Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-14 · Administracinė byla Nr. I-235-505/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-14
Bylos Nr.
I-235-505/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01325-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
D. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-235-505/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01325-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.5;55.1.1
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 14 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui D. M.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 2000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 4) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2010 metų atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) pareiškėjas ne kartą buvo perkeltas į kitą būrį, dėl kurių jis pateikdavo motyvuotus paaiškinimus. Nors ir buvo žinoma, kad pareiškėjas atsisakys bausmę atlikti kitame būryje, pataisos namų administraciją vis tiek jį perkeldavo į kitus būrius. Nors nebuvo padaręs jokio pažeidimo, tačiau pareiškėjas buvo perkeltas iš 3 lokalinio sektoriaus 11 būrio ir bausmę paskirtas atlikti drausmės grupėje septynis mėnesius ir tris mėnesius kamerų tipo patalpose. Dėl to pareiškėjas prarado galimybę pasimatyti su artimaisiais, laikomas kameroje ištisą parą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 7-11).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN periodiškai atliko nuo 2010 m. spalio mėnesio. Į teismą kreipėsi tik 2016 m. liepos 5 d., todėl prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 29 d. atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą 19 būrį dėl priešiškos aplinkos ir sutiko būti uždarytas baudos izoliatoriaus sąlygomis. Tą pačią dieną Alytaus PN kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas atsisakė eiti į 19 būrį dėl asmeninių priežasčių, kurių nenurodė, tyrimo metu nenustatyta, kad kas nors iš nuteistųjų pareiškėjui jo atžvilgiu ketintų naudoti fizinį ar psichologinį smurtą.

2015 m. kovo 5 d. pareiškėjas atsisakė eiti gyventi į 18 būrį dėl asmeninių priežasčių. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, pareiškėjas atsisakė eiti į 18 būrį dėl asmeninių priežasčių, kurių nenurodė, tyrimo metu nenustatyta, kad kas nors iš nuteistųjų pareiškėjui jo atžvilgiu ketintų naudoti fizinį ar psichologinį smurtą.

Pareiškėjas nesutikdamas su Alytaus PN pareigūnų veiksmais savo galimai pažeistas teises privalėjo ginti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. apskųsti pareigūnų veiksmus Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip jis konkrečiai paskaičiuotas.

Atsakovo nuomone, Alytaus PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o neesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovas. Proceso šaliai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 7 d.), byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, jog nuo 2010 metų atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose jis ne kartą buvo perkeltas į kitą būrį, nors išsamiais paaiškinimais atsisakydavo eiti gyventi į paskirtus būrius.

Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį (b. l. 7-8).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimui jo prašomas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2010 metų (b. l. 4). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2010 m. spalio mėnesio (b. l. 7), nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus PN, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Alytaus PN ar kitų institucijų reikiamą informaciją.

Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios 2010 m. spalio mėnesio, tačiau į teismą kreipėsi tik 2016 m. spalio 5 d. (b. l. 5).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus. Nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Tokiu būdu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Esant šioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, prašymas tenkintinas, pareiškėjo skundo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2013 m. liepos 5 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 5 d.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, laikant jį netinkamomis sąlygomis Alytaus PN baudos izoliatoriaus kameroje ir kamerų tipo patalpose.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybėmis, kad jam ginčo laikotarpiu neteisėtais pareigūnų veiksmais buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Nurodo, kad dėl rimtų priežasčių negalėjo bausmės atlikti 19, 18 būriuose, todėl už administracijos nurodymų nevykdymą jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių.

Administracinėje byloje nustatyta, jog Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas I. N. pranešimu Nr. 5740 informavo Alytaus PN direktorių, jog 2014 m. rugpjūčio 28 d. 15.30 val. nuteistasis D. M. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 15).

Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 28 d. paaiškinime (b. l. 16) nurodė, jog atsisako eiti į naujai paskirtą būrį dėl priešiškos aplinkos, pats pažeidimų nepadarė, todėl sutinka būti laikomas baudos izoliatoriaus sąlygomis, neskiriant nuobaudos.

Alytaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d. pažymoje „Apie nuteistojo atsisakymą gyventi jam paskirtame būryje“ Nr. 10433 nurodoma, kad kalbėta su pareiškėju siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis atsisakė būti jam paskirtame būryje. Nuteistasis savo atsisakymo priežastis nurodė, kad turi priešų, tačiau jų pavardžių nenurodė (b. l. 17). Analogiškos pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę jam paskirtame būryje priežastys nurodytos ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. N. pažymoje „Dėl nuteistojo atsisakymo būti paskirtame būryje“ Nr. 260/2734 (b. l. 18).

2014 m. rugpjūčio 29 d. Alytaus PN Tarnybinio tyrimo išvadoje dėl nuteistojo D. M. atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus Nr. 16-334 teigiama, jog įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nuteistojo D. M. atsisakymas vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus bausmę atlikinėti 19 nuteistųjų būryje, yra nepagrįstas, todėl jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, uždarant į kamerų tipo patalpas, kaip numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 dalyje, netikslinga. Minėtoje tyrimo išvadoje siūlyta netaikyti D. M. BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neperkelti jo į kamerų tipo patalpas, už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, nubausti pareiškėją pataisos namų direktoriaus teisėmis (b. l. 19).

Alytaus PN direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 49-2947 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų už tai, kad atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje ir pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus (b. l. 13-14).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas G. V. pranešimu Nr. 6036 informavo Alytaus PN direktorių, jog 2014 m. rugsėjo 14 d. 16.25 val. nuteistasis D. M. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 107).

Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 14 d. paaiškinime (b. l. 108) nurodė, jog atsisako eiti į 190 brigadą dėl priešiškai nusiteikusių nuteistųjų, todėl sutinka būti laikomas baudos izoliatoriaus sąlygomis.

Alytaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. pažymoje „Apie nuteistojo atsisakymą gyventi jam paskirtame būryje“ Nr. 272-11102 nurodoma, kad kalbėta su pareiškėju siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis atsisakė būti jam paskirtame būryje. Nuteistasis savo atsisakymo konkrečių priežasčių nenurodė (b. l. 1097). Analogiškos pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę jam paskirtame būryje priežastys nurodytos ir 2014 m. rugsėjo 15 d. Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. N. pažymoje „Dėl nuteistojo atsisakymo būti paskirtame būryje“ Nr. 260/2935 (b. l. 110).

Alytaus PN direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 49-3110 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų už tai, kad atsisakė vykdyti teisėtus administracijos nurodymus eiti gyventi į paskirtą būrį ir pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus (b. l. 105-106).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas A. S. pranešimu Nr. 6289 informavo Alytaus PN direktorių, jog 2014 m. rugsėjo 27 d. 16.20 val. nuteistasis D. M. atėjo į KPP - 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 111).

Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 27 d. paaiškinime (b. l. 112) nurodė, jog atsisako eiti į 190 brigadą dėl to, jog yra nepageidaujamas kitų nuteistų asmenų.

Alytaus PN direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 49-3243 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų už tai, kad atsisakė vykdyti teisėtus administracijos nurodymus eiti gyventi į paskirtą būrį ir pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus (b. l. 115-116).

Byloje taip pat nustatyta, kad Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas G. V. pranešimu Nr. 1202 informavo Alytaus PN direktorių, jog 2015 m. kovo 5 d. 10.30 val. nuteistasis D. M. atėjo į KPP - 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje, kadangi turi priešų, kurių nenurodė (b. l. 23).

Pareiškėjas 2015 m. kovo 5 d. paaiškinime (b. l. 24) nurodė, jog atsisako eiti į naujai paskirtą 18 būrį dėl priešiškai jo atžvilgiu nusiteikusių nuteistųjų, sutinka būti laikomas baudos izoliatoriaus sąlygomis.

Alytaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015 m. kovo 59 d. pažymoje „Dėl nuteistojo atsisakymo gyventi jam paskirtame būryje“ nurodoma, kad kalbėta su pareiškėju siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis atsisakė būti jam paskirtame būryje. Nuteistasis paaiškino, kad kiti nuteistieji daro psichologinį spaudimą, tačiau konkrečių pavardžių nenurodė (b. l. 25).

2014 m. kovo 5 d. Alytaus PN Tarnybinio tyrimo išvadoje dėl nuteistojo D. M. atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus Nr. 16-113 teigiama, jog įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nuteistojo D. M. atsisakymas vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus bausmę atlikinėti 18 nuteistųjų būryje, yra nepagrįstas, todėl jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, uždarant į kamerų tipo patalpas, kaip numatyta BVK 70 straipsnio 6 dalyje, netikslinga. Minėtoje tyrimo išvadoje siūlyta netaikyti D. M. BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neperkelti jo į kamerų tipo patalpas, už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, nubausti pareiškėją pataisos namų direktoriaus teisėmis (b. l. 26).

Alytaus PN direktoriaus 2015 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 49-749 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų už tai, kad atsisakė vykdyti teisėtus administracijos nurodymus eiti gyventi į paskirtą būrį ir pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus (b. l. 20-21).

Alytaus PN direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 49-1618 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams už tai, kad 2016 m. birželio 19 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 14.55 val. atėjęs į KPP – 3 pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje, motyvuodamas kad dėl asmeninių priežasčių, kurias nurodyti atsisakė, tuo pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus (b. l. 75).

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015).

BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio Kodekso 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atitinkamai BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. BVK 112 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.). Teismas pažymi, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.).

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimą ir po to paduodant skundą (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą) (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.). Taigi šiuo atveju pareiškėjas, nesutikdamas su Alytaus PN administracijos reikalavimu atlikti bausmę paskirtame būryje, turėjo įvykdyti šį reikalavimą, o po to turėjo teisę apskųsti jį teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau byloje nėra duomenų (nenurodytos skundo aplinkybės ir nepateikti įrodymai), kad pareiškėjas, atsisakęs vykdyti minėtus Alytaus PN administracijos reikalavimus, būtų juos apskundęs BVK 143 straipsnio 8 dalyje (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.) nustatyta tvarka, numatančia, jog nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus eiti gyventi į paskirtus būrius (nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis atsakė atlikti bausmę 18, 19 būriuose), pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuobaudos pareiškėjui už nurodytus pažeidimus paskirtos pagrįstai ir teisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015).

Minėta, kad nuteistųjų teisė apskųsti jiems paskirtas nuobaudas yra reglamentuojama BVK (143, 183 straipsniai) ir jį įgyvendinančių teisės aktų, t. y. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 nuostatomis, kurios numato ir pažeistų teisių šioje srityje gynybos būdus bei sąlygas, t. y. Taisyklių 205 punkte nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, o Taisyklių 206 punkte nurodyta, jog jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas).

Tuo tarpu iš pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2014 m. rugsėjo 14 d., 2014 m. rugsėjo 27 d., 2015 m. kovo 5 d. paaiškinimų dėl atsisakymo eiti gyventi į paskirtą būrį (b. l. 16, 108, 112, 20) matyti, jog jo atsisakymai vykdyti administracijos reikalavimus iš esmės nebuvo siejami su jokia tuo konkrečiu atveju objektyviai iškilusia realia grėsme pareiškėjui, o pagrįstas abstrakčiu teiginiu, kad būriuose yra priešiška aplinka. Ir nors pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu teismui nurodė, jog jis 18, 19 būriuose bausmės atlikti negali dėl labai rimtų priežasčių (jų nekonkretizavo ir nepateikė jokių įrodymų), nagrinėjamu atveju jos esminės teisinės reikšmės vertinant būtent pareiškėjo atsisakymą BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste, neturi. Jau buvo paminėta, kad pareiškėjas laiku nepasinaudojo BVK numatytu pažeistų teisių gynybos būdu ir šiuo metu tokios galimybės nebeturi, o Taisyklių 205 punkto nuostatos skiriant Alytaus PN direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 49-2947 ir 2016 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 49-749 drausmines nuobaudas pareiškėjui nebuvo pažeistos.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams teismas sprendžia, kad byloje esantys objektyvūs ir patikimi įrodymai neginčijamai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė Alytaus PN direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarime Nr. 49-29472, 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarime Nr. 49-3110, 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 49-3243, 2015 m. kovo 5 d. nutarime Nr. 49-749, 2016 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 49-1618 nurodytus jam inkriminuotus bausmės atlikimo režimo pažeidimus, todėl nuobaudos jam paskirtos pagrįstai ir teisėtai. Taigi nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, kaip minėta, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

Pareiškėjas nurodė, kad atliekant nuobaudą baudos izoliatoriuje jis negalėjo pasimatyti su artimaisiais.

BVK 146 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) numatė, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui būnant baudos izoliatoriuje pasimatymai su artimaisiais negalėjo būti suteikiami BVK 146 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pažymėta ir tai, kad į baudos izoliatorių pareiškėjas buvo patalpintas dėl to, kad buvo baustas nuobaudomis, taigi jo paties elgesys lėmė jo teisių apribojimą.

Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Konstatuotina, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė oficialų Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos išrašą iš medicinos dokumentų (b. l. 33-34), kuriame nenurodoma, kad pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl pablogėjusios sveikatos jam atlikus paskirtas drausmines nuobaudas.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė