- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-06-26
- Bylos Nr.
- A2.6.-3986-358/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00682-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- A. M.
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, neturinčio nuolatinės gyvenamosios vietos, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. sausio 25 d. 09 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), A. M. vairavo transporto priemonę Citroen Saxo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,74 promilės ± 1,7 %), kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. numatytą pažeidimą, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į vartus, nesustojęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio metu apgadinti automobilis ir įmonės automatiniai vartai. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 219.1, 219.2 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l.110).
A. M. 2015-06-02 teismo posėdyje kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2015-01-25 automobilio nevairavo. Atvažiavus pareigūnams, jis stovėjo prie automobilio. Automobilį vairavo iš baro „(duomenys neskelbtini)“ nenustatyti asmenys, jis sėdėjo šalia vairuotojo. Į barą atėjo paryčiais, ten vartojo alkoholį. Bare susipažino su dvejomis merginomis ir dvejais vaikinais. Kažkas vežė merginas link Petrašiūnų. Jis buvo labai girtas, todėl neprisimena kaip buvo sudaužyta priekinė automobilio dalis, kaip buvo stabdomas jų automobilis. Kai prabudo, sustabdžius pareigūnams, buvo likusi tik viena mergina, vaikinų nebuvo. Automobilį įsigijo jo tėvas automobilių laužyne.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad A. M. padarė teisės pažeidimus, numatytus ą ATPK 127 str. 3 d., 130 str.1d., 123 str.5d., 130 ² str.
Liudytojas G. R. parodė, kad savo automobilį Citroen Saxo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priduotas į auto laužą, tačiau pardavimo dokumentų neturi. Jei automobilis būtų konfiskuotas, žalos nepatirtų.
Liudytoja A. A. parodė, kad patruliuojant pamatė (duomenys neskelbtini) priešais atvažiuojantį baltos spalvos automobilį, kuris manevravo per visą gatvę. Nusprendė šį automobilį sustabdyti patikrinimui. Išlipusi iš automobilio, rankos mostu stabdė, tačiau vairuotojas nesustojo. Automobilį vairavo jaunuolis, dar važiavo dvi merginos ir jaunas vaikinas. Jie visi akivaizdžiai matė ją stabdančią. Tuomet automobilį vijosi, už 400 metrų įsukęs į gatvelę, sustojo. Iš akiračio automobilis nebuvo dingęs, matė, koks asmuo iš automobilio išlipo. Šalia vairuotojo sėdėjo mergina. Vairuotojas bandė sakyti, kad vairavo draugas, buvo siūlomas kyšis. Tarnybinis pranešimas surašytas iš karto, visos aplinkybės nurodytos tiksliai. Vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, dėl to surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vėliau iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad šis automobilis yra padaręs eismo įvykį. Apžiūrėjo automobilį, pamatė, kad priekinė automobilio dalis apgadinta.
Liudytojas M. P. parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju. Buvo poste ir per veidrodį matė, kaip atvažiavo Citroen ir trenkėsi į metalinius vartus, juos apgadino. Tuomet atbuline eiga pavažiavo apie 300 metrų, kažkas išlipo, pagulėjo ant sniego, vėliau įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Užsirašė automobilio valstybinį numerį ir pranešė policijai.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.
A. M. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 3 d., 130² str., 130 str. 1 d., įrodyta ir byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1 b.l.), tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, iš kurio matyti, kad 2015 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) namu buvo pastebėtas įtartinas baltos spalvos Citroen automobilis, kurio priekinė dalis buvo sudaužyta, o pats automobilis įtartinai manevravo po kelią. Stabdant minėtą automobilį, automobilio vairuotojas nesustojo. Su tarnybiniu automobiliu pradėjus jį persekioti, (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme pastebėjo, kaip iš vairuotojo vietos iššoko jaunuolis, o kartu ir keleiviai. Priėjus prie vairuotojo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jaunuolis svirduliavo, nerišliai kalbėjo, jam nustatytas 3,74 promilės girtumas. Rašant jam protokolą, A. M. pradėjo siūlyti pinigus (5 b.l.), tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015 m. sausio 25 d. apie 10.50 val. VPK budėtojo nurodymu buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur prie įvažiavimo į gatvę rasti apgadinti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ automatiniai vartai. Teritorijos sargas paaiškino, kad į jo saugomos teritorijos automatinius vartus atsitrenkė baltos spalvos automobilis, kuris apgadinęs vartus iš įvykio vietos pasišalino (6 b.l.), L. B. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad A. M. apsisukinėjo ir atsitrenkė į tvorą, tuomet važiavo toliau. Stabdant policijos pareigūnams, A. M. nesustojo ir padidinęs greitį įsuko į kiemus. Jis buvo neblaivus (7 b.l.), R. D. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad 2015 m. sausio 25 d. apie 09.22 val. apsaugos darbuotojas jam paskambino ir pranešė, kad saugomame objekte baltos spalvos automobilis Citroen, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į metalinius vartus (8 b.l.), M. P. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, jog sėdėjo poste ir per veidrodėlį pamatė artėjantį Citroen, jis nestabdęs trenkėsi į vartus, įjungė atbulinę pavarą ir pabėgo iš įvykio vietos (9 b.l.), asmens blaivumo testu Nr. 70, iš kurio matyti, kad 2015 m. sausio 25 d. 09 val. 42 min. A. M. buvo nustatytas 3,74 promilės girtumas (11 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis (12-13 b.l.), fotonuotraukomis (14-15 b.l.), alkotesterio patikros sertifikatu (16 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (17 b.l.), A. M. teisė vairuoti transporto priemones sugrąžinta 2014-11-21 (b.l.87).
Teismas A. M. argumentus, kad jis transporto priemonės nevairavo, sėdėjo šalia vairuotojo ir nesuprato, kad transporto priemonė stabdoma, vertina kaip gynybine versija, kuri nepagrįsta, prieštarauja kitų surinktų įrodymų visumai. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai nebuvo pametę A. M. vairuojamo automobilio iš savo akiračio, akivaizdžiai matė, kas išlipo iš transporto priemonės kaip vairuotojas. Netikėti teismo posėdyje apklaustos liudytojos A. A. parodymais teismas neturi pagrindo, tos pačios aplinkybės užfiksuotos ir jos pirminiame tarnybiniame pranešime.
Pažymėtina, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., būtina nustatyti, kad anksčiau padarytas pažeidimas patenka į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. minimų pažeidimų sąrašą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.); už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str. įtvirtintas terminas; naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-7275/2009, 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-6791/2010, 2011 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2588/2011).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 2 d. nustato, jog organas (pareigūnas) nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taip pat pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. įtvirtintomis teismo pareigomis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas negali būti vien pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, jog vien formalūs administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai negali būti kliūtis teismui išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti teisingą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Formuojant kaltinimą administracinio teisės pažeidimo protokole grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodyta, kad A. M. vairavo transporto priemonę Citroen Saxo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,74 promilės ± 1,7 %), kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. numatytą pažeidimą, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į vartus, nesustojęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Nurodyta, jog šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 219.1, 219.2 punktų reikalavimus ir A. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 3 d., 130² str. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog A. M. padaręs eismo įvykį iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tai rodo esant A. M. veikoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, jog A. M. veika atitinka ne tik Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 3 d., 130² str., tačiau ir 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, tačiau šio pažeidimo požymiai, faktinės aplinkybės, kaip jau minėta, išdėstytos administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodant pažeidimo esmę, t. y. nurodyta, jog A. M. vairavo transporto priemonę Citroen Saxo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į vartus, nesustojęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, o administracinio teisės pažeidimo byloje teismui pateikti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą.
Nors papildomas veikos kvalifikavimas pagal dar vieną Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį sunkina atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, tai nėra kliūtis teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio nuostatomis, išnagrinėti bylą iš esmės bei keisti veikos kvalifikaciją. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius sudarančios faktinės aplinkybės administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aprašant pažeidimo esmę, be to, pažymėtina, kad siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų, siekiant užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas taikydamas pagal analogiją BPK 256 str. 2 d. nuostatas, apie tokią galimybę A. M. informavo 2015-06-2 teismo posėdyje (b.l.104).
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju, A. M. skiriant administracines nuobaudas už LR ATPK 130 str. 1 d. bei LR ATPK 130² str. įtvirtintų teisės pažeidimų padarymą, atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį bei jų pavojingumą – A. M. padarė neabejotinai vienus šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik savo paties saugumui, bet ir kitų asmenų sveikatai, turtui ar net gyvybei bei eismo saugumui. Įvertintina ir A. M. asmenybė. Ankščiau jis ne kartą buvo baustas už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus (b. l. 44-51), o sprendžiant iš pastarojo praeityje padarytų itin šiurkščių pažeidimų, susijusių su eismo saugumu, darytina išvada, kad A. M. įgyta specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, naudojasi priešingai visuomenės interesais. Įvertintina ir tai, kad įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys nenuginčijamai liudija, kad teisės pažeidėjas yra linkęs nusikalsti. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai neigiamai charakterizuoja A. M., parodo jo itin atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.
Vertinant šias A. M. charakterizuojančias aplinkybes, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013). A. M. žinodamas, jog jo veikimas prieštarauja įstatymams ir kitoms teisės normoms bei visuomenės interesams, vis tiek elgėsi neatsakingai ir pavojingai, neatsižvelgdamas į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.
A. M. sistemingai daro teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia ir toliau daro tos pačios rūšies teisės pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, todėl laikytina, kad tokios rūšies nuobaudos neefektyvios ir nepasiekia Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. keliamų tikslų, t. y. nubausti bei auklėti administracinius teisės pažeidimus darantį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad jis nedarytų naujų teisės pažeidimų. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies administracinis teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos: už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. - bauda, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam vidurkiui, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. – administraciniu areštu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu su transporto priemonės konfiskavimu, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. - administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnio numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. sankcijoje papildoma nuobauda yra aprašyta kaip privaloma, o ne alternatyvi. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat minėtame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), konstatavo, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 130² str., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
A. M. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį – 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštu bei atimti teisę vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams.
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį - 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštu bei atimti teisę vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams.
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą penkeriems metams su transporto priemonės Citroen Saxo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (VIN kodas) – (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą penkeriems metams su transporto priemonės Citroen Saxo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (VIN kodas) – (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.