Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saikirta“ atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. galutinio sprendimo panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Wood Master“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Saikirta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko lizingas“ dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas UAB „Šiaulių banko lizingas“ per įstatymo numatytus terminus pateikė prieštaravimus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad ieškovas klaidino teismą, neteisingai nurodydamas bei nuslėpdamas faktines aplinkybes, be to, neteisingai aiškino teisės normų taikymą.

Atsakovo UAB „Saikirta“ atstovas advokatas Gintaras Černiauskas per įstatymo numatytus terminus pateikė prieštaravimus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose nurodė, kad atsakovas UAB „Saikirta“ ieškinyje reikalaujamą sumą ieškovui jau yra sumokėjusi, todėl aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, neatitinka tikrovės.

1. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad Susitarime prie lizingo sutarties aptarta šalių sąlyga, jog „UAB „Saikirta“ sumoka avansą tiesiogiai UAB „Wood Master“, o pastarasis užskaito gautą iš UAB „Saikirta“ avansą kaip dalinį apmokėjimą už prekes“, neįrodo paties pinigų sumokėjimo fakto bei negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu patį pinigų sumokėjimo faktą. Šis Susitarimas prie lizingo sutarties buvo sudarytas būtent tuo tikslu, kad įforminti ieškovo UAB „Wood Master“ avanso iš UAB „Saikirta“ gavimo faktą, o ne tikslu sukurti įsipareigojimus ar įgyti reikalavimo teisę.

2. Teismas laikė, kad Susitarime aptarta šalių sąlyga, jog UAB „Saikirta“ sumoka (o ne sumokės) avansą ieškovui, neįrodo paties pinigų sumokėjimo fakto. Susitarime prie lizingo sutarties pažymima, kad užskaitomas jau gautas avansas, o ne kad ketinama jį užskaityti ateityje. Tai neabejotinai patvirtina, kad UAB „Saikirta“ ieškinyje reikalaujamą sumą (avansą) yra sumokėjusi ieškovui. Be to, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo LR CK 6.193 str. 2 d. įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.

3. Teismas be pagrindo konstatavo, kad ieškovo veiksmų – turto perdavimo atsakovui – negalima vertinti kaip įrodymo, kad už perkamas stakles jis gavo avansą. Visi sandoriai buvo pasirašyti tą pačią dieną, todėl akivaizdu, kad Susitarime nurodyta suma nebūtų pavadinta „avansu“, jei ji būtų buvusi planuojama sumokėti ateityje, t.y. po įrengimo perdavimo. Ir priešingai, šalims susitarimu numačius avansinį mokėjimą, ieškovas, negavęs avanso, nebūtų tą pačią dieną perdavęs įrengimo atsakovui.

4. Teismas be pagrindo konstatavo, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas gavo pinigus, kurie atsakovo UAB „Saikirta“ buvo išmokėti įmonės darbuotojams su tikslu sumokėti juos UAB „Wood Master“ už stakles. Aplinkybės, kurios negali būti patvirtintos tiesioginiais įrodymais (t.y. kasos pajamų orderiais), gali būti patvirtintos netiesioginiais. O byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pinigai buvo sumokėti ieškovui ir jis juos gavo.

5. Teismas visiškai nevertino to, kad kasos pajamų orderio išdavimas yra veiksmas, kurio atlikimas priklauso išimtinai nuo ieškovo valios. Atsakovas jokiu būdu negali įrodinėti teismo nurodytu būdu, t.y. pateikti teismui kasos pajamų orderių, kadangi ieškovas atsisako juos išduoti. Be to, ieškovas, pats žinodamas, kad kasos pajamų orderius gautoms pinigų sumoms atsisakė išduoti, pareiškė ieškinį, siekdamas nepagrįstai praturtėti, t.y. pinigus iš atsakovo gauti antrą kartą. Tokiu būdu, teismas, tik formaliai vertindamas įrodymus (jų buvimą/nebuvimą), sudarė sąlygas nesąžiningam ieškovui piktnaudžiauti savo padėtimi.

6. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Nagrinėjamoje byloje yra pateikta visa eilė įrodymų, kurie įrodo, kad UAB „Saikirta“ perdavė 81924,07 Lt avansą ieškovui UAB „Wood Master“ ir nėra nei vieno, leidžiančio manyti priešingai.

Atsakovas UAB „Šiaulių banko lizingas“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo UAB „Saikirta“ atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinio skundo prašo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d.1 p.).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 81924,07 Lt skolos apmokėjimo už kraštų klijavimo mašiną Holz Her Sprint 132. Šią mašiną ieškovas UAB „Wood Master“ (pardavėjas) pardavė atsakovui UAB „Šiaulių banko lizingas“ (pirkėjui). Tarp UAB „Wood Master“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2006-04-24 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr.32/04/06 pagrindu susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai (b. l. 5-9, tomas 1).

Pirkimo – pardavimo sutarties objektas, kraštų klijavimo mašina Holz Her Sprint 132, pagal sutarties 2.2 punkto nuostatas 2006-04-24 turto perdavimo – priėmimo aktu buvo perduota valdyti ir naudoti atsakovui UAB „Saikirta“ - turto nuomininkui (b. l. 8 – 10, tomas 1).

Abu atsakovus (UAB „Saikirta“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“) 2006-04-24 sudarytos Finansinio lizingo sutarties Nr. K-5-69840 pagrindu siejo lizingo (finansinės nuomos) teisiniai santykiai (b. l. 50 – 54, tomas 1).

Ieškovas tvirtina, kad atsakovas UAB „Šiaulių banko lizingas“ sutartinę prievolę apmokėti visą nupirkto daikto kainą – 273080,23 Lt prisiėmė, pasirašydamas jau minėtą pirkimo – pardavimo sutartį. Šios sutarties 3.1 punkte nurodyta turto kaina – 273080,23 Lt, o 5.1. punkte atsiskaitymo tvarka: „Pirkėjas apmoka už Pardavėjo parduodamą Turtą, gavęs Turto priėmimo – perdavimo aktą, per penkias dienas po sąskaitos pateikimo.“ (b. l. 5, 6, tomas 1). Šalių pasirašytos pirkimo - pardavimo sutarties nuostatomis ieškovas grindžia savo reikalavimą pareikštą atsakovui – UAB „Šiaulių banko lizingas“. Prašydamas atsakovų atžvilgiu taikyti solidariąją atsakomybę priteisiant ginčo sumą ir iš antrojo atsakovo – UAB „Saikirta“, ieškovas remiasi 2006-04-24 trišaliu ginčo šalių Susitarimu prie Lizingo sutarties Nr. K-5-69840 (b. l. 10, tomas 1), kuriame numatytas atsakovo UAB „Saikirta“ įsipareigojimas sumokėti 81924,07 Lt avansą pagal Lizingo sutartį tiesiogiai pardavėjui. Šalys nereiškė byloje reikalavimų dėl 2006-04-24 sudarytų sandorių pakeitimo ar nuginčijimo. Todėl šios sutartys jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pirkimo – pardavimo sutartimi pardavėjas – UAB „Wood Master“ įsipareigojo pristatyti parduodamą turtą trečiajam asmeniui UAB „Saikirta“ per 5 dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos, o pirkėjas – UAB „Šiaulių banko lizingas“ įsipareigojo apmokėti už parduodamą turtą visą kainą – 273080,23 Lt, per penkias darbo dienas po sąskaitos pateikimo. Jokių išlygų šioje sutartyje dėl trečiojo asmens UAB „Saikirta“ mokamos kainos dalies ir turto pristatymo termino atidėjimo iki avanso sumokėjimo nėra. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovo veiksmai – turto perdavimas atsakovui UAB „Saikirta“ turi būti vertinami kaip įrodymas, kad už perkamas prekes jis gavo avansą, atmestini, kaip prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija 2006-04-24 trišalį ginčo šalių Susitarimą prie Lizingo sutarties Nr. K-5-69840 vertina kaip Finansinio Lizingo sutartį Nr. K-5-69840 pasirašiusių asmenų (atsakovų) susitarimą dėl išlygos, kad nuomininkas UAB „Saikirta“ pirmąją išpirkimo įmoką – 81924,07 Lt sumoka ne Lizingo paslaugas teikiančiai UAB „Šiaulių banko lizingas“, o trečiajam asmeniui – UAB „Wood master“ (LR CK 6.191 straipsnis). Tai patvirtina ir mokėjimo grafikuose prie Finansinio lizingo ir atpirkimo sutarčių esantys duomenys, kuriuose 2006-04-24 mokėtina įmoka – 81924,07 Lt įvardinta ne avansu, o išpirkimo įmoka (b. l. 52, 53, 58, tomas 1). Aplinkybę, kad 2006-04-24 trišaliame Susitarime tik aptarta šalių sąlyga dėl avanso sumokėjimo, o ne konstatuotas 81924,07 Lt įmokėjimo faktas, pripažino ir atsakovas UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2006-06-08 UAB „Saikirta“ direktoriui adresuotame rašte, prašydamas iki 2006-06-14 pateikti dokumentus, patvirtinančius kad įsipareigojimas sumokėti avansą buvo įvykdytas (b. l. 137, tomas 1, ikiteisminio tyrimo medžiagos lapas 20).

Atsakovai aiškina, jog 2006-04-24 ginčo šalių Sudarytu susitarimu prie Lizingo sutarties Nr. K-5-69840 buvo įformintas ieškovo UAB „Wood Master“ avanso iš atsakovo UAB „Saikirta“ gavimo faktas. Su tokiu atsakovų pateiktu susitarimo aiškinimu negalima sutikti, nes tai prieštarautų CK 6.193 straipsnyje įtvirtintoms sutarčių aiškinimo taisyklėms, kuriose nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir atsižvelgiant į abiejų šalių tikruosius ketinimus, faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu ir kitokius šalių veiksmus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pirkimo - pardavimo sutartis yra su lizingo sutartimi susijęs sandoris, tačiau tai savarankiški, dvišaliai sandoriai, kurie turi būti aiškinami, vadovaujantis kiekvieną jų reguliuojančiomis Civilinės teisės normomis (LR CK 6.305 – 6.349 straipsniai bei LR CK 6.567 – 6.574 straipsniai).

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje. Nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, nenustatyta, kad teismas būtų pažeidęs įstatymu reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, teismo padarytos išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analize.

Atsakovai nepateikė teismui jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, įrodančių 81924,07 Lt sumokėjimo faktą. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje 2008-03-21 Specialisto išvadoje „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės „Saikirta“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ (b. l. 18-33, tomas 2) konstatuota, kad tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra bendrovės „Wood master“ išrašytų kasos pajamų orderių kvitų, todėl, darytina išvada, kad S. K. ir A. U. nesumokėjo bendrovei „Wood master“ ir liko disponuoti bendrovės „Saikirta“ lėšomis – 81924,00 Lt, gautomis pagal UAB „Saikirta“ išrašytus pirminius dokumentus – 2006-04-24 kasos išlaidų orderius Nr. 11 ir Nr. 12 (b. l. 81, 82, tomas 1). Specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal 2000-02-17 LRV nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto nuorodas atskaitingi asmenys (UAB „Saikirta“ direktorius S. K. ir technikos direktorius A. U.), gautais pinigais atsiskaitę su kitais ūkio subjektais privalėjo pateikti įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus – UAB „Wood master“ išrašytus kasos pajamų orderių kvitus. Todėl nagrinėjamoje byloje atsakovų pateikti įrodymai - UAB „Saikirta“ kasos išlaidų orderiai ir trišalis susitarimas prie lizingo sutarties, teismo vertinimu, nėra tinkami ir pakankami įrodymai LR CPK 177, 184 straipsnių prasme, ginčo sumos sumokėjimo faktui konstatuoti. Šią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina ir aukščiau paminėtoje specialisto išvadoje esantys duomenys (b. l. 25, tomas 2) apie tai, kad 2006-04-24 išrašytų kasos išlaidų orderių numeriai skyrėsi nuo eilės tvarka išrašytų kasos išlaidų orderių numerių (balandžio 21 d. – Nr. 107, 108, 109, 110, 111, balandžio 24 d. – Nr. 112, 11, 12, balandžio 28 d. – Nr. 113, ir t. t.), dviženklius numerius turėjo tik kasos išlaidų orderiai, kuriuose prie užrašo „pagrindas“ nurodyta „už stakles UAB „Wood master“ (kiti 03-05 mėn. išrašyti kasos išlaidų orderiai turėjo triženklį numerį).

Aplinkybę, kad už parduotas stakles atsakovas UAB „Saikirta“ neatsiskaitė patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie tai, kad Jonavos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje, atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 65-1-0993-06 pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo sukčiauti, buvo atlikti specialūs uždarųjų akcinių bendrovių „Saikirta“ ir „Wood Master“ ūkinės finansinės veiklos tyrimai už 2006 metų laikotarpį, kuriuos atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VR Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities centras. Gavus šių tyrimų išvadas, jų pagrindu 2008-08-12 UAB „Saikirta“ direktoriui S. K. yra įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 straipsnio 1 dalyje (b. l. 209, tomas 1, b. l. 1-33, tomas 2).

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2006-05-04 S. Č. pasirašytas raštelis (b. l. 86, tomas 1) neįrodo atsakovo UAB „Saikirta“ trišaliu Susitarimu prie lizingo sutarties Nr. K-5-69840 įsipareigojimo – sumokėti 81924,07 Lt pagal lizingo sutartį tiesiogiai pardavėjui (UAB „Wood Master“) įvykdymo. Šią teismo išvadą patvirtina UAB „Saikirta“ ir UAB „Wood Master“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatai (b. l. 2-34, tomas 2).

Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovas pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė, jog įvykdė 2006-04-24 pirkimo – pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovai nepateikė jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių ginčo sumos apmokėjimą už įsigytą daiktą (prekę), nors LR CPK 178 str. įpareigoja atsakovą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu.

CK 6.156 straipsnis įtvirtina sutarties laisvės principą. Pagal šio straipsnio 1 dalį sutarties laisvė reiškia tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsakovai galėjo ir turėjo teisingai suvokti pasirašytų sutarčių turinį (esmines sutarties sąlygas) ir pasekmes (sutarties šalių teises ir pareigas). Dėl to negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pinigų perdavimo faktas buvo užfiksuotas 2006-04-24 susitarime prie Lizingo sutarties. Vertindama, ar atsakovo UAB „Saikirta“ atstovai galėjo suklysti, teisėjų kolegija taiko protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis), t. y. atsakovų elgesį vertina atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Normaliai atidus ir protingas asmuo niekada neperduotų pinigų, negavęs kasos pajamų orderio, o atsakovas tvirtina, jog UAB „Saikirta“ direktorius S. K. ir technikos direktorius A. U. pasielgė būtent taip.

Vertindama tokius apelianto paaiškinimus teisėjų kolegija taiko protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis), t. y. atsakovo darbuotojų elgesį vertina objektyviuoju požiūriu kaip neprotingą ir nesąžiningą, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Pagal LR CK 1.5 str. 1 d. nuostatas neatidžiai, nerūpestingai ir neapdairiai besielgiančio asmens teisės neginamos.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad UAB „Saikirta“ įrodinėjama atsiskaitymo su ieškovu tvarka prieštarauja LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p., ir palikęs nepakeistą 2006-10-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovui UAB „Wood Master“ iš atsakovų UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir UAB „Saikirta“ solidariai buvo priteista 81924,07 Lt skola, materialinės ir proceso teisės normų nepažeidė ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos sutarčių aiškinimo praktikos nenukrypo.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į CPK 320 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija apeliacinį skundą atmeta.

Iš apelianto priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 93 str., 88 str., b. l. 168, tomas 1).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-05-08 galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Saikirta“ (įmonės kodas 133310491, buveinė Ašigalio g. 37 – 37, Kaunas, a.s. (duomenys neskelbtini)) 37,55 Lt (trisdešimt septynis litus 55 ct) pašto išlaidų valstybei.