- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-04
- Bylos Nr.
- e1-538-939/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15101-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Kaltinamasis
- R. N.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. N. 2020 m. balandžio 18 d. 18 val. 20 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,67 promilių girtumas), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, pataikydamas į lūpas, šeimos nariui – broliui A. N. ir tokiu būdu nukentėjusiajam A. N. sukėlė fizinį skausmą
R. N., apklaustas įtariamuoju, kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad namuose gyvena su broliais A. ir E. 2020 m. balandžio 18 d. su broliu A. namuose abu gėrė alų. Neatsimena, dėl ko konfliktas kilo. Atsimena nuo to momento, kaip pamatė, kad broliui A. iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Tada girdėjo, kaip brolis skambino telefonu ir kvietė policijos pareigūnus. Atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė, nustatė girtumą. Jis nurodo, kad alų jie gėrė dviese ir brolį sužalojo jis, nes kitų asmenų nebuvo. Dėl savo poelgio gailisi, su broliu susitaikė, jo atsiprašė (b. l. 50-51, 54).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.
Nukentėjusysis A. N. parodė, kad bendruose namuose gyvena jis ir du jo broliai R. ir E. Balandžio 18 d. nuo pietų jis su broliu R. N. gėrė alų. Begeriant kilo konfliktas, nes brolis jam ėmė priekaištauti, kad jis papildė buitinį dujų balioną ir prašė jo pinigų. Jis atsakė, kad jis sumokėjo už elektrą, todėl pinigų neduos. Tarpusavio konflikto metu brolis sudavė jam vieną smūgį ranka į veidą, prakirsdamas viršutinę lūpą, dėl to pradėjo bėgti kraujas, jam skaudėjo. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai nustatė neblaivumą, o brolį R. sulaikė. Į gydymo įstaigą nesikreipė. (b. l. 21-23).
Tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjęs A. N., kuriam sumušta, kraujuojanti lūpa, akivaizdžiai neblaivus. A. N. paaiškino, kad brolis R. N. sudavė jam vieną kartą į veidą. R. N. nurodė, kad sudavė broliui. R. N. nustatytas 2,67 promilių girtumas (b. l. 14-15).
Tarnybiniame pranešime „Dėl girtumo“ nurodyta, kad 2020 m. balandžio 18 d. įtariamajam R. N. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,67 promilių girtumas, o A. N. nustatytas 2,72 promilių girtumas (b. l. 16).
Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9, 10-13).
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis R. N. tyčia, dėl asmeninių paskatų, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, pataikydamas į lūpas, savo šeimos nariui broliui A. N., taip sukeldamas šiam fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiojo A. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (smūgiuota kumščiu), padarytų sužalojimų mąstą (sumušta, kraujuojanti lūpa), nukentėjusiojo paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Konstatuotina, kad A. N. patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, suduodamas kumščiu nukentėjusiajam į veidą, šiuos veiksmus atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – brolį, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis R. N. neteistas (b. l. 33-34), tačiau, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 33-34, 35), baustas administracine tvarka, turi dvi galiojančias administracines nuobaudos, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka (b. l. 36-39), nedirba (b. l. 40), psichiatrinio kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 42).
R. N. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. R. N. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 58-61, 62). Prieštaravimų dėl prokuroro spendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės atlikimo metu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, R. N. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. balandžio 18 d. 18 val. 50 min. iki 2020 m. balandžio 19 d. 10 val. 10 min. (viena para) (b. l. 45-46, 47).
R. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 113-114).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį: būti namuose būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. N. skirti galutinę bausmę –8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį: būti namuose būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. N. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 18 d. iki 2020 m. balandžio 19 d. (vieną parą), jį prilyginat dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 bei 72² straipsniais, skirti R. N. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti R. N. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti R. N., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9, 10 dalimis, jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.