- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- 2-260-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01772-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- BAB banko SNORAS
- Atsakovas
- V. A. A., O. J., A. J. A., T. A.
- Advokatai
- Aušra Ižičkienė, Žygimantas Pacevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BAB banko SNORAS ieškinį atsakovams V. A. A., O. J., A. J. A. ir T. A. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BAB bankas SNORAS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas solidariai iš atsakovų V. A. A., O. J., A. J. A. ir T. A. priteisti 4 700 704,45 EUR negrąžintos paskolos, 115 754,84 EUR nesumokėtų palūkanų ir 1 041 203,98 EUR nesumokėtų delspinigių, t. y. iš viso 5 857 663,27 EUR, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, o taip pat ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2010 m. gegužės 18 d. ieškovas ir atsakovai V. A. A. ir A. J. A. sudarė paskolos sutartį Nr. 031-03387. Sutartį taip pat pasirašė paskolos gavėjų sutuoktinės – O. J. ir T. A.. Pagal sutartį ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovams tikslinę 4 800 000 EUR paskolą, t. y. 4 400 000 EUR Austrijos bendrovės L. V. Finanzgruppe Volossov GMBH, FN 43705, akcijoms įsigyti ir 400 000 EUR palūkanoms pagal sutartį mokėti, atsakovai įsipareigojo mokėti ieškovui sutartyje numatytas palūkanas kas ketvirtį, kiekvienų metų rugpjūčio, lapkričio, vasario ir gegužės mėnesių 1 dieną ir grąžinti bankui paskolą sutarties termino pabaigoje, t. y. 2012 m. gegužės 17 d. 2010 m. gegužės 18 d. ieškovas išmokėjo 4 400 000 EUR paskolos dalį, per laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 2 d. ieškovas išmokėjo 300 704,45 EUR paskolos dalį, iš viso 4 700 704,45 EUR. Atsakovai paskolos sutartyje numatytais terminais negrąžino, taip pat nesumokėjo palūkanų ir delspinigių, kaip tai buvo numatyta sutartyje. Paskolos gavėjo sutuoktinės O. J. ir T. A., patvirtindamos, kad yra susipažinusios ir sutinka su visomis susitarimo sąlygomis, taip pat pasirašė Sutartį, todėl esant paskolos gavėjų sutuoktinių sutikimui, iš sutarties kylančios prievolės laikytinos bendromis paskolos gavėjų ir jų sutuoktinių prievolėmis, todėl sumos turi būti priteisiamos solidariai iš visų asmenų.
Atsiliepimas
Atsakovai V. A. A., O. J., A. J. A. ir T. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovų prisiimta prievolė buvo užtikrinta įsigytų akcijų įkeitimu, todėl ieškovas, atsakovams neįvykdžius prievolės, turi galimybes išsiieškoti skolą iš įkeisto turto, nesikreipdamas į teismą. Pažymi, jog paskolos gavėjo A. J. A. ir jo sutuoktinės O. J. atžvilgiu yra taikytos baudžiamosios procesinės prievartos priemonės, todėl iki nebus išspręstas minėtų asmenų nuosavybės teisių suvaržymo klausimas, realus paskolos grąžinimas nėra įmanomas. Ieškovui nesiimant jokių priemonių nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, o kreipiantis į teismą, nepagrįstai didina atsakovų išlaidas, kurių bendradarbiaujant būtų galima išvengti. Nors ieškovas teigia, kad atsakovės O. J. ir T. A. yra susipažinusios ir sutinka su visomis sutarties sąlygomis bei taip pat yra pasirašiusios sutartį, atsakovams kyla abejonių dėl sutuoktinių sutikimo sudaryti sutartį buvimo. Prie ieškinio pridėtoje sutarties kopijoje matomi sunkiai įžiūrimi O. J. ir T. A. parašai. Be to, šalia parašų, nors to reikalauja sutarties normos, nėra nurodyti atsakovių vardai bei pavardės, kurie turėtų būti įrašyti pasirašiusiojo ranka. Taigi byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad atsakovės davė sutikimus ir tokiu būdu prisiėmė prievolę sutartyje numatytomis sąlygomis. Prievolė galėtų būti pripažįstama solidariąja sutuoktinių prievole tik tuo atveju, jei sandoris būtų buvęs sudarytas šeimos interesais, tuo tarpu sandorio esmė yra susijusi išimtinai su paskolos gavėjų verslu ir niekaip nesusijusi su šeimos poreikių tenkinimu. Teigia, kad ieškinyje nurodytos ne tikslios palūkanų mokėjimo datos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010 m. gegužės 18 d. ieškovas BAB bankas SNORAS ir atsakovai V. A. A. ir A. J. A. sudarė paskolos sutartį Nr. 031-03387.
Pagal sutarties 12 punktą ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovams tikslinę 4 800 000 EUR paskolą, t. y. 4 400 000 EUR Austrijos bendrovės L. V. Finanzgruppe Volossov GMBH, FN 43705, akcijoms įsigyti ir 400 000 EUR palūkanoms pagal sutartį mokėti.
Sutarties 12.4 punktu atsakovai įsipareigojo mokėti ieškovui sutartyje numatytas palūkanas kas ketvirtį, kiekvienų metų rugpjūčio, lapkričio, vasario ir gegužės mėnesių 1 dieną, o 12.6 punktu įsipareigojo grąžinti bankui paskolą sutarties termino pabaigoje, t. y. 2012 m. gegužės 17 d.
Sutarties 15 ir 16 punktais šalys susitarė, kad už suteiktą paskolą bus mokamos sutarties 12.3 punkte nurodyto dydžio, t. y. 4,5 procento dydžio, metinės palūkanos, 12.3-12.6 punktų nustatyta tvarka.
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.).
Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.
Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais.
Ieškovo pateiktas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d. patvirtina, jog 2010 m. gegužės 18 d. ieškovas pervedė į atsakovų nurodytą sąskaitą 4 400 000 EUR paskolos dalį, 2010 m. rugpjūčio 20 d. – 41 250 EUR paskolos dalį, 2010 m. lapkričio 2 d. – 50 976,41 EUR paskolos dalį, 2011 m. vasario 1 d. – 51 654,23 EUR paskolos dalį, 2011 m. gegužės 2 d. – 50 550,67 EUR paskolos dalį, 2011 m. rugpjūčio 1 d. – 52 829,64 EUR paskolos dalį, 2011 m. lapkričio 2 d. – 53 443,50 EUR paskolos dalį, iš viso 4 700 704,45 EUR.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai V. A. A. ir A. J. A. paskolos sutartyje nustatytu terminu negrąžino. Kadangi prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus arba sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.), o skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, taip pat kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 1, 2 p., 6.205 str. 1 d.), teismas ieškinio reikalavimus dalyje dėl 4 700 704,45 EUR negrąžintos paskolos dalies tenkina ir priteisia ieškovui solidariai iš atsakovų V. A. A. ir A. J. A. 4 700 704,45 EUR negrąžintos paskolos sumą.
Ieškovas taip pat prašo priteisti nesumokėtas palūkanas, kurios susikaupė už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. Nurodo, kad nesumokėtų palūkanų suma už nurodytą laikotarpį yra 115 754,84 EUR. Atsakovas tvirtina, kad ieškinyje nurodytos ne tikslios palūkanų mokėjimo datos. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos BAB banko SNORAS pažymos ,,Apie V. A. ir A. A. skolos dydį pagal 2010 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį Nr. 031-03387“, palūkanų, sukauptų už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. gegužės 17 d., suma yra 115 754,84 EUR. Palūkanos apskaičiuotos remiantis sutarties 12.3 punktu ir 12.6 punktu, nurodant, kad metinė palūkanų norma yra 4,5 procento, palūkanų mokėjimo diena – kiekvienų metų rugpjūčio, lapkričio, vasario ir gegužės mėnesių 1 diena. Iš pateiktų paskaičiavimų matyti, kad už 2011 m. lapkričio 2 d. – 2012 m. sausio 31 d. laikotarpį mokėtinos palūkanos buvo 53 470,51 EUR (4 700 704,45 EUR × 4,5 %/360 dienų × 91 diena ? 53 470,51 EUR), už 2012 m. vasario 1 d. – 2012 m. balandžio 30 d. laikotarpį mokėtinos palūkanos buvo 52 882,92 EUR (4 700 704,45 EUR × 4,5 %/360 dienų × 90 dienų ? 52 882,92 EUR), už 2012 m. gegužės 1 d. – 2012 m. gegužės 16 d. laikotarpį mokėtinos palūkanos buvo 9 401,41 EUR (4 700 704,45 EUR × 4,5 %/360 dienų × 16 dienų ? 9 401,41 EUR). Nurodytas susikaupusių palūkanų dydis sutampa su ieškinio reikalavimais. Nors ieškinyje ieškovas, dėstydamas faktines aplinkybes, nurodo, kad paskolos gavėjai nemoka sutartyje numatytų palūkanų nuo 2012 m. vasario 1 d., teismas šią aplinkybę vertina kaip rašymo apsirikimą, ir atsižvelgia į jau minėtoje BAB banko SNORAS pažymoje ,,Apie V. A. ir A. A. skolos dydį pagal 2010 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį Nr. 031-03387“ nurodytus duomenis, o būtent, kad už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. buvo nesumokėta 115 754,84 EUR palūkanų suma. Kita vertus, nors atsakovai teigia, kad ieškovo nurodomi palūkanų skaičiavimo laikotarpiai skiriasi, jie nepateikia jokių paskaičiavimų, įrodymų, kaip tai numato CPK 178 straipsnio nuostatos, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad ieškovas netiksliai apskaičiavo susikaupusių palūkanų dydį. Atsakovai teismui taip pat nepateikė ir jokių įrodymų apie faktiškai sumokėtas palūkanas, todėl teismas šį atsakovų argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl 115 754,84 EUR nesumokėtų palūkanų priteisimo ir priteisia ieškovui solidariai iš atsakovų V. A. A. ir A. J. A. 115 754,84 EUR nesumokėtų palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. gegužės 17 d.
Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 1 041 203,98 EUR nesumokėtų delspinigių. Tokį reikalavimą ieškovas kildina iš sutarties 12.5 punkto, kuriame nustatyta 0,05 procento delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Iš ieškovo pateiktos BAB banko SNORAS pažymos ,,Apie V. A. ir A. A. skolos dydį pagal 2010 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį Nr. 031-03387“ matyti, kad 28 202,17 EUR delspinigiai priskaičiuoti nuo laiku nesumokėtų palūkanų už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. liepos 22 d., delspinigių palūkanų norma – 0,05 procentų už kiekvieną pradelstą dieną, o 1 013 001,81 EUR delspinigiai priskaičiuoti nuo laiku negrąžintos paskolos už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2013 m. liepos 22 d., delspinigių palūkanų norma – 0,05 procentų už kiekvieną pradelstą dieną. Susitarimu nustatytos delspinigių palūkanų normos atsakovai neginčija, todėl teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia ieškovui solidariai iš atsakovų V. A. A. ir A. J. A. 28 202,17 EUR delspinigių nuo laiku nesumokėtų palūkanų už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. liepos 22 d., ir 1 013 001,81 EUR delspinigių nuo laiku negrąžintos paskolos už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2013 m. liepos 22 d.
Savarankišku ieškinio reikalavimu ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Šis ieškovo reikalavimas taip pat tenkinamas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Taigi ieškovui iš solidariai iš atsakovų V. A. A. ir A. J. A. priteisiama 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kaip jau minėta, atsakovai V. A. A. ir A. J. A. neginčija atsakomybės pagal paskolos sutartį, tačiau ginčija savo sutuoktinių solidariosios atsakomybės buvimą. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, atsakovės O. J. ir T. A. yra susipažinusios ir sutinka su visomis sutarties sąlygomis bei taip pat yra pasirašiusios sutartį. Atsakovams kyla abejonių dėl sutuoktinių sutikimo sudaryti sutartį buvimo. Prie ieškinio pridėtoje sutarties kopijoje matomi sunkiai įžiūrimi O. J. ir T. A. parašai. Be to, šalia parašų, nors to reikalauja sutarties normos, nėra nurodyti atsakovių vardai bei pavardės, kurie turėtų būti įrašyti pasirašiusiojo ranka. Taigi, pasak atsakovų, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad atsakovės davė sutikimus ir tokiu būdu prisiėmė prievolę sutartyje numatytomis sąlygomis, prievolė galėtų būti pripažįstama solidariąja sutuoktinių prievole tik tuo atveju, jei sandoris būtų buvęs sudarytas šeimos interesais, tuo tarpu sandorio esmė yra susijusi išimtinai su paskolos gavėjų verslu ir niekaip nesusijusi su šeimos poreikių tenkinimu. Ieškovas reikalavimą atsakovių atžvilgiu grindžia CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kaip prievolę, kilusią iš vieno sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, esant kito sutuoktinio sutikimui, todėl pasak ieškovo, ši prievolė laikoma bendra prievole, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Ieškovas taip pat nurodo, kad abi atsakovės pasirašė paskolos sutartį, todėl iš sutarties kylančios prievolės turi būti pripažįstamos bendromis paskolos gavėjų ir jų sutuoktinių prievolėmis. Kaip matyti iš sutarties IX skyriaus ,,Šalių rekvizitai ir parašai“, atsakovės O. J. ir T. A. pasirašė sutartį. Parašus atsakovės uždėjo šalia teksto, kuriame nurodyta, kad susipažino su visomis šios paskolos sutartis sąlygomis, kiekviena sutarties sąlyga su jomis buvo aptarta ir suderinta, supranta visas pasekmes, kurios gali kilti paskolos negrąžinimo, palūkanų nesumokėjimo ar kitu šios sutarties sąlygų pažeidimo atveju (t. y. kad išieškojimas gali būti nukreiptas į visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise joms ar jų sutuoktiniams priklausantį turtą). Taigi atsakovės patvirtino, jog paskola imama su sutuoktinio sutikimu, vadinasi nagrinėjamu atveju turi būti taikomos CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos ir paskolos sutarties pagrindu atsiradusios prievolės laikomos kilusiomis iš vieno sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, esant kito sutuoktinio sutikimui.
T. A. atstovė teismo posėdyje ginčijo atsakovės parašo autentiškumą, tačiau neprašė skirti ekspertizės parašo tikrumui nustatyti, todėl teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovė T. A. pasirašė paskolos sutartį, todėl jai kyla prievolė solidariai atsakyti kartu su savo sutuoktiniu. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiasis Teismo išaiškinimą, kuris formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Nagrinėjamu atveju, vien nurodymas, kad atsakovė neprisimena pasirašiusi sutartį ir jos parašas yra galimai suklastotas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad paskolos sutarties ji nepasirašė.
Atsižvelgiant į tai, kad CK 3.109 straipsnio 1 dalis numato, kokiais atvejais prievolės yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, šiame straipsnyje nurodytais atvejais už prievolių nevykdymą yra atsakingi abu sutuoktiniai, ne tik bendru sutuoktinių turtu, bet ir asmeniniu turtu, teismas daro išvadą, kad abi atsakovės yra solidariai atsakingos su kartu su savo sutuoktiniais pagal prievoles, kilusias iš paskolos sutarties, todėl jau minėtas sumas ieškovui teismas priteisia solidariai iš visų atsakovų.
Teismas taip pat atmeta atsakovų argumentą, jog tai, kad ant sutarties yra tik atsakovių parašai, bet nėra ranka įrašytų jų vardų ir pavardžių, kelia abejones dėl parašų autentiškumo, nes iš byloje pateiktų AB banko SNORAS Dokumentų rengimo ir tvarkymo taisyklių, kuriose nėra reikalavimo be kredito gavėjo ir jo sutuoktinės parašų sutartyje papildomai ranka įrašyti vardą ir pavardę matyti, kad pagal banke susiformavusią praktiką nebuvo reikalaujama, kad kredito gavėjas ar jo sutuoktinis be parašo būtinai sutartyje papildomai ranka įrašytų savo vardą ir pavardę. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės susitarimo tekstą patvirtino analogiškai kaip ir paskolą gavę atsakovai, tik parašu.
Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, jog atsakovių atsakomybė kiltų tik tuo atveju, jei be sutuoktinių sutikimo sandoris būtų sudarytas šeimos interesais, tuo tarpu sandoris buvo sudarytas verslo tikslais. Teismas šiuos atsakovų argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes paskola, kurios sudarymui pritarė ir atsakovės, buvo tikslinė, o būtent, paskola buvo skirta Austrijos bendrovės L. V. Finanzgruppe Volossov GMBH, FN 43705 akcijoms įsigyti ir palūkanoms pagal sutartį mokėti. Kad šis turtas buvo įsigytas ne šeimos, o kitokiais interesais atsakovai neįrodė. Be to, vien aplinkybė, kad paskolos sutartis susijusi su atsakovų verslu, savaime nereiškia, kad asmuo įsigyja turtą kitais, nei šeimos interesais.
Atsikirsdami į pareikštus reikalavimus atsakovai pažymi, kad atsakovų prisiimta prievolė buvo užtikrinta įsigytų akcijų įkeitimu, todėl ieškovas, atsakovams neįvykdžius prievolės, turėjo galimybes išsiieškoti skolą iš įkeisto turto, nesikreipdamas į teismą, tokiu būdu sutaupydamas atsakovų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme. Kaip matyti iš sutarties 17 punkto, atsakovai įsipareigojo visišką sutarties sąlygų įvykdymą užtikrinti įsigyjamų už paskolos lėšas Austrijos bendrovės L. V. Finanzgruppe Volossov GMBH, FN 4305, akcijų įkeitimu, kuris turi būti įregistruotas Austrijos įstatymų nustatyta tvarka per 90 kalendorinių dienų nuo paskolos (jos dalies) išmokėjimo. Nors atsakovai nurodo, kad minėtos įmonės akcijos buvo įkeistos, tačiau nepateikia teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, taigi teismas sprendžia, kad atsakovas, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, neįrodė savo atsikirtimų. Kita vertus, ieškovas pats pasirenka kokiu būdu ginti pažeistą teisę, o nagrinėjamu atveju ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas įstatymo nuostatoms ar gerai moralei neprieštarauja, todėl teismas dėl šių atsakovų argumentų plačiau nepasisako.
Teismas nevertina ir atsakovų nurodomų argumentų, jog paskolos gavėjo A. J. A. ir jo sutuoktinės O. J. atžvilgiu yra taikytos baudžiamosios procesinės prievartos priemonės, todėl iki nebus išspręstas minėtų asmenų nuosavybės teisių suvaržymo klausimas, realus paskolos grąžinimas nėra įmanomas, nes sprendžia, jog šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Patenkinus ieškovo reikalavimus, šis mokestis priteisiamas iš atsakovų lygiomis dalimis, CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu. Žyminis mokestis byloje sudaro 43 260 Lt, todėl iš kiekvieno iš atsakovų priteisiama po 10 815 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad turėjo 15 069,84 Lt išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ieškovas pateikė šių išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, todėl teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į bylos apimtį, procesinių dokumentų skaičių, posėdžių skaičių bei trukmę, taip pat tai, kad ši byla nėra vienintelė, kurią ieškovas inicijavo atsakovams panašiu pagrindu, mažina iš atsakovų ieškovui priteisiamą sumą advokato pagalbai apmokėti ir priteisia 5 000 Lt, t. y. iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 1 250 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo BAB banko SNORAS ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui BAB bankui SNORAS (juridinio asmens kodas 112025973) solidariai iš atsakovų V. A. A., O. J., A. J. A. ir T. A. 4 700 704,45 EUR skolos, 115 754,84 EUR palūkanų ir 1 041 203,98 EUR delspinigių, t. y. iš viso 5 857 663,27 EUR, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 5 857 663,27 EUR sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013 m. rugpjūčio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui BAB banko SNORAS iš atsakovų V. A. A., O. J., A. J. A. ir T. A. po 1 250 Lt atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovų V. A. A., O. J., A. J. A. ir T. A. po 10 815 Lt žyminio mokesčio valstybei. Šios sumos mokėtinos Lietuvos Respublikos Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.