- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- I-243-596/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03560-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- M. T., E. N., S. G., L. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų M. T., E. N., S. G. ir L. Š. skundus atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama solidariai priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – Valstybės kontrolė) nepriskaičiuotą 17 227,32 Lt valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (pareiginės algos koeficiento ir priedo už kvalifikacinę klasę) dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2011-01-03 (b. l. 1–4).
Pareiškėja E. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama solidariai priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Valstybės kontrolės nepriskaičiuotą 46 731,93 Lt valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (pareiginės algos koeficiento ir priedo už kvalifikacinę klasę) dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-06 (b. l. 44–48).
Pareiškėja S. G. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama solidariai priteisti iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Valstybės kontrolės, ir Valstybės kontrolės neišmokėtą 35 363,84 Lt darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-08-30 (b. l. 103–107).
Pareiškėja L. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės kontrolės, neišmokėtą 20 028,56 Lt valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 (b. l. 130–132).
Pareiškėjos M. T., E. N., S. G. ir L. Š. savo skundus grindžia iš esmės analogiškais argumentais ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė VTĮ nuostatų pakeitimus, kuriais sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Lietuvos Respublikos Seimui 2009-07-17 pakartotinai priėmus VTĮ pakeitimus nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjoms nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis, t. y. M. T. – 17 227,32 Lt už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2011-01-03, E. N. – 46 731,93 Lt už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-06, S. G. – 35 363,84 Lt už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-08-30, L. Š. – 20 028,56 Lt už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 (b. l. 1–4, 44–48, 103–107, 130–132).
Pareiškėja M. T. skunde pažymėjo, kad Valstybės kontrolėje nuo 2002-12-09 ėjo Veiklos audito 1-ojo departamento vyresniosios valstybinės auditorės (A pareigybės lygis, 13 kategorija) pareigas. 2004-02-02 jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė. 2006-02-01 buvo perkelta į Veiklos audito 1-ojo departamento vyriausiosios valstybinės auditorės (A pareigybės lygis, 14 kategorija) pareigas. 2006-07-03 buvo perkelta į 1-ojo audito departamento vyriausiosios valstybinės auditorės (veiklos auditui) (A pareigybės lygis, 14 kategorija) pareigas, paliekant nustatytą trečią kvalifikacinę klasę. 2007-02-01 buvo perkelta į 1-ojo audito departamento vyriausiosios valstybinės auditorės (A pareigybės lygis, 15 kategorija) pareigas. 2008-02-01 jai suteikta pirma kvalifikacinė klasė (b. l. 1–4).
Pareiškėja E. N. skunde pažymėjo, kad 2000-10-16 buvo priimta į Valstybės kontrolės Įmonių kontrolės skyriaus pakaitinės vyresniosios kontrolierės pareigas. 2000-12-05 buvo priimta dirbti į Valstybės kontrolės Įmonių kontrolės skyriaus vyresniosios kontrolierės pareigas. 2002-02-22 jai suteikta vyriausiosios kontrolierės kvalifikacijos kategorija. 2002-03-01 perkelta dirbti Veiklos audito 2-ojo departamento vyriausiąja kontroliere. 2002-07-01 nutarimu jai, kaip Veiklos audito 2-ojo departamento vyriausiajai valstybinei auditorei, nustatytas A pareigybės lygis, 15 kategorija. 2003-11-12 buvo perkelta dirbti finansinio audito 2-ojo departamento vyriausiosios valstybinės auditorės (A pareigybės lygis, 15 kategorija) pareigoms, paliekant nustatytą trečią kvalifikacinę klasę. 2006-02-01 jai suteikta antra kvalifikacinė klasė. 2006-07-03 buvo perkelta į 1-ojo departamento vyriausiosios valstybinės auditorės (finansiniam (teisėtumo) auditui) (A pareigybės lygis, 15 kategorija) pareigas, paliekant nustatytą antrą kvalifikacinę klasę. 2007-06-18 buvo perkelta į 1-ojo departamento vyriausiosios valstybinės auditorės (finansiniam (teisėtumo) auditui) (A pareigybės lygis, 15 kategorija) pareigas, paliekant nustatytą antrą kvalifikacinę klasę. 2008-02-01 jai suteikta pirma kvalifikacinė klasė. 2013-09-06 atleista iš einamų pareigų (b. l. 44–48).
Pareiškėja S. G. patikslintame skunde pažymėjo, kad nuo 1993-08-24 iki šiol dirba Valstybės kontrolėje karjeros valstybės tarnautoja. Paaiškino, kad 2008-01-02 buvo perkelta į Valstybės kontrolės Finansų ir apskaitos departamento vyriausiosios specialistės (A pareigybės lygis, 14 kategorija) pareigas, 2012-01-18 perkelta į Finansų ir apskaitos departamento Finansų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės (A pareigybės lygis, 14 kategorija) pareigas, 2012-01-23 esant tarnybiniam būtinumui buvo perkelta laikinai eiti Finansų ir apskaitos departamento Finansų valdymo skyriaus vedėjos (A pareigybės lygis, 16 kategorija) pareigas, 2012-02-29 buvo gražinta į prieš tai eitas pareigas, o 2012-03-01 buvo perkelta į Finansų ir apskaitos audito departamento Finansų valdymo skyriaus vedėjo (A pareigybės lygis, 16 kategorija) pareigas, suteikiant antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 103–107).
Pareiškėja L. Š. skunde pažymėjo, kad nuo 1990-11-27 buvo priimta į Panevėžio apygardos kontrolierės pareigas, nuo 2006-07-03 iki šiol eina Valstybės kontrolės 3-ojo audito departamento Panevėžio skyriaus vyriausiosios valstybinės auditorės (valstybės tarnautojos, A pareigybės lygio, 14 kategorijos) pareigas. Nuo 2007-02-01 jai suteikta antra kvalifikacinė klasė (b. l. 130–132).
Atsiliepimas
Valstybės kontrolė atsiliepimuose į pareiškėjų M. T., E. N., S. G., L. Š. skundus remiasi iš esmės analogiškais argumentais ir nurodo, kad Valstybės kontrolė, apskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjoms darbo užmokestį, vykdė tuo metu galiojančiuose įstatymuose nustatytus reikalavimus. Valstybės kontrolė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjoms buvo sumažintas darbo užmokestis, todėl nėra teisinio pagrindo susidariusią nepriskaičiuotą darbo užmokesčio dalį priteisti iš Valstybės kontrolės. Pažymėjo, kad Valstybės kontrolė yra netinkamas atsakovas. Taip pat pareiškėjų E. N., S. G., L. Š. reikalavimų atžvilgiu prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 24–28, 67–70, 110–113, 145–147).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2002-12-09 įsakymu Nr. K-201 „Dėl valstybės tarnautojo priėmimo į darbą“ nuo 2002-12-09 priėmė pareiškėją M. T. į Veiklos audito 1-ojo departamento vyresniosios valstybinės auditorės (A pareigybės lygio, 13 kategorijos) pareigas ir nustatė 6 procentų priedą už tarnybos stažą (b. l. 9).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2004-02-02 įsakymu „Dėl kvalifikacinės klasės suteikimo“ nuo 2004-02-02 suteikė pareiškėjai M. T. trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 10–11).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2006-01-18 įsakymu Nr. K-15 „Dėl valstybės tarnautojų perkėlimo į kitas pareigas“ nuo 2006-02-01 perkėlė pareiškėją M. T. iš Veiklos audito 1-ojo departamento vyresniosios valstybinės auditorės (A pareigybės lygio, 13 kategorijos) pareigų į Veiklos audito 1-ojo departamento vyriausiosios valstybinės auditorės (A pareigybės lygio, 14 kategorijos) pareigas, suteikiant trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 12–15).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojas 2006-06-08 įsakymu Nr. K-109 „Dėl perkėlimo į kitas pareigas valstybės kontrolėje“ nuo 2006-07-03 perkėlė pareiškėją M. T. iš Veiklos audito 1-ojo departamento vyriausiosios valstybinės auditorės (A pareigybės lygio, 14 kategorijos) pareigų į 1-ojo audito departamento vyriausiosios valstybinės auditorės (veiklos auditui) (A pareigybės lygio, 14 kategorijos) pareigas, paliekant nustatytą trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 16).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2007-01-10 įsakymu Nr. K-21 „Dėl perkėlimo į kitas pareigas ir kvalifikacinių klasių suteikimo“ nuo 2007-02-01 perkėlė pareiškėją M. T. iš 1-ojo audito departamento vyriausiosios valstybinės auditorės (A pareigybės lygio, 14 kategorijos) pareigų į 1-ojo audito departamento vyriausiosios valstybinės auditorės (A pareigybės lygio, 15 kategorijos) pareigas, suteikiant antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 17).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2008-01-28 įsakymu Nr. K-31 „Dėl perkėlimo į kitas pareigas, kvalifikacinių klasių suteikimo ir vienkartinių priedų skyrimo“ nuo 2008-02-01 suteikė pareiškėjai M. T. pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 18).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2010-12-06 įsakymu Nr. K–277 „Dėl M. T. perkėlimo į kitas pareigas kitoje institucijoje“ nuo 2011-01-04 perkėlė pareiškėją M. T. iš 1-ojo audito departamento vyriausiosios valstybinės auditorės (veiklos auditui) (A pareigybės lygio, 15 kategorijos) pareigų į Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo (A pareigybės lygio, 15 kategorijos) pareigas (b. l. 19–20).
Pareiškėja M. T. 2013-08-26 kreipėsi į Valstybės kontrolę su prašymu „Dėl nepriskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies“, prašydama pateikti duomenis apie tai, kiek laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2011-01-01 sumažėjo pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis lyginant su tuo dydžiu, kurį ji būtų gavusi, jeigu VTĮ pakeitimais nebūtų sumažintas pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis, bei pateikti patvirtintas atitinkamų dokumentų kopijas (b. l. 5). Pareiškėja M. T. 2013-08-30 patikslintu prašymu „Dėl 2013-08-26 prašymo patikslinimo“ patikslino, jog minėtų duomenų prašo už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2011-01-03 (b. l. 6).
Valstybės kontrolė 2013-09-05 raštu Nr. S-(501-1.9)-2086 „Dėl duomenų apie darbo užmokestį pateikimo“ pateikė pareiškėjos M. T. prašomą informaciją apie darbo užmokesčio nepriemoką bei atitinkamų dokumentų patvirtintas kopijas (b. l. 7).
Valstybės kontrolės 2013-09-05 pažyma Nr. B-5-151 „Apie M. T. darbo užmokestį nuo 2009-05-01 iki 2011-01-03“ patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2011-01-03 pareiškėjai M. T. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 17 227,32 Lt (b. l. 8).
Valstybės kontrolė 2000-10-16 įsakymu Nr. 72 K „Dėl pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo į darbą“ nuo 2000-10-16 pareiškėją E. N. priėmė į Įmonių kontrolės skyriaus vyresniosios kontrolierės pareigas, įpareigojant pareiškėjai mokėti 27 tarnybinio atlyginimo koeficientą ir 25 proc. priedą prie atlyginimo (b. l. 53).
Valstybės kontrolė 2000-12-05 įsakymu Nr. 96 K „Dėl priėmimo į valstybės tarnybą“ nuo 2000-12-05 priėmė pareiškėją E. N. dirbti Įmonių kontrolės skyriaus vyresniosios kontrolierės pareigoms, įpareigojant pareiškėjai mokėti 27 tarnybinio atlyginimo koeficientą ir 25 proc. priedą prie atlyginimo (b. l. 54).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2002-02-22 įsakymu Nr. K-28 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ suteikė pareiškėjai E. N. vyriausiosios kontrolierės kvalifikacinę kategoriją (b. l. 55).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2002-03-01 įsakymu Nr. K-62 „Dėl valstybės tarnautojo perkėlimo“ nuo 2002-03-01 perkėlė pareiškėją E. N. eiti Veiklos audito 2-ojo departamento vyriausiosios kontrolierės pareigas (b. l. 56).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2002-07-17 įsakymu Nr. V-107 „Dėl kategorijų nustatymo valstybės tarnautojams“ nuo 2002-07-01 nustatė pareiškėjai E. N. A lygio, 15 kategoriją (b. l. 57).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2003-11-12 įsakymu Nr. K-198 „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“ nuo 2003-11-12 perkėlė pareiškėją E. N. į Finansinio audito 2-ojo departamento vyriausiosios valstybinės auditorės (A pareigybės lygio, 15 kategorijos) pareigas, paliekant nustatytą trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 58).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2006-01-25 įsakymu Nr. K-18 „Dėl kvalifikacinių klasių suteikimo“ nuo 2006-02-01 suteikė pareiškėjai E. N. antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 59).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojas 2006-06-08 įsakymu Nr. K-109 „Dėl perkėlimo į kitas pareigas valstybės kontrolėje“ nuo 2006-07-03 perkėlė pareiškėją E. N. iš Finansinio audito 2-ojo departamento vyriausiosios valstybinės auditorės (A pareigybės lygio, 15 kategorijos) pareigų į 1-ojo audito departamento vyriausiosios valstybinės auditorės (finansiniam (teisėtumo) auditui) (A pareigybės lygio, 15 kategorijos) pareigas, paliekant nustatytą antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 60).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2007-06-06 įsakymu Nr. K-155 „Dėl E. N. perkėlimo į kitas pareigas valstybės kontrolėje“ nuo 2007-06-18 perkėlė pareiškėją E. N. iš 1-ojo audito departamento (A pareigybės lygio, 15 kategorijos) vyriausiosios valstybinės auditorės (finansiniam (teisėtumo) auditui) pareigų į 2-ojo audito departamento (A pareigybės lygio, 15 kategorijos) vyriausiosios valstybinės auditorės (finansiniam (teisėtumo) auditui) pareigas, paliekant nustatytą antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 61).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2008-01-31 įsakymu Nr. K-46 „Dėl perkėlimo į kitas pareigas, kvalifikacinių klasių suteikimo ir vienkartinių priedų skyrimo“ nuo 2008-02-01 suteikė pareiškėjai E. N. pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 62).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2013-08-29 įsakymu Nr. K-295 „Dėl E. N. atleidimo iš pareigų valstybės tarnyboje“ nuo 2013-09-06 atleido pareiškėją E. N. iš 2-ojo audito departamento vyriausiosios valstybinės auditorės pareigų (b. l. 63–64).
Pareiškėja E. N. 2013-09-04 kreipėsi į Valstybės kontrolę su prašymu „Dėl neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies“, prašydama pateikti informaciją apie tai, kiek laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-06 sumažėjo pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis lyginant su tuo dydžiu, kurį ji būtų gavusi, jeigu VTĮ pakeitimais nebūtų sumažintas pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis, bei pateikti patvirtintas atitinkamų dokumentų kopijas (b. l. 49).
Valstybės kontrolė 2013-09-05 raštu Nr. S-(501-1.9)-2091 „Dėl duomenų apie darbo užmokestį pateikimo“ pateikė pareiškėjos E. N. prašomą informaciją apie darbo užmokesčio nepriemoką bei atitinkamų dokumentų patvirtinta kopija (b. l. 50).
Valstybės kontrolės 2013-09-05 pažyma Nr. B-5-152 „Apie E. N. darbo užmokestį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-06“ patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-06 pareiškėjai E. N. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 46 731,93 Lt (b. l. 51 –52).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas 1993-08-24 įsakymu Nr. 124 K „Dėl priėmimo į darbą“ nuo 1993-08-24 priėmė pareiškėją S. G. į Alytaus apygardos kontrolės skyriaus kontrolierės-stažuotojos pareigas (b. l. 93).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2008-01-02 įsakymu Nr. K-1 „Dėl S. G. perkėlimo į kitas pareigas valstybės kontrolėje“ nuo 2008-01-02 perkėlė pareiškėją S. G. iš Vidaus audito tarnybos vyriausiosios vidaus auditorės (A pareigybės lygio, 15 kategorijos) pareigų į Finansų ir apskaitos departamento vyriausiosios specialistės (A pareigybės lygio, 14 kategorijos) pareigas, paliekant nustatytą pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 94).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2008-09-26 įsakymu Nr. K-302 „Dėl priedo už tarnybos stažą“ nuo 2008-08-24 nustatė pareiškėjai S. G. 15 procentų priedą už tarnybos stažą (b. l. 95).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2011-0-09 įsakymu Nr. K-293 „Dėl priedų už tarnybos stažą“ nuo 2011-08-24 nustatė pareiškėjai S. G. 18 procentų priedą už tarnybos stažą (b. l. 96).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2012-01-17 įsakymu Nr. K-26 „Dėl valstybės tarnautojų perkėlimo į kitas pareigas valstybės kontrolėje“ nuo 2012-01-18 perkėlė pareiškėją S. G. iš Finansų ir apskaitos departamento vyriausiosios specialistės (A pareigybės lygio, 14 kategorijos) pareigų į Finansų ir apskaitos departamento Finansų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės (A pareigybės lygio, 14 kategorijos) pareigas, paliekant nustatytą pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 97).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2012-01-23 įsakymu Nr. K-38 „Dėl tarnybinės būtinybės laikinai perkelti S. G. į kitas pareigas valstybės kontrolėje“ nuo 2012-01-23 pareiškėją S. G. esant būtinybei laikinai perkėlė iš Finansų ir apskaitos departamento Finansų valdymo skyriaus (A pareigybės lygio, 14 kategorijos) vyriausiosios specialistės pareigų į Finansų ir apskaitos departamento Finansų valdymo skyriaus vedėjos (A pareigybės lygio, 16 kategorijos) pareigas, iki į šias pareigas bus priimtas valstybės tarnautojas, bet ne ilgiau nei vieneriems metams (b. l. 98).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2012-02-22 įsakymu Nr. K-71 „Dėl S. G. grąžinimo į buvusias pareigas, perkėlimo į kitas pareigas ir kvalifikacinės klasės suteikimo“ nuo 2012-02-29 grąžino pareiškėją S. G. iš Finansų ir apskaitos departamento Finansų valdymo skyriaus vedėjos (A pareigybės lygio, 16 kategorijos) pareigų į prieš tai buvusias Finansų ir apskaitos departamento Finansų valdymo skyriaus (A pareigybės lygio, 14 kategorijos) vyriausiosios specialistės pareigas ir suteikė antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 99).
Pareiškėja S. G. 2013-09-12 kreipėsi į Valstybės kontrolę su prašymu „Dėl neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies“ prašydama pateikti informaciją apie tai, kiek laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 sumažėjo pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis lyginant su tuo dydžiu, kurį ji būtų gavusi, jeigu VTĮ pakeitimais nebūtų sumažintas pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis, bei pateikti patvirtintas atitinkamų dokumentų kopijas (b. l. 89).
Valstybės kontrolė 2013-09-26 raštu Nr. S-(501-1.8)-2215 „Dėl duomenų apie darbo užmokestį pateikimo“ pateikė pareiškėjos prašomą informaciją apie darbo užmokesčio nepriemoką bei atitinkamų dokumentų patvirtintas kopijas (b. l. 90).
Valstybės kontrolės 2013-09-26 pažyma Nr. B-5-190 „Apie S. G. darbo užmokestį nuo 2009-05-01 iki 2013-08-30“ patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-08-30 pareiškėjai S. G. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 35 363,84 Lt (b. l. 91 –92).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas 1990-11-27 įsakymu Nr. 156 K „Dėl priėmimo į darbą“ nuo 1990-11-27 priėmė pareiškėją L. Š. į Panevėžio apygardos skyriaus kontrolierės pareigas (b. l. 135).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojas 2006-06-09 įsakymu Nr. K-114 „Dėl perkėlimo į kitas pareigas valstybės kontrolėje“ nuo 2006-07-03 perkėlė pareiškėją L. Š. iš Finansinio audito 1-ojo departamento) vyriausiosios valstybinės auditorės (A pareigybės lygio, 14 kategorijos pareigų) į 3-ojo audito departamento Panevėžio skyriaus vyriausiosios valstybinės auditorės (finansiniam (teisėtumo) auditui) (A pareigybės lygio, 14 kategorijos) pareigas, paliekant nustatytą trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 136).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2007-01-18 įsakymu Nr. K-28 „Dėl perkėlimo į kitas pareigas ir kvalifikacinių klasių suteikimo“ nuo 2007-02-01 suteikė pareiškėjai L. Š. antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 137).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2008-11-11 įsakymu Nr. K-352 „Dėl priedų už tarnybos stažą“ nuo 2008-11-27 nustatė pareiškėjai L. Š. 18 procentų priedą už tarnybos stažą (b. l. 138).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2011-11-28 įsakymu Nr. K-462 „Dėl priedų už tarnybos stažą“ nuo 2011-11-27 nustatė pareiškėjai L. Š. 21 procento priedą už tarnybos stažą (b. l. 138).
Pareiškėja L. Š. 2013-09-16 kreipėsi į Valstybės kontrolę su prašymu „Dėl neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies paskaičiavimo“, prašydama pateikti informaciją apie tai, kiek laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 sumažėjo pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis lyginant su tuo dydžiu, kurį ji būtų gavusi, jeigu VTĮ pakeitimais nebūtų sumažintas pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis, bei pateikti patvirtintas atitinkamų dokumentų kopijas (b. l. 133).
Valstybės kontrolė 2014-01-22 raštu Nr. S-(501-1.8)-188 „Dėl duomenų apie darbo užmokestį pateikimo“ pateikė pareiškėjos prašomą informaciją apie darbo užmokesčio nepriemoką bei atitinkamų dokumentų patvirtintas kopijas (b. l. 134).
Valstybės kontrolės 2014-01-21 pažyma Nr. B-5-39 „Apie L. Š. darbo užmokestį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30“ patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 pareiškėjai L. Š. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 20 028,56 Lt (b. l. 140–141).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjoms kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTĮ 25 str. valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13. Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.
VTĮ 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTĮ 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.
Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.
Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja M. T. ginčijamu laikotarpiu ėjo 1-ojo audito departamento vyriausiosios valstybinės auditorės (A pareigybės lygio, 15 kategorijos) pareigas bei turėjo pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 17, 18). Pareiškėja E. N. ginčijamu laikotarpiu ėjo 2-ojo audito departamento (A pareigybės lygio, 15 kategorijos) vyriausiosios valstybinės auditorės (finansiniam (teisėtumo) auditui) pareigas bei turėjo pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 61, 62). Pareiškėja S. G. ginčijamu laikotarpiu ėjo Finansų ir apskaitos departamento vyriausiosios specialistės (A pareigybės lygio, 14 kategorijos) pareigas bei turėjo pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 94), nuo 2012-01-18 buvo perkeltą į Finansų ir apskaitos departamento Finansų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės (A pareigybės lygio, 14 kategorijos) pareigas, paliekant nustatytą pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 97), nuo 2012-01-23 iki 2012-02-28 laikinai ėjo Finansų ir apskaitos departamento Finansų valdymo skyriaus vedėjos (A pareigybės lygio, 16 kategorijos) pareigas (b. l. 98, 99). Pareiškėja L. Š. ginčijamu laikotarpiu ėjo 3-ojo audito departamento Panevėžio skyriaus vyriausiosios valstybinės auditorės (finansiniam (teisėtumo) auditui) (A pareigybės lygio, 14 kategorijos) pareigas bei turėjo pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 136, 137).
Taigi, pareiškėjoms dėl pasikeitusių VTĮ nuostatų buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficientų ir priedų už suteiktą kvalifikacinę klasę dydžius.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja S. G. patikslintame skunde prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-08-30 (b. l. 103–107), tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad pareiškėjai S. G. tik nuo 2009-08-01 buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, kuomet įsigaliojo VTĮ 25 str. ir 1 priedo pakeitimai, nagrinėjamu atveju bus vertinamas laikotarpis nuo 2009-08-01 iki 2013-08-30.
Pažymėtina, kad Valstybės kontrolė pareiškėjų E. N., S. G., L. Š. reikalavimams priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Pareiškėja E. N., kurios prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-06, į teismą su skundu kreipėsi 2013-09-24. Pareiškėja S. G., kurios prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-08-30, į teismą su skundu kreipėsi 2013-09-27. Pareiškėja L. Š., kurios prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, į teismą su skundu kreipėsi 2014-01-27 (žyma ant voko).
Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiškėjos ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dieną galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį joms išmokėtas teisingai, todėl atsižvelgiant į Valstybės kontrolės prašymą taikyti ieškinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatą, kad bendras ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiškėjos skundą teismui pateikė praleidusios ieškinio senaties terminą reikalavimams, kildinamiems už laikotarpį: E. N. – už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2010-09-23; S. G. – už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-09-26; L. Š. – už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2011-01-26. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų reikalavimai šiose dalyse (pareiškėjos E. N. atžvilgiu – nuo 2009-05-01 iki 2010-09-23, pareiškėjos S. G. atžvilgiu – nuo 2009-08-01 iki 2010-09-26, pareiškėjos L. Š. atžvilgiu – nuo 2009-08-01 iki 2011-01-26) atmetami.
Nagrinėjamu laikotarpiu (pareiškėjos M. T. atveju – nuo 2009-05-01 iki 2011-01-03, pareiškėjos E. N. atveju – nuo 2010-09-24 iki 2013-09-06, pareiškėjos S. G. atveju – nuo 2010-09-27 iki 2013-08-30, pareiškėjos L. Š. atveju – nuo 2011-01-27 iki 2013-09-30) pareiškėjoms neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad: VTĮ 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) VTĮ 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) VTĮ 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.
Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.
Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.
Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.
Apibendrinant sprendime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Grąžinimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, todėl Grąžinimo įstatyme esant nustatytam pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos M. T. ir E. N. skundo reikalavimus kėlė Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Valstybės kontrolės atžvilgiu, pareiškėja S. G. – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Valstybės kontrolės, ir Valstybės kontrolės atžvilgiu, o pareiškėja L. Š. – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės kontrolės, atžvilgiu.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę (LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005; LVAT 2006-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-406/2006; LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1940/2013; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1942/2013; LVAT 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1922/2013; LVAT 2013-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1984/2013; LVAT 2014-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013).
Nagrinėjamu atveju tinkamas atsakovas pareiškėjų reikalavimams priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra Valstybės kontrolė, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjų reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį atmetami kaip nepagrįsti, nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui minėtos aplinkybės dėl netinkamo atsakovo neturi reikšmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjų M. T., E. N., S. G. ir L. Š. skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.