V. nuo 2014-03-10 iki 2021-03-02 nustatytas 60 procentų nedarbingumo lygis, nuo 2008 m. 10 mėn. serga lėtine obstrukcine plaučių liga, jam diagnozuota lėtinė išeminė širdies liga, abiejų kojų venų varikozė, trofinės opos (19 b. l.). Taigi į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina aplinkybes, kad buvimo Mažeikių areštinėje laikotarpiu 2015 m. rugsėjo – lapkričio mėn. pareiškėjas sirgo lėtinėmis ligomis, jam pasireiškė įvairūs sveikatos sutrikimai, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje lėtinės ligos pareiškėjui paūmėjo ar kaip nors kitaip pablogėjo jo sveikata, o byloje nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius, kad kamerose buvo netinkama ventiliacija.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus, kad pareiškėjui Mažeikių areštinėje tam tikrą laiką (11 parų) nebuvo užtikrinta teisė naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais, laikytina, kad pareiškėjas dėl to patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, t.y. neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pažeidimai nesukėlė realaus pareiškėjo sveikatos sutrikdymo, pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų įstaigos administracijai ar kitoms institucijoms nesiskundė, nenurodė, kodėl neturtinę žalą vertina būtent tokia suma.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 80 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK, 80 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK, 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.