Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gamybos cecho darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas 2012 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 11 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 144 straipsnyje, bei 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

A. T. 2017 m. rugpjūčio 31 d., apie 21.26 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties namu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 35 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio arba nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, partrenkė ir sužalojo pėsčiųjų perėjoje iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį ėjusį pėsčiąjį Z. P., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. T., vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkęs ir sunkiai sužalojęs pėsčiąjį Z. P., turėdamas KET 219.5 punkte numatytą pareigą rūpintis nukentėjusiuoju asmeniu, jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. vakare automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini). Buvo tamsus paros laikas. Ties perėja nepastebėjo į kelią išėjusio žmogaus ir jį partrenkė. Daugiau per perėją einančių žmonių nematė. Jis buvo šoke, atokioje vietoje paliko mašiną ir grįžo namo. Negalėjo užmigti, labai nervinosi. Ryte nuvažiavo pas mamą pasitarti, ką daryti ir tada nuvažiavo į komisariatą, kur prisipažino, kas atsitiko. Jis važiavo apie 50 km/val. Greičiu, į pėsčiąjį per vėlai sureagavo. Nukentėjusįjį jis parbloškė, jis nukrito šonu nuo keleivio pusės ties veidrodėliu. Automobiliui išdužo priekinis stiklas, buvo sugadintas veidrodėlis. Jis pats smūgio nejautė, tačiau nukentėjusysis turėjo jausti stiprų smūgį. Pamatęs einantį žmogų jis bandė stabdyti, pasukti į kitą juostą, bet mašina slydo. Oro sąlygų neprisimena. Ar buvo sustojęs po įvykio, neprisimena, jis buvo šoke. Iš įvykio vietos pasišalino. Mano, kad kas nors galėjo matyti įvykį. Po įvykio mašiną paliko kažkokiame kieme (duomenys neskelbtini), o pats autobusu grįžo namo į (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo blaivas, alkoholį jis vartoja tik per šventes. teisę vairuoti turi. Suprato, kad jis partrenkė žmogų ir kad jam galbūt reikalinga pagalba. Savo veiksmus vertina blogai ir dėl to gailisi. Su nukentėjusiuoju susisiekti nebuvo įmanoma. Pinigų nukentėjusiajam nesiūlė, nes jų neturi, gauna apie 400 eurų per mėnesį, turi 4 metų vaiką, kuris kartu negyvena, bet padeda jį išlaikyti.

Išvada dėl A. T. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta Kaune, (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–10).

2017 m. rugsėjo 1 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas vyriškas batas (b. l. 12–13).

2017 m. rugsėjo 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–16).

2017 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gavus pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, guli partrenktas vyras, nurodytoje vietoje buvę liudytojai R. B. ir V. B. teigė, kad asmenį partrenkė automobilis Audi A3, kuris iš įvykio vietos nuvažiavo. Nukentėjusysis išvežtas į KMUK (b. l. 18).

2017 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuodami pareigūnai (duomenys neskelbtini) esančioje laukymėje pastebėjo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atrakintas, jo priekinis stiklas įdaužtas, priekinis dešinysis žibintas įskilęs (b. l. 19).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė būklė po eismo įvykio (b. l. 24).

Iš kelių eismo įvykio vietos plano, fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2017 m. rugpjūčio 31 d., apie 21.26 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) (b. l. 25, 27–47).

2017 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G- 2797/2017 (02), nurodyta, kad Z. P. konstatuota muštinė - plėštinė žaizda kairės plaštakos V-ame piršte, poodinės kraujosruvos dešinės ausies srityje, kairėje blauzdoje, kairiųjų I, V, VI šonkaulių lūžiai, kairio šeivikaulio skeveldrinis lūžis, nosikaulių lūžis, kaktikaulio kairio kaktinio sinuso priekinės ir užpakalinės sienos lūžis, nueinantis į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir voratinkliniu dangalu abipus kaktinėse - momeninėse srityse. Sužalojimas dėl kaukolės pamato lūžio vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą) (b. l. 64–65).

Nukentėjusysis Z. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2017 metų spalio mėnesio. Yra paskirtas į 2-ą nuteistųjų būrį. Prieš įžengdamas į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją apsižvalgė. Įsitikino, kad nėra automobilių ir yra saugu pereiti gatvę, tuo labiau, kad ėjo per pėsčiųjų perėją. Per pėsčiųjų perėją ėjo normaliu žingsniu ir pajuto smūgį į kairį šoną. Kad partrenkė automobilis, tuo metu net nesuprato. Kai jau atsikėlė, tada suprato, kad jį partrenkė automobilis ir jis nuo smūgio per jį perskrido. Tuo metu iš šalia jo stovėjusio automobilio, panašaus į džipą, išlipo vyras ir priėjo. Tas vyras, nieko jam nesakęs, padavė penkiasdešimt eurų vieną kupiūrą, kurią paėmė. Kodėl jis ją padavė, nesuprato. Tas vyras, nieko jam nesakęs, atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jam skaudėjo koją, todėl paėjęs kelis žingsnius atsisėdo. Prie jo priėjo keli vyriškiai ir viena mergina. Priėję žmonės jo kažko klausė, bet jis nieko nebesuprato. Daugiau nieko neprisimena, nes iš karto atsijungė. Kai atsibudo, suprato, kad randasi ligoninėje. Jam buvo lašinama lašinė. Nieko nesuprato, kas vyksta. Iš ligoninės jį išleido į laisvę. Z. P. reiškia jį partrenkusio automobilio vairuotojui (kaltininkui) civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Konkretaus turtinės žalos dydžio pasakyti negali, nes praėjo nemažai laiko ir jis šiuo metu neprisimena kiek ir ko yra pirkęs dėl įvykio metu patirtų sužalojimų. Pirko vaistus vaistinėje, kurie kainavo dvidešimt eurų. Kitų turėtų išlaidų neprisimena. Neturtinės žalos iš kaltininko prašo priteisti dešimt tūkstančių eurų ir uždrausti vairuoti automobilį (b. l. 71–72).

Nukentėjusysis Z. P. papildomos apklausos metu parodė, kad 2018 m. vasario 2 d. išeina į laisvę atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Gyventi vyks pas savo mamą B. P., gyvenančią kaime šalia (duomenys neskelbtini). Kaimo pavadinimo nežino, žino kaip iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties iki jo nueiti. Mamos telefono numerio šiuo metu nežino. Jai niekada neskambino (b. l. 73).

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d., apie 21.20 val. su sūnumi V. B. ėjo po darbo Kaune, (duomenys neskelbtini). Priėjo nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, ja perėjo į Nemuno upės pusę. Matė, kad prie perėjos iš tos pusės, į kurią perėjo, ateina vyriškis, kuris ketino eiti į priešingą pusę. Jiems toliau einant, staiga išgirdo bumbtelėjimą. Atsigręžę iš maždaug 20 metrų atstumo pamatė, kad toje pačioje pėsčiųjų perėjoje partrenkė minėtą vyriškį. Jį kliudęs aukso spalvos „Audi“ modelio automobilis, partrenkęs pėsčiąjį, stabtelėjo. Automobilis stovėjo 1-oje eismo juostoje. R. B. su sūnumi pradėjo greitu žingsniu grįžinėti link eismo įvykio vietos, kai „Audi“ staiga startavo iš vietos ir (duomenys neskelbtini) nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Sūnus nedelsdamas paskambino į Bendrosios pagalbos centrą „112“ ir pranešė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiąjį, kuriam reikalingi medikai, o pats automobilis pasišalino. Maždaug po 2-3 minučių atvyko policijos patruliai, kiek vėliau - greitosios med. pagalbos ekipažas. Medikai neštuvais nukentėjusį pėsčiąjį nunešė iki savo automobilio ir nuvežė jį į gydymo įstaigą. Policijos pareigūnams su sūnumi pasakė, kad girdėjo, kaip buvo partrenktas pėsčiasis, ir kad jį partrenkęs „Audi“ aukso spalvos automobilis pasišalino į (duomenys neskelbtini). Pareigūnams užsirašius jų duomenis ir kontaktinius tel. numerius, jie nuėjo. Pėsčiasis ėjo vienas, be draugų. Po pėsčiojo partrenkimo kelio važiuojamoje dalyje liko vienas jo batas. R. B. supratimu, dėl eismo įvykio kilimo kaltas pėsčiąjį partrenkęs automobilio vairuotojas, kadangi pėsčiasis ėjo per pėsčiųjų perėją. Perėja šioje vietoje apšviesta, vairuotojas pėsčiąjį privalėjo matyti. „Audi“ automobilio, kuris partrenkė pėsčiąjį, vairuotojo veido nematė, nes jau buvo tamsus paros metas, o automobilis iškart po to nuvažiavo (b. l. 58).

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu davė tapačius parodymus kaip ir R. B. (b. l. 56).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2017 m. gegužės 26 d. yra S. Š. (b. l. 49).

Liudytojas S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. pardavė savo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maždaug 20 metų amžiaus vaikinui, vardu A. Tyrėjui parodžius nuotraukas atpažino šį asmenį, kuris pagal pateiktus duomenis yra A. T.. Pardavęs automobilį jo neperregistravo naujo savininko vardu, kadangi A. žadėjo tai padaryti pats, kai tik turės pinigų. 2017 m. rugsėjo 1 d. iš ryto paskambino Kelių policijos tyrėjas, paklausė ar yra „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir kas naudojasi automobiliu. S. Š. viską paaiškino ir geranoriškai sutartu laiku atvyko pas tyrėją į Kauno kelių policijos valdybą duoti parodymų. S. Š. priklaususiu automobiliu 2017 m. rugpjūčio 31 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) buvo partrenktas pėsčiasis, o vairuotojas automobiliu pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 60).

Iš 2017 m. rugsėjo 4 d. specialisto išvados matyti, kad A. T. kraujyje ir šlapime, paimtame 2017 m. rugsėjo 1 d., etilo alkoholio nerasta (b. l. 134).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. T. dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, pasitvirtino. Kaltinamasis vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nebuvo pakankamai atidus, partrenkė ir sužalojo pėsčiųjų perėjoje iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį ėjusį pėsčiąjį Z. P., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Suprasdamas, kad partrenktam jo vairuoto automobilio nukentėjusiajam reikalinga pagalba, jos nesuteikė, iš įvykio vietos tyčia pasišalino. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo prisipažinimas, liudytojų parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. T. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

BK 144 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Pagal BK 144 straipsnio nuostatas, pavojaus grėsmė žmogaus gyvybei – pavojinga gyvybei padėtis yra kritinė situacija, kai dėl asmens tyčinės ar neatsargios veikos, arba nelaimingo atsitikimo, stichinės nelaimės, ligos ir pan., žmogui gresia realus mirties pavojus ir jam aiškiai reikalinga neatidėliotina pagalba, t. y. kai pavojus gyvybei gresia dabar, ne ateityje ir žmogus negali jo pašalinti pats. Palikimas be pagalbos – pasyvus elgesys, kai kitam žmogui gresia mirties pavojus ir akivaizdu, kad asmuo turi pareigą ir galimybę, nors ir rizikuodamas, ją suteikti. Nusikaltimas laikomas baigtu palikus be pagalbos, jos nesuteikus nepriklausomai, kad kiti galėjo ar suteikė pagalbą, pats išsigelbėjo.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis padarė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 35 punktų reikalavimų pažeidimus, ko pasekoje vairuodamas automobilį partrenkė perėjoje Z. P., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, ir iš įvykio vietos pasišalino, palikdamas jį be pagalbos, kai grėsė pavojus nukentėjusiojo gyvybei. Kadangi nusikaltimo, numatyti BK 144 straipsnyje sudėtis yra formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu, t. y. nepagelbėjimu nukentėjusiajam, kai asmuo pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, kad kaltininkas supranta, jog sukėlė įvykį, dėl kurio kito asmens gyvybei gresia pavojus, ir kad jam būtina pagalba, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai jos nesuteikia. Pagal įvykio aplinkybes, įvertinęs vairuotos transporto priemonės greitį, smūgio stiprumą ir jo padarinius, kaltinamasis turėjo ir privalėjo suprasti jog tokiais veiksmais sukėlė realų pavojų žmogaus gyvybei ir jam būtina pagalba, tačiau jos sąmoningai nesuteikė. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 144 straipsnį bei 281 straipsnio 3 dalį, kaip reali nusikalstamų veikų sutaptis, kadangi kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padarė dvi savarankiškas skirtinguose BK skyriuose įtvirtintas nusikalstamas veikas, kurios skiriasi ir savo tyčios pobūdžiu, t y. BK 144 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, o BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas - neatsargus.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

BK 144 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių nenustatyta.

A. T. padarė vieną apysunkį neatsargų nusikaltimą ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamasis yra teistas, bet teistumas išnykęs (b. l. 112–113), turi galiojančių nuobaudų (b. l. 108–111), VšĮ Kauno miesto poliklinikos Dainavos klinikos padalinio Psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b. l. 107), dirba (b. l. 151–152).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, A. T. parinktina skirtinos bausmės rūšis – bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis laikomam neteistu asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks A. T., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam. Baudos dydis už nusikalstamas veikas parenkamas atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo metu (2017 m. rugpjūčio 31 d.) iki 2017m. spalio 6 d. galiojusią BK 47 straipsnio redakciją, ir paskaičiuojamas pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusį MGL dydį (37,66 eurų). Kadangi šiuo atveju konstatuotina, jog yra reali nusikalstamų veikų sutaptis, jos bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu bausmes iš dalie sudedant.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – A. T. padarė vieną apysunkį neatsargų nusikaltimą ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimo stadiją (baigtas), jo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. Nors kaltinamasis nusikalto būdamas blaivas, tačiau tai, kad padaręs eismo įvykį ir sužalojęs pėsčiąjį pasišalino iš įvykio vietos nesuteikęs jam pagalbos, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 1 (vienerių) metų terminą.

Kadangi kaltinamasis A. T. savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

2018 m. vasario 1 d. apklausos metu nukentėjusysis Z. P. nurodė, kad reiškia jį partrenkusio automobilio vairuotojui (kaltininkui) civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Konkretaus turtinės žalos dydžio pasakyti negali, nes praėjo nemažai laiko ir jis šiuo metu neprisimena kiek ir ko yra pirkęs dėl įvykio metu patirtų sužalojimų. Pirko vaistus vaistinėje, kurie kainavo dvidešimt eurų. Kitų turėtų išlaidų neprisimena. Neturtinės žalos iš kaltininko prašo priteisti dešimt tūkstančių eurų ir uždrausti vairuoti automobilį (b. l. 71–72). 2018 m. vasario 1 d. nutarimais Z. P. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (b. l. 74, 75), tačiau civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. Išsikviesti nukentėjusįjį į teisiamąjį posėdį nepavyko, nes jo buvimo vieta nežinoma, mama su juo nebendrauja (b. l. 161–162).

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje Nr. 29 nurodyta, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo vaikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai.

Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant pareiškimą prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, todėl kai kuriose pateiktose apibendrinti bylose priimti nekvalifikuotai surašyti ieškinio pareiškimai, kartais susidedantys tik iš vieno sakinio, kuriuo reikalaujama priteisti atitinkamo dydžio žalą, net nenurodant žalos rūšies. Pasitaiko atvejų, kai ieškiniu pripažįstamas nukentėjusiojo apklausos protokolas arba teisiamajame posėdyje prieš įrodymų tyrimo pradžią BPK 238 straipsnio tvarka pareikšti žodiniai nukentėjusiojo prašymai, kurie įrašomi į protokolą. Teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Netikslus ieškinio pareiškimo turinio suformulavimas, reikalingos informacijos apie padarytą žalą nepateikimas apsunkina bylos parengimą teisminiam nagrinėjimui, atsakovas laiku nesusipažįsta su konkrečiais ieškovo reikalavimais ir dėl to kartais atidedamas bylos nagrinėjimas arba ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Vis dėlto daugumoje baudžiamųjų bylų ieškinio pareiškimai savo forma ir turiniu atitinka bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Juose nurodomos šalys (ieškovas, atsakovas), dalyvaujančios procese, aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, žalos pobūdis ir dydis, motyvai, kuriais nustatomas žalos dydis. Atsižvelgiant į neturtinės žalos įrodinėjimo specifiką, ieškiniuose pateikiami bylai reikšmingi žalos dydžio nustatymo kriterijai, išsamiai išdėstomos aplinkybės apie veikos pasekmes, nurodomos materialinės teisės normos. Tokiai praktikai pritartina, nes išsamiai, kvalifikuotai surašytas ieškinio pareiškimas sudaro prielaidas veiksmingesnei teisminei gynybai, proceso šalims (ieškovui ar atsakovui) užtikrina galimybę teikti įrodymus, atsikirtimus į pareikštą ieškinį, išreikšti savo nuomonę svarstomu klausimu, o teismui padeda kaip įmanoma operatyviau teisiškai išspręsti šalių turtinį ginčą, atkurti pažeistas teises.

Kadangi iki įrodymų tyrimo teisme pradžios BPK normas atitinkantis civilinis ieškinys, kurio turinys būtų informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, su jame išsamiai nurodytomis aplinkybėmis ir įrodymais, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas, negautas, laikytina, kad jis nėra pateiktas (b. l. 71–72) esančioje nukentėjusiojo Z. P. apklausoje nurodytos aplinkybės dėl jam padarytos žalos nelaikomos tinkamu civilinio ieškinio pareiškimu, nes jis nėra detalus, jame nėra aiškiai nurodyta, kas sudaro jam padarytą turtinę žalą, dėl ko reiškiamas ieškinys neturtinei žalai atlyginti, todėl laikytina, kad šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas ir jo klausimas nespręstinas.

Kaltinamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 52), grąžintinas kaltinamajam A. T.;

Kauno apskrities Vyriausiajame policijos komisariate saugomi: nuoplova nuo pavarų svirties, bespalvis plastmasinis butelis (tuščias), vokas su rankos pėdsaku nuo galinio, dešinės pusės automobilio keturkampio stiklo, vokas su mikrodalelėmis nuo priekinės kairės pusės sėdynės, batas su vidiniu padu, stiklainis su kvapu, dėžė su plastikiniu buteliu, vokas su stiklo šukėmis, vokas su rankos pėdsaku nuo variklio gaubto, mėgintuvėlis su kraujo mėginiu, mėgintuvėlis su tuščiu mėginiu, nuoplova nuo automobilio vairo, vyriškas batas, vokas su rankos pėdsaku nuo priekinių kairės pusės durelių, vokas su rankos pėdsaku nuo priekinių, dešinės pusės durų stiklo, vokas su nuorūkom – sunaikintini;

Kauno apskrities Vyriausiajame policijos komisariate saugomi techninės apžiūros talonas, automobilio registracijos dokumentai grąžintini kaltinamajam A. T..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, skirti jam bausmę – 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą;

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes iš dalies sudėti ir paskirti galutinę bausmę – 75 MGL (2824,50 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 50 MGL (1883 eurų) baudą.

Įpareigoti A. T. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Skirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 52), grąžinti kaltinamajam A. T.;

Kauno apskrities Vyriausiajame policijos komisariate saugomus: nuoplovą nuo pavarų svirties, bespalvį plastmasinį butelį (tuščią), voką su rankos pėdsaku nuo galinio, dešinės pusės automobilio keturkampio stiklo, voką su mikrodalelėmis nuo priekinės kairės pusės sėdynės, batą su vidiniu padu, stiklainį su kvapu, dėžę su plastikiniu buteliu, voką su stiklo šukėmis, voką su rankos pėdsaku nuo variklio gaubto, mėgintuvėlį su kraujo mėginiu, mėgintuvėlį su tuščiu mėginiu, nuoplovą nuo automobilio vairo, vyrišką batą, voką su rankos pėdsaku nuo priekinių kairės pusės durelių, voką su rankos pėdsaku nuo priekinių, dešinės pusės durų stiklo, voką su nuorūkom – sunaikinti;

Kauno apskrities Vyriausiajame policijos komisariate saugomą techninės apžiūros taloną, automobilio registracijos dokumentus grąžinti kaltinamajam A. T..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.