Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ Lietuvos verslo kolegija ieškinį atsakovei S. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 900 Eur skolos, 265,50 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškovės reikalavimus ir nurodė atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą ir raštu pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba raštu pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus.

Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl teismo 2019 m. kovo 26 d. preliminaraus sprendimo, kuriuo nurodė, kad ieškovei rašė laiškus, kad nebegali tęsti mokslų ir prašė studijas nutraukti. Bandė rasti kompromisą ir susimokėti už pirmus du mėnesius arba už pusmetį.

Ieškovė pateikė teismui atliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašo palikti galioti teismo 2019 m. kovo 26 d. preliminarų sprendimą. Nurodė, kad atsakovė elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 5 d. savo atsiųstame teismui prieštaravime melagingai teigia, kad dar 2018 m. lapkričio 12 d. pageidavo nutraukti studijų sutartį. Atsakovė, praėjus beveik mėnesiui, t. y. 2018 m. gruodžio 8 d. elektroniniu paštu rašė ieškovės teisininkei V. Š. ir domėjosi dėl tolimesnių savo studijų Lietuvos verslo kolegijoje; taip pat atsakovė 2018 m. gruodžio 10 d. elektroniniame laiške klausė teisininkės ar tai dienai mokėtina suma už studijas yra už tris studijų mėnesius. Atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais siekė studijuoti ir toliau vykdyti 2018 m. birželio 4 d. pasirašytos studijų sutarties Nr. 3.12-348 sąlygas. Be to, Kolegijos teisininkė dar 2018 m. gruodžio 10 d. elektroniniu paštu atsakovei suteikė informaciją dėl studijų sutarties nutraukimo galimybės siūlydama atsakovei atsiųsti prašymą dėl studijų sutarties nutraukimo iki 2018 m. gruodžio pabaigos, tačiau atsakovė prašymo dėl studijų sutarties nutraukimo ieškovei nepateikė ir 2019 m. vasario 25 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1.8-229 (1.7) buvo išbraukta iš Lietuvos verslo kolegijos studentų sąrašų dėl akademinio nepažangumo ir finansinės skolos už studijas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė V. Š. papildomai paaiškino, kad ieškovė teikė atsakovei pagal šalių pasirašytą sutartį paslaugas, o atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimo ir už suteiktas paslaugas nesumokėjo. Atsakovė buvo įstojusi į nuotolines studijas, nuotolinės studijos reiškia, kad realiai, gyvai su dėstytojais mokymosi procesas nevyksta, visa paskaitų medžiaga įkeliama į Moodle sistemą, visi paskaitų įrašai taip pat įkeliami į tą pačią sistemą, todėl atsakovė turėjo pilną teisę mokytis nuotoliniu būdu, susipažinti su paskaitų medžiaga. Su atsakove vyko susirašinėjimai. Atsakovė 2018 m. gruodžio 10 d. elektroniniame laiške klausė atstovės ar tai dienai mokėtina suma už studijas yra už tris studijų mėnesius.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį atsakovė informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovės atstovės paaiškinimus, teismas nustatė, kad tarp šalių 2018 m. birželio 04 d. sudaryta studijų sutartis Nr. 3.12-348 (toliau – Studijų sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo organizuoti studijų procesą pagal studijų programą – Teisė ir teisėsaugos institucijos, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nesumokejo už suteiktas paslaugas ir pagal ieškovės parengtą pažymą, atsakovės skolą sudaro 900 Eur, nuo kurios, kaip nurodo ieškovė, vadovaujantis sutarties 3.1.7. punktu apskaičiuota 265,50 Eur delspinigių.

Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovei rašė laiškus, kad nebegali tęsti mokslų ir prašė studijas nutraukti. Bandė rasti kompromisą ir susimokėti už pirmus du mėnesius arba už pusmetį.

Įstatymų leidėjas, priimdamas Mokslo ir studijų įstatymą, reglamentuodamas asmens teisę įgyti aukštąjį išsilavinimą, nustatė, kad šalyje yra tokios aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos, kurie gali būti tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs kad studijų sutartis turi būti kvalifikuojama kaip paslaugų sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1, 2 dalys)(CK XXXV skyrius)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-315/2012). Taigi, šalys sudarė nekomercinio pobūdžio sutartį, kurios turinį sudaro atlygintinis paslaugų teikimas studijuoti, paslaugų teikėjo nustatyta tvarka kontroliuojant studijas ir teikiamos medžiagos suvokimą, o paslaugos gavėjui vykdant reikalavimus dėl studijų medžiagos ir finansines sutarties sąlygas. Ginčas tarp šalių kilo dėl neapmokėjimo pagal sutartį, o tam pagrindą sudarė paslaugos gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymas. Pagal tarp šalių sudarytą Studijų sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti VšĮ Lietuvos verslo kolegijai studijų mokestį – 4 500 Eur už studijas 2018/2021 mokslo metais, nustatant, kad studijų mokestis už vieną semestrą yra 750 Eur (Sutarties 3.1 punktas). Pagal tarp šalių sudarytos Studijų sutarties 3.1.1 punktą atsakovė įsipareigojo per 5 kalendorines dienas nuo sutarties pasirašymo dienos į Kolegijos sąskaitą sumokėti 150 Eur, o likusią pirmojo semestro įmokos už studijas dalį, t.y. 600 Eur įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo semestro pradžios (Sutarties 3.1.2 punktas). Likusią studijų mokesčio dalį, t.y. 3 750 Eur atsakovė įsipareigojo mokėti dalimis po 750 Eur kiekviename semestre, ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo semestro pradžios (Sutarties 3.1.3 punktas). Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovė nesumokėjo kolegijai nurodytos sumos 2019-03-30.

Vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas jis privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai.

CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą, laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą.

Finansinių įsipareigojimų nevykdymas gali būti sutarties nutraukimo pagrindas pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, nes įstatymo neribojama, kokios rūšies turi būti sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2006). Ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnio reikalavimus, taip pat atsižvelgiama į sutarčių vykdymo principus bei mokslo įstaigos (kreditoriaus) vidaus tvarkos reikalavimus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ypač svarbu nustatyti, ar sutarties nutraukimas yra susijęs su akademinės sutarties dalies, ar su finansinės dalies nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Studijų atlygintinų paslaugų sutarties esminis tikslas yra ne pritraukti lėšas į mokymo ar studijų įstaigas, bet teikti išsilavinimą ir žinias. Ar finansiniai studijų sutarties įsiskolinimai yra esminiai, sprendžiama vertinant pagal tai, kiek laiko, kokio dydžio ir dėl kokių priežasčių susidarė įsiskolinimas, kokiais terminais buvo mokamos įmokos pagal pirminius mokėjimo dokumentus, kokia buvo periodinių įmokų užskaitymo tvarka. Taigi nors tarp šalių sudaryta studijų sutartis kvalifikuojama kaip paslaugų sutartis, tačiau tai yra specifinė sutartis, turinti savo misiją, galiojančius mokslo ir studijų principus (Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymas).

Sutarčių laisvė yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis), todėl gali būti vertinama kaip subjektų ūkinei veiklai būtina konstitucinė garantija. Taigi tais atvejais, kai atitinkami teisiniai santykiai reguliuojami dispozityviųjų teisės normų, subjektai, remdamiesi sutarčių laisvės principu, dėl savo teisių ir pareigų gali susitarti kitaip, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, aiškina ir taiko šalių sudarytos sutarties nuostatas, konkrečią sutarčių rūšį reglamentuojančio įstatymo, nustatančio dispozityvaus pobūdžio reikalavimus, normas (CK 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarčių laisvės principas taip pat yra susijęs su principu, kad sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda), todėl laikytina, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis).

Byloje nėra duomenų bei įrodymų, kad atsakovė būtų nusprendusi nutraukti studijas, kad apie šį sprendimą nustatyta tvarka informavo ieškovę, nurodė studijų nutraukimo datą. Atsakovė taip pat neįrodė jos nurodomų apinkybių, jog dėl darbo negalėjo tęsti studijų, o vien tik tokių aplinkybių nurodymas savaime nepanaikina atsakovės sutartinių prievolių ieškovei. Atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir pareiginga, įgyvendindama sutartines prievoles, tačiau turėdama teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisant to, kad ieškovė, kaip paslaugų teikėja, jas jau pradėjo teikti (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių vykęs susirašinėjimas nepatvirtina, jog atsakovė ketino nutraukti studijas, į paskutinį susirašinėjimo laišką, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl atsakovės studijų, ieškovei ji neatsakė. Pagal šias aplinkybes ieškovė be abejonės neturėjo pagrindo spręsti, jog atsakovė nori/siekia nutraukti studijas. Tai, jog atsakovė vėliau iki semestro pabaigos nesinaudojo kolegijos infrastruktūra, nesijungė prie kolegijos sistemos, ir nemokėjo už studijas, teismo vertinimu, taip pat nėra tos aplinkybės, kurios panaikina atsakovės prievolę ieškovei, taip pat tai nėra tos aplinkybės iš kurių ieškovė galėjo/turėjo suprasti apie atsakovės ketinimus/norus sutartį nutraukti (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Atsakovės dar 2018 m. vasarą pasirinkta studijų forma, pobūdis ir dalyvavimas paskaitose nuotoliniu būdu, prisijungimas prie kolegijos MOODLE sistemos leidžia daryti išvadą, jog (studentas), norėdamas nutraukti raštu sudarytą atlygintinų paslaugų teikimo (studijų) sutartį, galėtų savarankiškai pasirinktu laiku raštu išdėstyti laisvos formos pranešimą kitai šaliai dėl tokios sutarties nutraukimo (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, jog atsakovė būdama nepažangi bei įsiskolindama ieškovei už studijas, pažeidė teisėtų lūkesčių principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalį) – pagarbą įgytoms teisėms ir pareigoms, taip pat civilinių teisinių santykių stabilumą, atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė kritiškai nevertina savo elgesio pasekmių dėl nepažangumo, nemokėjimo už studijas, nesilankymo kolegijos sistemoje ir nebendradarbiavimo su ieškovu, nepateikimo savalaikio raštiško prašymo studijų sutarties nutraukimo, tuo padidindama savo finansinių įsipareigojimų ieškovui dydį. Teismas nenustatė, jog ieškovės elgesys sąlygotų reikalaujamos ieškinio sumos dėl skolos už studijas sumažinimo ar realiai atsakovei neteiktų paslaugų, nes pareiga mokėti už studijas atsakovei išliko iki semestro pabaigos.

Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) reiškia, kad šalys, suformuluodamas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir jų pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas šalių pareikštų reikalavimų nustatytų ribų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir ar šalies pasirinktu teisiniu būdu jie gintini.

Vadovaujantis išdėstytu teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 265,50 Eur delspinigių. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Kadangi atsakovė pažeidė Sutarties sąlygas, ieškovė įgijo teisę reikalauti netesybų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, t.y. 265,50 Eur delspinigių. Įvertinus tai, laikytina, kad ieškovė pagrindė savo reikalavimą dėl delspinigių, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 265,50 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnis, 6.260 straipsnis).

Ieškovei iš atsakovės taip pat yra pagrindas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, pagal pateiktus teismui įrodymus šalims priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl sumokėto žyminio mokesčio, t.y. ieškovei iš atsakovės priteistinos 13 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Daroma išvada, jog preliminarus teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistu (CPK 185 straipsnis, 260 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 430 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 26 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.