- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- II-208-1034/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01080-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Pažeidėjas
- S. K.
- Kategorijos
- 21.8Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
- 18.1Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2017-03-28 nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2017-03-28 nutarimu Nr. 14ANN-92458150-17 S. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 50 Eur dydžio bauda už tai, kad S. K. 2017-03-23 16.30 val. Augustijonų g. 3, Vilniuje, viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie žmonių, įžeidžiamais žodžiais (subinė, (necenzūrinis žodis), invalidas) įžeidė T. N. bei pavadino R. N. raudonodžiu ir raudonveidžiu, tuo savo veiksmais pažeidė žmonių rimtį ir viešąją tvarką, ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas S. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti minėtą 2017-03-28 nutarimą. Skunde nurodo, kad 2017-03-23 apie 16.30 val. Augustijonų g. prie pastato Nr. 4 nufotografavo KET 150.5 punktą pažeidusį automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tai pamatė greta stovėjusiame automobilyje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvę T. N. ir R. N., ir abu, nepripažindami akivaizdaus KET pažeidimo, inicijavo konfliktą: pateikinėjo S. K. išgalvotus nenuoseklius kaltinimus, teigė iškvietę policijos pareigūnus. S. K. mėginant pasitraukti atokiau ir sulaukti policijos pareigūnų, R. N. jį persekiojo ir reikalavo stovėti. S. K. nurodo patyręs šoką, nesuvaldęs išgąsčio ir pradėjęs bėgti, tačiau jį vijosi R. N. ir šaukė „laikykit vagį“. Jį sulaikė ant tilto per Vilnią nepažįstamas vyriškis, privažiavęs automobiliu, o netrukus atvykę policijos pareigūnai pristatė į Trečiąjį policijos komisariatą, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. (1-2 b. l.).
Atsiliepimas
2017-05-11 atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1-as veiklos skyrius prašo S. K. skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė parodė, kad prašo S. K. skundo netenkinti ir nutarimo nekeisti. Nurodė, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, liudytojų parodymų veiksmas vyko viešoje vietoje, Vilniaus senamiestyje, prie dviejų gimnazijų. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, t. y. prie mokyklų vadinti žmogų necenzūriniais žodžiais, laikytinas neleistinu ir turi pavojingumą visuomenėje. Tuos žodžius vartojęs žmogus turėjo suprasti, kad vaikai galėjo išgirsti, tai neigiamas elgesio pavyzdys augančiai kartai. Pareiškėjai nėra pažįstami su S. K., tai negali būti suinteresuoti jam pakenkti, jį šmeižti.
Teismo posėdžio metu S. K. parodė, kad palaiko skundą. Gali tik pasakyti, kad tapo susimokiusių asmenų auka, kurie turi šioje srityje patirties. Jo nelaimė ta, kad jis buvo vienas, o jie – dviese. Jis pastebėjo automobilį, nufotografavo jo numerius. Tuo metu minėti asmenys priėjo ir prasidėjo konfliktas. Jie pateikė jam kaltinimus, inicijavo konfliktą, iš jo pusės nebuvo jokio konflikto inicijavimo. Nufotografavo automobilį, norėdamas nuotrauką išsiųsti policijai. Iki šiol nėra nusiuntęs, tačiau dar išsiųs. Asmenys išlipo iš taksi automobilio, pateikinėjo kaltinimus, kad jis neturi teisės daryti tai, ką daro t. y. fiksuoti automobilio, kad apgadino jų automobilį, kad prie jų kibo, nors jie patys priėjo. Anksčiau šių asmenų nepažinojo, nėra priežasčių norėti juos apkalbėti. Nesakė to, kas ten užfiksuota, nevartojo necenzūrinių žodžių. Skambino į policiją. Pasakė R. N. girdint, kad vienas jų yra raudono veido ir mėlynos striukės. Tai nebuvo įžeidžiantis kontekstas. Jis pateikė institucijai šiuos duomenis, bet jo prašė laukti. Pradėjo filmuoti apytiksliai viduryje konflikto. Prieš pradedant filmuoti vyko pokalbis, necenzūrinių žodžių iš jo pusės nebuvo. Buvo bandoma įteigti, kad pavadino T. N. necenzūriniu žodžiu, tačiau jis to žodžio nevartojo. Negali pasakyti, kodėl anksčiau nepateikė vaizdo įrašo, galimai buvo susijaudinęs.
Teismo posėdžio metu liudytojas T. N. parodė, kad atvežė savo vaiką į gimnaziją. Jis su draugu R. pakalbėjo ir pamatė, kad prie jo automobilio atėjo kažkoks žmogus, padėjo savo rankinę, pradėjo filmuoti, pridėjo kažkokį lapuką už valytuvo. Priėjus prie jo, jis pradėjo juos įžeidinėti, vadinti invalidu. Pas jį guli invalidumo kortelė. Pradėjo sakyti: „invalidas, subinė, (necenzūrinis žodis).“ Tada jis iškvietė policiją. R. viską filmavo. Kai iškvietė policiją, jis pradėjo bėgti. Draugas pasivijo. Taip pat parodė, kad jam galima toje vietoje statyti automobilį. Taksi automobilis buvo draugo, jis ten irgi išleido vaiką. Kartu stovėjo porą sekundžių. Jis su draugu buvo prie automobilio. Jie bendravo. Tada priėjo S. K.. Jie paklausė, ką jis daro, kokiu pagrindu fotografuoja. Nepamena, ką pasakė. Pasakė – „tu invalidas“ ir visokiais žodžiais išvadino. Iškvietė policiją. Jis pradėjo nuo jų eiti, bėgti, Rolandas bandė jį sulaikyti. Kai asmuo bėgo, nieko nešaukė. Negali pasakyti, ar šaukė „laikykite vagį.“ Nežino, kodėl jis taip įžeidinėjo. Nepažinojo šio asmens, nėra priežasčių nepagrįstai apkalbėti. Nežino, ar neįgaliotas asmuo gali fiksuoti pažeidimus. Jie S. K. nieko nesakė, fizinių veiksmų neatlikinėjo. R. filmavo telefonu, pradėjo filmuoti, kai S. K. priėjo prie jo automobilio priekio.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. N. parodė, kad atvežė vaikus į mokyklą, buvo prisėdę į automobilį su T. ir kalbėjo apie išvažiavimą iš tos vietos, nes ten stovėti negalima. Tas užtruko iki 5 minučių. T. pamatė, kad kažkas lenda prie jo automobilio. Išlipus iš automobilio, įvyko apsižodžiavimas. Po to ir jis išlipo. Tada pradėjo filmuoti, nes buvo pradėta kalbėti apie kažkokius 90-uosius metus, pradėjo filmuoti, klausti, kodėl įžeidinėja žmogų, kuris turi invalidumo pažymėjimą. Jie S. K. aiškino, kad jie ruošiasi išvažiuoti, bet jis tuo momentu pasakė, kad jam trukdo praeiti, nors praėjimas buvo. Jis turėjo įspėjančius lapelius, kad negalima taip statyti. Pradėjus filmuoti, pradėjo klausti, kodėl vadina subine, invalidu ir pan., kodėl įžeidinėja. Pasakė T. kviesti policiją ir tegu išsiaiškina. Jis pasakė „gerai“, paskui ėmė bėgti. Bandė asmenį sustabdyti už rankos, kad palauktų policijos. Jis pradėjo kalbėti apie tai, kad vyksta kažkoks teisių suvaržymas, pasileido bėgti ir jis (R. N.) pradėjo vytis. Jis turi filmuotą medžiagą, gali parodyti.
Iš R. N. teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad S. K. prisipažino vartojęs žodį „subinė“ (vaizdo įrašo 0 min. 31 sek.), tačiau jokių necenzūrinių žodžių nėra užfiksuota.
Iš S. K. teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad vyksta konfliktas tarp S. K. ir T. N. bei R. N., tačiau jokių necenzūrinių žodžių neužfiksuota.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas ir nutarimas naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas administracinio nusižengimo byloje S. K. surašytas dėl nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo. ANK 481 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šią straipsnio dalį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pažymėtina, kad sprendimą apie viešosios tvarkos ir žmonių rimties trikdymą lemia konkrečios bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Kiekvienu atveju nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį, pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis).
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėjamoje byloje skundžiamu nutarimu S. K. paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur dydžio bauda už tai, kad S. K. 2017-03-23 16.30 val. Augustijonų g. 3, Vilniuje, viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie žmonių, įžeidžiamais žodžiais (subinė, necenzūrinis žodis, invalidas) įžeidė T. N. bei pavadino R. N. raudonodžiu ir raudonveidžiu, tuo savo veiksmais pažeidė žmonių rimtį ir viešąją tvarką.
S. K. skunde nurodė, kad 2017-03-23 apie 16.30 val. Augustijonų g. prie pastato Nr. 4 nufotografavo KET 150.5 punktą pažeidusį automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tai pamatė greta stovėjusiame automobilyje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvę T. N. ir R. N., ir būtent jie, nepripažindami akivaizdaus KET pažeidimo, inicijavo konfliktą (b. l. 1, 11). Prie skundo S. K. pridėjo vaizdo įrašą, darytą įvykusio konflikto metu (b. l. 19). Minėtas vaizdo įrašas patvirtina S. K. teiginius. Be to, aptariamame vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad S. K. vartotų necenzūrinius žodžius ar įžeidinėtų T. N. ir R. N.. Teismui pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad tarp minėtų asmenų kilo konfliktas, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo kilti administracinei atsakomybei. Teismo vertinimu, vaizdo įraše S. K. panaudotas žodis „raudonveidis“ R. N. atžvilgiu šioje konkrečioje situacijoje yra laikytinas ne įžeidimu, o jo išorės apibūdinimu siekiant užfiksuoti vaizdo įraše konflikte dalyvavusius asmenis bei jų išvaizdą. R. N. pareiškime taip pat nurodė, kad jo veidas yra raudonas todėl, kad jis turi aukštą spaudimą (b. l. 13).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašytas atsižvelgiant tik T. N. ir R. N. paaiškinimais (b. l. 12-13), be to, neįvertinus visų svarbių bylai aplinkybių, skubotai bei formaliai. Kaip matyti iš vyr. patrulio V. Vaiciulionio tarnybinio pranešimo, jis įvykusio konflikto nematė (b. l. 10). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai T. N. ir R. N. davė prieštaringus parodymus, R. N. nurodė, kad sėdėjo automobilyje kartu su T. N., o pastarasis paaiškino, jog su draugu buvo prie automobilio, kai priėjo S. K.. Be to, iš teismo posėdžio metu peržiūrėto skundą padavusio asmens S. K. vaizdo įrašo matyti, kad jokie necenzūriniai žodžiai R. N. ar T. N. atžvilgiu nebuvo išsakyti, be to, šie asmenys galimai naudojo fizinį smurtą, todėl S. K. pabėgo iš Augustijonų gatvės. Taip pat pažymėtina, jog R. N. teismo posėdžio metu pripažino, kad iš esmės buvo pažeidimas dėl to, jog aukščiau nurodyti automobiliai stovėjo neleistinoje vietoje, taigi tiek R. N., tiek T. N. turėjo pagrindą apkalbėti S. K., užfiksavusį automobilių stovėjimą neleistinoje vietoje. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina byloje esantis policijos registro išrašas, kuriame nurodyta, jog pranešėjas vejasi vyrą, kuris bandė apvogti automobilį, bėga link Maironio g., požymiai: plikas, su akiniais, su savimi turi kuprinę; pranešėjo mobilaus telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso R. N. (b. l. 9, 13). Taigi, R. N., skambindamas į policiją, galimai nurodė melagingą informaciją, jog neva S. K. bandė apvogti automobilį, nors tiek byloje apklaustų asmenų paaiškinimais ir parodymais bei peržiūrėtų vaizdo įrašų duomenimis, apie tai spręsti nėra jokio objektyvaus pagrindo, be to, tokių aplinkybių teismo posėdyje nenurodė nei R. N., nei T. N..
Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju S. K. pavartotas žodis „subinė“ nėra vertintinas kaip necenzūrinis. Teismo vertinimu, vien jo pavartojimas savaime nereiškia administracinio nusižengimo padarymo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė. ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad vieno žodžio „subinė“ pavartojimas negali būti vertintinas kaip pavojingas veikimas, atitinkantis administracinio nusižengimo požymius. Byloje be T. N. ir R. N. parodymų nėra jokių kitų objektyvių duomenų iš kurių būtų galima teigti, kad S. K. įžeidžiamai kibo prie T. N. ir R. N., ar vartojo šių asmenų atžvilgiu necenzūrinius žodžius.
Taip pat pažymėtina, kad asmens padaryta veika, aprašyta ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš byloje esančių duomenų, negalima pagrįstai teigti, kad S. K. kėsinosi pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kai galimai pilietiškai nusiteikęs fotografavo galimai administracinį nusižengimą padariusius asmenis ir kilus konfliktui vieną iš galimai šį nusižengimą padariusių asmenų, abipusio konflikto metu pavadino „subine“. Teismo vertinimu, jei asmuo mano, kad yra pažeista jo teisė į garbę ir orumą, jis gali savo teises ginti civilinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie leistų tvirtinti, jog S. K. atliko kokius nors veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Nesant jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, teismas daro išvadą, kad S. K. negalėjo ir negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl administracinio nusižengimo byla jam nutrauktina, kadangi jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
S. K. skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2017-03-28 nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.