- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-22
- Bylos Nr.
- 2SA-20-577/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12583-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- A. A.
- Kategorijos
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, Z. K., R. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. A. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2011-07-15 patvarkymą, kuriuo nurodyta atnaujinti vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo iš A. A. vykdomojoje byloje Nr. 0015/08/03733.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjos A. A. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. A. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2011-07-15 patvarkymą, kuriuo nurodyta atnaujinti vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo iš A. A. vykdomojoje byloje Nr. 0015/08/03733; sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Nurodo, kad nutartis, kuria nustatyta suinteresuoto asmens R. A. dalis A. A. gaunamose darbinėse pajamose, įsiteisėjo 2010-05-24, tuo tarpu R. ir A. A. povedybinė sutartis įsigaliojo 2009-09-30. Pabrėžia, kad 2010-05-24 nutartimi teismas negalėjo nustatyti, kad R. A. priklauso ½ dalis A. A. iš darbinės veiklos gaunamų pajamų, kadangi A. A. darbinių pajamų atžvilgiu sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės turto teisinis režimas jau buvo pasibaigęs. Sudaryta povedybinė sutartis yra įregistruota Vedybų sutarčių registre, nenuginčyta ir galiojanti, todėl asmeninė prievolė negali būti išieškoma iš asmeniniu A. A. turtu esančio darbo užmokesčio. Pažymi, jog prievolės pobūdį gali nustatyti tik teismas, todėl skolos procese į jį neįtraukus A. A., R. A. prievolė dėl 73 942,41 Lt laikytina jo asmenine prievole. Todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad antstolės patvarkymas ir veiksmai vykdomojoje byloje yra teisėti, kadangi asmeninė R. A. prievolė buvo vykdoma ne iš jo asmeninio turto ar bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto, o iš pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
Antstolis Irmantas Gaidelis, pavaduojantis antstolę V. M., pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su apeliantės atskirajame skunde nurodomais motyvais, ir prašo atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos A. T. suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokios kategorijos bylose. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).
Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės, taikant valstybinę prievartą, todėl antstolis teisėtai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str. 1 d.), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. CPK 586 str. numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Remiantis CPK 651 str. 1 d., prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Nagrinėjamos bylos atveju antstolė priėmė vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą ir užvedė vykdomąją bylą, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių šio vykdomojo dokumento priėmimui (CPK 651 str.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo 73942,41 Lt skolos ir 5 proc. palūkanų išieškojimą iš pareiškėjos sutuoktinio, skolininko R. A., išieškotojo Z. K. naudai (vykd. b.l. 1-2). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-15 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010-05-24, buvo nustatyta suinteresuoto asmens R. A. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad sutuoktiniams A. A. ir R. A. priklauso po ½ dalį piniginių lėšų, gaunamų iš A. A. darbinės veiklos (vykd. b.l. 181, 228). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl apeliantės argumentai dėl jos pagrįstumo nevertinami.
Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio R. A. 2009-09-24 sudaryta povedybinė sutartis, kuri 2009-09-30 įregistruota vedybų Sutarčių registre (vykd. b.l. 264-265). Teismas pažymi, jog minėta sutartis sudaryta po to, kai buvo priimta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-15 nutartis, kurioje konstatuota, kad pareiškėjos A. A. darbinės veiklos lėšos yra įgytos santuokos metu ir nustatyta, kad ½ dalis šių lėšų priklauso sutuoktiniui R. A.. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybes, kad dėl povedybinės sutarties sudarymo išieškojimas negali būti nukreipiamas į suinteresuoto asmens R. A. turto dalį, nustatytą 2009-06-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, atmetė.
Atsižvelgiant į tai, kad 2009-06-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis įsiteisėjo 2010-05-24 Vilniaus apygardos teismui palikus ją nepakeistą, antstolė Virginija Meškauskienė 2011-05-06 priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į ½ dalį pareiškėjos darbo užmokesčio (vykd. b.l. 256), kurį pareiškėja apskundė. Pareiškėjos skundas buvo atmestas 2011-06-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, nutarčiai įsiteisėjus antstolė Virginija Meškauskienė atnaujino vykdymo veiksmus minėtoje vykdomojoje byloje 2011-07-15 patvarkymu (vykd. b.l. 269). Antstolė, atnaujindama vykdymo veiksmus, vadovavosi įsiteisėjusiomis 2009-06-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje Nr. 2-11314-803/2009 ir 2011-06-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje Nr. 2-11459-734/2011. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.
Kaip jau aukščiau minėta, antstolė vykdo 73942,41 Lt skolos ir 5 proc. palūkanų išieškojimą iš pareiškėjos sutuoktinio, skolininko R. A., išieškotojo Z. K. naudai. Vykdomasis raštas išduotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal 2008-03-07 teismo sprendimą, kuris įsiteisėjo 2008-05-19. Taip pat teismo 2009-06-15 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010-05-24, buvo nustatyta suinteresuoto asmens R. A. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad sutuoktiniams A. A. ir R. A. priklauso po ½ dalį piniginių lėšų, gaunamų iš A. A. darbinės veiklos. Todėl antstolė 2011-05-06 priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į ½ dalį pareiškėjos darbo užmokesčio, kurį pareiškėja apskundė. Tačiau pareiškėjos skundas buvo atmestas, o nutarčiai įsiteisėjus antstolė atnaujino vykdymo veiksmus minėtoje vykdomojoje byloje 2011-07-15 patvarkymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolė, atnaujindama vykdymo veiksmus, vadovavosi įsiteisėjusiomis 2009-06-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje Nr. 2-11314-803/2209 ir 2011-06-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje Nr. 2-11459-734/2011.
Taip pat teismas pažymi, jog CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, sudarius santuoką, gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos. Pareiškėja A. A. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti patvarkymą, kuriuo nurodyta atnaujinti vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo iš A. A. vykdomojoje byloje, grindė tuo, kad lėšos, į kurias antstolė nukreipė išieškojimą, įgytos po sudarytos povedybinės sutarties su skolininku. Teisėjų kolegija nurodo, jog CK 3.101 str. įtvirtinta nuostata, kad vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Pagal CK 3.102 str. 2 d. povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2006-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006). Be to, kaip jau minėta, povedybinė sutartis sudaryta po to, kai buvo priimta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-15 nutartis, kurioje konstatuota, kad pareiškėjos A. A. darbinės veiklos lėšos yra įgytos santuokos metu ir nustatyta, kad ½ dalis šių lėšų priklauso sutuoktiniui R. A.. Dėl to pareiškėjos skunde dėl minėto patvarkymo panaikinimo nurodytų argumentų pagrindu nepripažintina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti antstolio patvarkymą atnaujinti vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo iš A. A..
Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.
Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį ir tenkinti pareiškėjos skundą. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-22 nutartį nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teismas
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą.