- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- 2-313-329/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10550-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- R. M., Š. M., M. M.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 27-ojo notarų biuro, Kauno
- Advokatai
- Jonas Zenevičius, Darius Jurgutis
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei V. M. ir jos atstovui advokatui Dariui Jurgučiui, atsakovams R. M. ir jos atstovui advokatui Jonui Zenevičiui, Š. M. ir jo atstovui advokatui Č. Ž., M. M. ir jo atstovui advokatui Dariui Jurgučiui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarei M. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams R. M., Š. M., trečiajam asmeniui Kauno m. 27-ojo notarų biuro notarei M. Č. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir pagal atsakovės R. M. priešieškinį ieškovei V. M., atsakovams Š. M. ir M. M. dėl iškeldinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė V. M. prašo pripažinti negaliojančia 2009 m. spalio 20 d. Kauno m. 27-ojo notarų biuro notarės M. Č. patvirtintą Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. MČ-2918, pagal kurią V. M. ir Š. M. pardavė R. M. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30,37 kv.m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), ir minėtam butui priklausančias 8/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir grąžinti V. M. ir Š. M. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir minėtam butui priklausančias 8/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovų visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 tomo 33-35 b.l.). Ieškovė pateiktame atsiliepime į atsakovės R. M. priešieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 tomo 184-185 b.l.).
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko pilnai, o su atsakovės priešieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2009 m. spalio 20 d. Kauno m.27-ajame notarų biure ji su sutuoktiniu atsakovu Š. M. ir jo motina R. M. sudarė jai ir Š. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu ir 8/100 dalimis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė teigia, kad šis sandoris sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių, todėl prašo pripažinti jį negaliojančiu CK 1.86 str. pagrindu, kadangi sutartis buvo sudaryta, siekiant su atsakovu Š. M. pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas ir gauti iš savivaldybės socialinį būstą, o turimą nuosavybėje ginčo butą siekė realiai išsaugoti, kad butu galėtų naudotis jų vaikai, todėl dėl akių sudarė su artimaisiais, sutuoktinio tėvais, kuriais pasitikėjo, buto perleidimo sutartį. Turimas nuosavybėje butas ribojo jai su Š. M. galimybę įsigyti didesnio ploto socialinį būstą. Pasinaudoti tokia galimybe jai patarė savivaldybės darbuotoja, apie šį patarimą ji pranešė sutuoktiniui ir jo tėvams. Tiesiogiai perleisti butą vaikams negalėjo, nes tokiu atveju jos šeimos sudėtis sumažėtų ir jie būtų netekę teisės gerinti gyvenimo sąlygas, savo artimųjų ji neturi, yra našlaitė, todėl pasitarė su uošviais ir šie sutiko pasirašyti fiktyvią buto pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodo, kad po sandorio sudarymo neatsirado jokių pasirašyto sandorio teisinių pasekmių: ji su sutuoktiniu ir sūnumi M. ir toliau liko gyventi tame bute, gyvena iki šiol, visą laiką mokėjo ir moka mokesčius buto išlaikymui. Nurodo, kad nors sutartyje įrašė, kad butą pardavė už 10 000Lt, tačiau realiai pinigai nebuvo mokami. Tiek sandorio sudarymo metu, tiek ir dabar atsakovė R. M. turėjo savo gyvenamąjį būstą Alytuje, ji nesiekė iš tiesų įsigyti kitą gyvenamąją patalpą, o tik norėjo tokiu būdu padėti jai su Š. M. gauti socialinį būstą. Ieškovė teigia, kad po sandorio sudarymo 2009 m. pabaigoje situacija pasikeitė, jos santykiai su sutuoktiniu žymiai pablogėjo, jiems nepavyko gauti socialinio būsto, nes pasikeitė šeimos sudėtis dukrai su anūku išvykus nuolatinai gyventi į Airiją, šeimoje santuokiniai ryšiai faktiškai nutrūko, atsakovas Š. M. ėmė grasinti skyrybomis ir vyti ją su sūnumi M. iš namų, teigdamas, kad butas jai nepriklauso. Nuo 2011 metų santykiai ėmė blogėti ir su atsakove R. M., kadangi ši pareiškė, jog niekada neis prieš savo sūnų ir atsisakė teisiškai sugrąžinti jų nuosavybėn butą. Nurodo, kad pašlijus šeimos santykiams atsakovas Š. M. kartu su savo motina naudojasi situacija ir siekia palikti ją be vienintelio gyvenamojo būsto. Ieškovė teigia, kad jokių pinigų atsakovės nurodytomis sumomis ji nėra gavusi iš jos, automobilius pirko iš ir sutaupytų pinigų. Ieškovė prašo taikyti vienpusę restituciją ir panaikinus sandorį grąžinti jos ir atsakovo Š. M. bendrojon jungtinėn nuosavybėn butą su priklausiniais, nes sudarant sandorį jokių pinigų realiai iš atsakovės negavo.
Atsiliepimas
Atsakovė R. M. pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 tomo 54-57 b.l.). Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo iškeldinti ieškovę V. M., atsakovus Š. M. ir M. M. iki 2012 m. gruodžio 31 d. iš jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini): buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30,37 kv.m. bendrojo ploto, ir 8/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 tomo 153-155 b.l.).
Atsakovė R. M. ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2009 m. spalio 20 d. sandoris dėl jos sūnui Š. M. ir marčiai V. M. priklausiusio nuosavybės teise buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pasirašytas visų sandorio šalių gera valia ir bendru sutarimu, notarė išaiškino šalims sandorio sąlygas, šalys, tame tarpe ir ieškovė, sutiko su visomis sandorio sąlygomis ir pasirašė sutartį, todėl jai nesuprantama kodėl ieškovė dabar nurodo, jog sandoris buvo apsimestinis. Nurodo, kad sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį pasiūlė pati ieškovė apie 2007 metus. Tuo metu atsakovės sutuoktinis S. R. M. sirgo onkologine liga, jam dažnai tekdavo vykti iš Alytaus į Kauną pas gydytojus, todėl ieškovės ir atsakovo Š. M. pasiūlymas pirkti iš jų butą ir persikelti gyventi į Kauną atsakovei ir jos sutuoktiniui buvo priimtinas. Iš marčios ir sūnaus žinojo, kad jie nori parduoti butą, kadangi greitu laiku ketino gerinti savo šeimos gyvenimo sąlygas – marti buvo įrašyta į eilę socialiniam būstui gauti ir jiems buvo siūloma pasirinkti norimą socialinį būstą. Ieškovė pati pasiūlė buto kainą 50 000 Lt. Atsakovė teigė, kad 2008 m. ji pardavė paveldėtą po motinos mirties butą ir jai į sąskaitą per kelis kartus buvo pervesti pinigai : sausio mėnesio pabaigoje - 25 000 Lt, kovo mėnesį- 40 000 Lt. Ieškovė su atsakovu žinojo, kad ji turi pinigų, todėl ėmė prašyti paskolinti jiems. Pirmą didelę sumą 10 000 Lt ieškovei paskolino 2008 m. vasario mėnesį, tada ieškovė sakė, kad pinigų reikia jos dukrai iš pirmos santuokos, gyvenančiai Airijoje, antrą kartą 10 000 Lt paskolino 2008 m. kovo mėnesį, o trečią kartą 2008 m. liepos mėnesį 30 000 Lt ieškovei padavė R. S. M., sakė, kad pinigų reikia automobiliams pirkti. Visus kartus pinigus padavė ieškovei. Ji su ieškove ir atsakovu Š. susitarė, kad šie paskolinti pinigai bus įskaityti į buto pirkimo kainą. Maždaugo po metų, kai buvo perduoti pinigai, ieškovė susitarė dėl priėmimo pas notarę ir paskambinusi jai į Alytų pasakė, kada atvažiuoti pasirašyti sutartį. 2009 m. spalio 20 d. ji su ieškove ir atsakovu nuvyko į Kauno m. 27-ąjį notarų biurą ir pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje ieškovės pasiūlymu įrašė, kad butas parduotas už 10 000 Lt, nors iš tiesų 2008 m. jau buvo sumokėta ieškovei 50 000 Lt. Ieškovė paaiškino jai, kad įrašius į sutartį tokią buto pardavimo kainą reikės mokėti mažesnius mokesčius. Ji pasitikėjo marčia ir neprieštaravo pasiūlytos kainos įrašymui į sutartį. Jie visi susitarė, kad po sutarties pasirašymo sūnaus šeima liks gyventi parduotame bute iki jiems bus suteiktas socialinis būstas, bet ne ilgiau kaip metus, ir mokės už jį visus mokesčius. Iki šiol ieškovė su šeima iš buto neišsikėlė, socialinio būsto nepasirinko, o ji su sutuoktiniu į Kauną nepersikėlė gyventi. 2010-11-16 mirė atsakovės sutuoktinis S.R. M.. Po jo mirties atsakovei vienai tapo sunku išlaikyti butą Alytuje, ji nori gyventi Kaune arčiau savo artimųjų- sesers ir sūnaus, todėl 2011 m. pradžioje pasakė, kad ieškovė su atsakovais per 6 mėn. išsikeltų iš jai priklausančio buto. Tačiau ieškovė su atsakovės anūku M. M. atsisakė išsikeldinti ir pateikė ieškinį 2009-10-20 buto įgijimo sandoriui nuginčyti. Todėl nuo 2011 m. liepos mėnesio jos santykiai su ieškove nutrūko. Kadangi ieškovė su atsakovais gera valia iš buto neišsikeldina, tuo pažeisdami jos kaip buto savininkės teisę laisvai naudotis savo nuosavybe, todėl prašo teismo priverstinai juos iškeldinti. Atsakovė priešieškinio reikalavimą grindžia CK 4.98 str.
Atsakovas Š. M. pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį (1tomo 75-76 b.l.) ir priešieškinį (2 tomo 6 b.l.) prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Š. M. ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui ir ieškovei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Butas su daliniais patogumais. Nurodė, kad ieškovė- jo sutuoktinė, ji kaip našlaitė dar iki santuokos sudarymo buvo įrašyta į eilę socialiniam būstui gauti. Ieškovei savivaldybė ėmė teikti pasiūlymus pasirinkti socialinį būstą. Apie 2007 metus ieškovė pati pradėjo siūlyti, kad reikia susitarus su kuo nors iš artimųjų perleisti savo butą, kadangi turėdami jį nuosavybėje, negalės gauti didesnio socialinio būsto. Tuo metu sirgo atsakovo tėvas, kuriam reikėjo dažnai važinėti pas gydytojus į Kauną, todėl jie pasiūlė tėvams, kad šie pirktų iš jų butą ir persikeltų gyventi į Kauną. Visus sutarties sudarymo reikalus tvarkė sutuoktinė, ji gavo iš tėvų pinigus. Atsakovas patvirtino, kad butas buvo realiai parduotas tėvams, už butą tėvai sumokėjo pinigus gerokai prieš sandorio sudarymą, o ieškovė nepagrįstai siekia nuginčyti sandorį, neva jis buvo apsimestinis. Po sandorio sudarymo tėvai leido gyventi bute iki jiems bus suteiktas socialinis būstas, tačiau ieškovei netiko visi savivaldybės pasiūlymai, todėl iki šiol jie gyvena motinai priklausančiame bute. Nurodė, kad už butą iš tėvų gavo 50 000 Lt, pinigai buvo sumokėti per tris kartus, iš jų 10 000 Lt ieškovė atidavė savo dukrai iš pirmos santuokos, gyvenančiai Airijoje, 30 000 Lt jie išleido dviejų brangių automobilių H. C. įsigijimui, o kur panaudojo dar 10 000 Lt jis neatsimena, kadangi visi pinigai jų šeimoje tvarkomi ieškovės. Mirus tėvui 2010 11 16, motina juos įspėjo, kad nori persikelti gyventi į Kauną, nes vienai sunku išlaikyti butą Alytuje, prašė atlaisvinti butą. Ieškovė atsisakė tai daryti. Atsakovas patvirtino, kad jo santykiai su ieškove blogi, santuoka ant iširimo ribos.
Atsakovas M. M. pateiktame atsiliepime į priešieškinį prašo jį atmesti (1 tomo 184-185 b.l.). Teismo posėdyje paaiškino, kad jis su tėvais, kurie šioje byloje yra ieškovė ir atsakovas, nuo gimimo gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Žino, kad tėvams buvo siūlomas socialinis būstas šeimos gyvenimo sąlygoms pagerinti, todėl tėvai norėdami gauti didesnį būstą ir tuo pačiu išsaugoti turimą butą jam ar jo vyresnei seseriai pasirašė su močiute R. M. buto pardavimo sutartį. Seneliai žinojo, kad tėvai nenori realiai parduoti butą. Nurodė, kad jis su tėvais važinėdavo pas senelius į Alytų ir girdėjo kaip tėvai aptarinėjo buto pardavimą. Nei močiutė, nei senelis niekada jų bute negyveno. Nurodė, kad močiutė nedavė pinigų. Automobilius tėvai pirko už savo pinigus, jis taip pat susitaupęs nusipirko automobilį BMW, bet jį registravo motinos vardu, kad reikėtų mažiau mokėti draudimo mokesčio. Atsakovas patvirtino, kad tėvų santykiai nedraugiški, kad tėvas priešiškai nusiteikęs ir prieš jį, veja juos su mama iš buto.
Trečiasis asmuo Kauno m. 27-ojo notarų biuro notarė M. Č. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant; atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jame išdėstyti teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių. Pasirašant sutartį jos šalys patvirtino, kad turtą pageidauja parduoti už 10 000 Lt, nurodė, kad pirkėja pinigus sumokėjo prieš sutarties sudarymą. Notarė nurodo, kad jai nekilo įtarimo, kad sudaromas sandoris gali būti tariamas. Todėl mano, kad arba ieškinyje išdėstyti argumentai neatitinka tikrovės, arba ieškovė sąmoningai pateikė notarei melagingą informaciją, reikalingą sandoriui parengti. Kadangi ji sutartį paruošė pagal sutarties šalių pateiktus duomenis, todėl mano, kad sandorio naikinti nėra pagrindo (1 tomo 78-80 b.l.). Atsiliepime į priešieškinį notarė nurodė, kad su juo sutinka (2 tomo 3 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.
Nustatyta, kad 2009 m. spalio 20 d. Kauno m.27-ajame notarų biure tarp ieškovės V. M. ir atsakovo Š. M. iš vienos pusės bei R. M. ir S. R. M., atstovaujamo pagal įgaliojimą R. M., iš kitos pusės buvo sudaryta Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią V. ir Š. M. pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausantį butą su rūsiu ir 8/100 dalimis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (1 tomo 8-13 b.l.). Sutarties 3 d. nurodyta, kad butas parduodamas už 10 000 Lt, kuriuos pirkėja grynais sumokėjo prieš pasirašant šią sutartį.
Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia minėtą 2009 m. spalio 20 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė reikalavimus grindė CK 1.86 straipsniu (tariamojo sandorio sudarymo faktu). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Kasacinis teismas konstatavo, kad praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-386/2004; 2012 m. liepos mėn. 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012).
Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-514/2002; 2004 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-47/2004; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2012 m. liepos mėn. 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012 ).
Taigi šiuo atveju būtina nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, t. y. ar šios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovė R. M. įgijo realias civilines teises ir pareigas.
Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad po 2009-10-20 sudaryto sandorio realiai šalių padėtis nepasikeitė : ieškovė V. ir atsakovai Š. ir M. M. iš buto neišsikėlė, toliau jame gyveno ir mokėjo mokesčius (1 tomo 20-22, 23-24 b.l., 2 tomo 112-114 b.l.). Tačiau šalys skirtingai aiškina ieškovės šeimos naudojimosi ginčo butu po sandorio sudarymo aplinkybes : ieškovė ir atsakovas M. M. teigia, kad po sandorio sudarymo gyveno bute, nes iš tiesų sandoriu ir nebuvo siekiama ką nors keisti, realiai butas liko jos ir atsakovo Š. M. nuosavybėje. A. R. M. ir Š. M. nurodo, kad po sandorio sudarymo liko gyventi bute leidus naujajai savininkei R. M. iki bus suteiktas socialinis būstas, bet ne ilgiau kaip metus po sandorio sudarymo.
Teismas, detaliai įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad po 2009 m. spalio 20 d. ginčo sutarties sudarymo atsakovė R. M. tik formaliai tapo ginčo turto savininke. Ieškovė V. ir atsakovai Š. bei M. M. toliau liko gyventi ginčo bute, jį tvarkė ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Atsakovė R. M. gyveno atskirai ir ginčo turtu nesirūpino. Ji nesikreipė į butui paslaugas teikiančias įmones dėl sutarčių su ja, kaip naująja buto savininke, sudarymo, taip pat nesikreipė ir dėl teisės į žemės sklypo nuomą įgyvendinimo (2 tomo 115 b.l.). Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovė R. M. realiai pagal 2009-10-20 buto pirkimo-pardavimo sutartį neįgijo jokių teisių ir ginčo sutartis nesukūrė jai jokių pareigų. Kad atsakovė žinojo, jog ginčijama sutartis realiai nesukurs jai jokių teisių ir pareigų, rodo ir ta aplinkybė, kad ji po ginčijamo sandorio sudarymo nesiekė realiai įgyvendinti savininkės prievolių, o taip pat ir teisių. Pareiga išlaikyti butą liko ieškovės šeimai. Byloje esantys Kauno m. savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento raštai (1 tomo 25, 123 b.l., 2 tomo 40-42 b.l.) patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su ginčijamo sandorio atsiradimo priežastimis. Analizuojant sandorio šalių valią, jų elgesio motyvus ir tikslus pažymėtina, kad byloje nepaneigti ieškovės argumentai, jog minima pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tam, kad formaliai perregistravus butą atsakovės, su kuria tuo metu buvo geri, pasitikėjimu grindžiami santykiai, vardu, būtų sudaryta galimybė pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas įgyjant teisę į didesnį socialinį būstą ir tuo pačiu išsaugoti ginčo butą sutuoktinių V. ir Š. M. sūnui (o atsakovės anūkui), kad jis turėtų atskirą nuo tėvų gyvenamąjį plotą. Priešieškinį dėl ieškovės ir atsakovų Š. ir M. M. iškeldinimo atsakovė pareiškė tik praėjus beveik metams po ieškovės pateikto ieškinio buto pirkimo-pardavimo sandoriui nuginčyti. Nors atsakovė aiškino, kad buto pirkimo-pardavimo sutartį ji sudarė turėdama tikslą apsigyventi su sergančiu vyru Kaune, kad būtų patogiau lankytis pas gydytojus, nereikėtų važinėti iš Alytaus, tačiau realiai nei atsakovė, nei jos sutuoktinis taip ir neapsigyveno įsigytame bute, nors nuo sandorio sudarymo praėjo pakankamai laiko. Šios aplinkybės patvirtina, kad pati atsakovė nepripažino savo kaip buto savininkės teisių ir todėl negynė jų nuo pažeidimo, o jas įgyvendinti ėmėsi tik pablogėjus tarpusavio santykiams sūnaus šeimoje ir iškilus grėsmei dėl santuokos nutrūkimo. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad 2009 m. spalio 20 d. sudarytas tarp šalių sandoris neabejotinai turi tariamojo sandorio požymių.
Iki 2009-10-20 sandorio sudarymo ieškovei V. ir atsakovui Š. M. priklausęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 30,37 kv.m. ploto su daliniais patogumais (1 tomo 14, 15, 10-112 b.l.). Gretimas butas Nr.7, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 8,96 kv.m., nuo 2005 m. nuosavybės teise priklauso ieškovei (1 tomo 124 b.l.). Nors šių butų teisinė registracija viešame registre nepakeista, jie įregistruoti kaip atskiri vienetai, tačiau kaip paaiškino bylos šalys, buto Nr.7 patalpos yra pertvarkytos ir jose įrengta buto Nr.8 virtuvė, tualetas ir dušo kabina, o bute Nr.8 įrengti tik gyvenamieji kambariai; tai matyti ir į bylą pateiktoje buto Nr.7 patalpos nuotraukoje (2 tomo 47 b.l.). 2009 m. spalio 20 d. sudarytos ginčijamos sutarties objektas – butas Nr.8, t.y. tik gyvenamieji kambariai. Teismas mano, kad ši aplinkybė taip pat yra reikšminga, apibūdinanti ginčijamą sandorį tariamuoju sandoriu, kadangi tikėtina, jog norėdami realiai parduoti nekilnojamąjį turtą, ieškovė su atsakovu kartu su butu Nr.8 būtų pardavę ir butą Nr.7, nes po atliktų pertvarkymų šie du butai funkcionuoja bendrai.
Remdamasis šalių parodymų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (ieškovės ir atsakovės sąskaitų išrašų (1 tomo 23-24, 61-68 b.l.), VĮ „Regitra“ pažymos apie ieškovės šeimos autobilius (1 tomo 121, 122 b.l., 2 tomo 69 b.l) įvertinimu bei vadovaudamasis vidiniu įsitikimu, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina egzistuojant tą aplinkybę, jog nebuvo ieškovei perduoti pinigai už tariamai įsigytą butą. Atsakovė nurodo, kad pinigai už butą buvo perduoti grynais tokia seka : 2008 02 14 atidavė ieškovei 10 000 Lt, kuriuos ieškovė nuvežė savo dukrai į Airiją, kadangi ši turėjo problemų dėl eismo taisyklių pažeidimo; 2008 m. kovo mėnesį ieškovei perdavė 10 000 Lt ir 2008 m.liepos mėn. atsakovės sutuoktinis R. S. M. ieškovei atidavė 30 000 Lt, kurie buvo panaudoti 2008 m. prabangių automobilių įsigijimui. Tokiems atsakovės teiginiams pritarė ir atsakovas Š. M.. Ieškovė gi su atsakovu M. M. neigia bet kokių piniginių lėšų gavimą iš atsakovės ir jo sutuoktinio. Atsakovų atstovai nurodė, kad pinigų perdavimą ieškovei patvirtina išrašai iš bankų sąskaitų, nes atsakovės nurodytomis mokėjimo dienomis atsispindi pinigų judėjimas atsakovės ir ieškovės sąskaitos. Tačiau išanalizavus byloje esančių bankinių sąskaitų išrašus nenustatyta objektyvių įrodymų atsakovų argumentams paremti. Vien ta aplinkybė, kad iš atsakovės sąskaitos 2008 metų eigoje buvo išgryninta dalis sąskaitoje buvusių lėšų ir nesant kitų įrodymų, nepatvirtina, kad pinigai buvo perduoti ieškovei, o nebuvo panaudoti kitų poreikių tenkinimui (1 tomo 61-68 b.l.). Iš ieškovės sąskaitų išrašų matyti, kad nebuvo įplaukų atsakovės nurodytomis dienomis išmokėtomis sumomis (1 tomo 23-24 b.l., 2 tomo 43-45, 54-62 b.l.). Taip pat į bylą pateikti šalių rašytiniai įrodymai duoda pagrindo abejoti atsakovės teiginių patikimumu dėl pinigų perdavimo, jai aiškinant kam buvo panaudoti atsakovės išmokėti pinigai prieš ginčo buto sandorio sudarymą : atsakovė nurodo, kad už 2008 m. liepos mėn. perduotus iškovei 30 000 Lt sūnus pirko 2 brangius sportinius automobilius. Tačiau VĮ Regitra duomenimis 2008 m. Š. M. vardu buvo registruotas tik 1 automobilis Alfa Romeo 156, 1999 metų laidos; o atsakovės vertinimu 2 brangūs automobiliai H. C., abu 1997 metų laidos, buvo įsigyti 2007 metais, taigi iki pinigų išmokėjimo (1 tomo 121, 122 b.l., 2 tomo 69 b.l.). Atsakovės aiškinimas, kad pirmąją 2008 02 14 išmoką 10 000 Lt ieškovė netrukus po jų perdavimo nuvežė dukrai į Airiją, nes ši turėjo problemų dėl kelių eimo pažeidimų, yra paneigtas pačios atsakovės pateiktais įrodymais, iš kurių matyti, kad ieškovės dukrai L. K. iš tiesų buvo atimta teisė vairuoti 2 metams ir paskirta 250 Eurų bauda, tačiau tai įvyko ne 2008 m. vasario mėn., o 2010 m. kovo mėnesį (1 tomo 125-129 b.l.). Todėl aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad atsakovai neįrodė, jog prieš 2009-10-20 ginčijamo sandorio sudarymą ieškovei V. M. ir Š. M. buvo sumokėta ginčo buto kaina - 10 000 Lt arba 50 000 Lt.
Taigi, darytina išvada, kad byloje pakankama duomenų, patvirtinančių ginčijamo sandorio tariamumą, todėl yra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą 2009 m. spalio 20 d. Kauno m. 27-ojo notarų biuro notarės M. Č. patvirtintą Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. MČ-2918, pagal kurią V. M. ir Š. M. pardavė R. M. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30,37 kv.m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), ir minėtam butui priklausančias 8/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti tariamuoju sandoriu, kuris negalioja nuo jo sudarymo momento – CK 1.86 str., 1.80 str. Todėl ieškinys tenkintinas visiškai - CPK 178 str.
Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, taikytina vienašalė restitucija - butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir minėtam butui priklausanti 8/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas V. M. ir Š. M. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn – CK 6.145 str. 2 d.
Teismas mano, kad teismo posėdyje apklaustų liudytojų I. G., R. S., N. S., V. R., L. Z. parodymai sprendžiant kilusį ginčą nėra vertingi įrodomąją prasme ir neturi esminės įtakos faktinių aplinkybių nustatymu, kadangi dauguma liudytojų nurodytų aplinkybių jiems tapo žinomos iš pačių bylos šalių, o ne betarpiškai iš pačių patyrimo, todėl jų parodymai vertitini kaip išvestiniai.
Patenkinus ieškinį, atsakovės priešieškinio reikalavimas iškeldinti ieškovę V. M. ir atsakovus Š. M. ir M. M. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas – CPK 178 str.
Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, ieškovės naudai lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų R. M. ir Š. M. jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: po 300 Lt sumokėto žyminio mokesčio (1 tomo 6 b.l.) ir 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų (1 tomo 27 b.l.) – CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.).
Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu byloje, sudaro 105,64 Lt (1 tomo 2 b.l.). Taigi, taip pat lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų R. M. ir Š. M. valstybės naudai 105,64 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str.).
2011 m. rugsėjo 5 d. teismo nutartimi, kuri patikslinta 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, taikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30,37 kv.m. ploto, esančiam (duomenys neskelbtini), ir minėtam butui priklausančioms 8/100 dalims ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini), panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui (1 tomo 38-39, 83 b.l.) – CPK 150 str. 2 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia 2009 m. spalio 20 d. Kauno m. 27-ojo notarų biuro notarės M. Č. patvirtintą Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. MČ-2918, pagal kurią V. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir Š. M., a.k(duomenys neskelbtini) pardavė R. M., a.k(duomenys neskelbtini) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30,37 kv.m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), ir minėtam butui priklausančias 8/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Taikyti restituciją ir grąžinti V. M. ir Š. M. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir minėtam butui priklausančias 8/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovės V. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovų R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir Š. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) ieškovės sumokėto žyminio mokesčio ir po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovų R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei iš kiekvieno po 52,82 Lt (penkiasdešimt du litus 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300 banke „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, kuri patikslinta 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, taikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30,37 kv.m. ploto, esančiam(duomenys neskelbtini), ir minėtam butui priklausančioms 8/100 dalims ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.