Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi N. P. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimu N. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalį administraciniu areštu 15 parų.

N. P. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 9 d. apie 16 val., Kęstučio g., Biržuose, vairavo automobilį „Mercedes Benz ML 320“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), priklausantį M. K., kai jam teisė vairuoti transporto priemones atimta, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Apeliaciniu skundu N. P. prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimą panaikinti ir priimti administracinio teisės pažeidimo byloje naują sprendimą - administracinio teisės pažeidimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo nėra padaręs. Atkreipia dėmesį, kad pirminius tyrimo veiksmus atlikę policijos pareigūnai neišsiaiškino, kad įvykio liudytojas suklydo, įvardijęs jį kaip asmenį, pažeidusį Kelių eismo taisykles. Pažymi, kad minėtu automobiliu naudojasi ir yra automobilio savininkas jo brolis M. K.. Tik po to 2014-11-20, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ėmė domėtis įvykiu ir iš savo brolio M. K. sužinojo, kad būtent jis 2014-11-09 apie 16 val., Biržuose, Kęstučio gatvėje vairavo protokole nurodytą automobilį ir apsisukdamas kliudė atitvarą, kurio nesugadino. Tačiau brolis apklaustas nebuvo, nebuvo įvertinta aplinkybė, kad liudytojas jį įvardijo kaip iš matymo pažįstamą ūkininką, nors ūkininkas yra būtent jo brolis, kuris vizualiai yra labai panašus į jį (apeliantą). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, apylinkės teismas skundžiamą sprendimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių, kas rodo, kad jis buvo šališkas, o priimtas nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas. Pareigūnai, atlikę tyrimą, ir teismas pažeidė ATPK 248 straipsnyje numatytą pareigą visapusiškai ir pilnutinai bei objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, netinkamai vertino bylos įrodymus, į juos pasižiūrėjo paviršutiniškai, formaliai, kaltę grindė abejotinais, nekonkrečiais, neginčytinais duomenimis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas prašo netenkinti N. P. skundo ir palikti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimą nepakeistą.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nutarimą ir byloje esančią medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Biržų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014-12-04 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nesilaikė ATPK 248 straipsnyje, 257 straipsnyje, 284 straipsnyje, 286 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, todėl skundžiamas teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

ATPK 248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 284 straipsnio 1 dalį numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nutarime turi būti <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas <...>.

Remiantis teismų praktika, teismo sprendimas, kuriame nustatant asmens kaltę apsiribojama formalių rašytinių byloje esančių įrodymų išvardinimu, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, spręsdamas N. P. kaltės klausimą dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo, nurodė tik tai, kad jo kaltė įrodyta policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, A. M. rašytiniu paaiškinimu, duomenimis apie teisės vairuoti atėmimą, kita rašytine bylos medžiaga. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos administracinio teisės pažeidimo protokolas iš esmės buvo surašytas remiantis A. M. paaiškinimu (b.l.10), kurio surašymo data nėra nurodyta ir kuriame nurodoma, kad 2014 m. lapkričio 9 d. apie 16 val. matė kaip iš matymo pažįstamas ūkininkas N. P., vairuodamas automobilį Mercedes Benz, atsitrenkė į Vytauto g. esantį atitvarą ir jį apgadinęs pasišalino iš įvykio vietos. 2014 m. lapkričio 20 d., t. y. po 11 dienų nuo aptariamo įvykio, apklausiamas N. P. nurodė, kad minėtą dieną automobilio Mercedes Benz nevairavo ir jokio pažeidimo nėra padaręs (b.l. 11). N. P. nuo įvykio praėjus 11 dienų apklausos dieną, t. y. 2014-11-20, buvo nušalintas nuo vairavimo (b. l. 9). Eismo įvykio vietos plane užfiksuota, kad Biržuose, prie Kęstučio g. x namo apgadintas atitvaras (b. l. 7-8). UAB „(duomenys neskelbtini)“ Biržų rajono policijos komisariatą informavo, kad ši bendrovė dėl minėto atitvaro apgadinimų pretenzijų neturi (b. l. 28). VĮ „Regitra“ duomenų bazėje esanti informacija patvirtina, kad automobilis Mercedes benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. K. (b. l. 29).

Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad pareigūnų apklausto A. M. ir administracinėn atsakomybėn patraukto N. P. nurodomos įvykio aplinkybės, susijusios su pažeidimą padariusio asmens identifikavimu, skiriasi. Taip pat byloje nėra visiškai jokių duomenų apie automobilio savininko M. K. poziciją šiuo klausimu. Taip pat nebuvo išsiaiškinta, ar įvykio metu nebuvo apgadintas automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Neaišku, ką įrodo pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Pirmosios instancijos teismas neapklausė nė vieno liudytojo – nei tiesiogiai įvykį stebėjusio A. M., nei įvykį įforminusių policijos pareigūnų, o taip pat ir paties N. P. (byla išnagrinėta N. P. nedalyvaujant), kai iš jo paaiškinimo policijos pareigūnams matyti, kad N. P. savo kaltės nepripažino ir 2014-11-20 paaiškinimu nurodė konkrečias, jo manymu, tai įrodančias aplinkybes, kad jį sumaišė, tačiau iš skundžiamo nutarimo turinio visiškai nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas vertino šiuos duomenis, ar jų nevertino. Nutarime nėra jokių motyvų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-05-28 nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Be to, pastebėtina ir tai, jog ATPK 283 straipsnyje numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Joje konstatuota, kad administracinė atsakomybė pagal savo pobūdį yra panaši į baudžiamąją atsakomybę, todėl bylose, kuriose gali būti taikoma baudžiamajai atsakomybei artima sankcija, asmeniui turėtų būti suteikiamos ne mažesnės jo teisių apsaugos garantijos. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių šiuo konkrečiu atveju įvertinti byloje pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą, juo labiau, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas nemotyvuotas ir priimtas, remiantis vien tik rašytine bylos medžiaga, kuri yra prieštaringa ir dėl to kelia ne vieną abejonę.

Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, pažeidė ATPK 248 straipsnio įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius. Įrodymų vertinimas privalo būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, o šių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl minėtų priežasčių, Biržų rajono apylinkės teismo 2014-12-04 nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.