- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-01
- Bylos Nr.
- e2-664-445/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00471-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- P. M.
- Suinteresuotas asmuo
- S. M., Varėnos rajono savivaldybės 1-ajam notarų biurui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.1.2Įpėdiniai
- 2.4.1.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 3.4.4.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjui P. M., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. M., Varėnos rajono savivaldybės 1-ajam notarų biurui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas paduotu pareiškimu prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2010-03-04, po 1999-03-05 mirusio savo sutuoktinio (pareiškėjo tėvo) Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėjas nurodo, kad jo motina M. M. ir tėvas Z. M. iki mirties gyveno(duomenys neskelbtini). 1999 m. kovo 5 d. mirus Z. M. liko šis jam priklausęs turtas: 0,3100ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. 38/21217, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ; 507/1988 dalys 19,8800 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. 38/21215, unik. Nr. (duomenys neskelbtini); 16/66 dalių 0,6600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. 38/21218, unik. Nr. (duomenys neskelbtini); 41/160 dalis 1,600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. 38/21219, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). 2010-03-04 mirė M. M. ir pareiškėjas kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notarą. Pareiškėjas tik tuomet sužinojo, kad M. M. po sutuoktinio Z. M. mirties nėra priėmusi palikimo.
LR CK 5.50 str., 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogiškos nuostatos galiojo ir 1999 m. galiojusiame civiliniame kodekse (1964 metų redakcija), kai mirė Z. M. (LR CK 587 str. M. M. po sutuoktinio mirties ir toliau gyveno tuose pačiuose namuose, naudojosi namų apyvokos daiktais, ūkio padargais bei reikmenimis, Z. M. priklausiusia žeme bei visu kitu turtu, t.y. ji pripažintina priėmusi palikimą, nes po savo vyro Z. M. mirties M. M. faktiškai pradėjo valdyti jam priklausiusią turto dalį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės 1-asis notarų biuras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo neprieštaravo, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog M. M. po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad neprieštaraus juridinę reikšmę turinčio fakto, kad M. M. po Z. M. mirties priėmė sutuoktinio palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, jeigu pareiškėjas teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.
Suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo tėvas Z. M. mirė 1999 m. kovo 5 d. ir tokias aplinkybes patvirtina jo mirties liudijimo kopija.
Pareiškėjo gimimo liudijimo, jo tėvų santuokos sudarymo akto įrašo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra Z. M. ir M. M. sūnus.
Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina apie Z. M. įgytas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą.
Z. M. testamento nepaliko, todėl teisė paveldėti mirusiojo turtą atsiranda pagal įstatymą. Z. M. mirties laiku galiojusio 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p. numatė, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Į notarinę įstaigą dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, tačiau Z. M. palikimą faktiniu valdymu priėmė jo sutuoktinė M. M..
M. M. po savo vyro mirties palikimą priėmė, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Po sutuoktinio mirties ji liko gyventi Panedingio kaime, jų bendruose namuose, kuriuose gyveno iki savo mirties. Ji rūpinosi visu turtu, naudojosi žemės sklypais.
Pareiškėjo tėvas mirė dar galiojant 1964 m. redakcijos civiliniam kodeksui, kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti labai panašiai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. LR CK 587 str. 2 d. (1964 m. red.) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 str.1 p.). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).
Taigi paveldėjimas į palikėjo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 str., CK 5.50-5.51 str.). Pareiškėjas pateiktais dokumentais įrodė, jog jo motina M. M. palikėjo Z. M. turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. LR CK 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas palikėjo mirties liudijimu, giminystės ryšį įrodančiais dokumentais, nekilnojamojo turto registro duomenimis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), po 1999 m. kovo 4 d. mirusio savo sutuoktinio Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.