- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-10
- Bylos Nr.
- 1-750-517/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- G. J.
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, dirbantis pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikinai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008m. kovo 12d. Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 149 str. 4d.-4m l/a, LR BK 92 str. pagrindu bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 9) 2008m. liepos 08d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d.,-4m. ir 3 mėn. l/a; 3) 2008m. spalio 03d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-4m. ir 6 mėn. l/a, paleistas 2012m. liepos 17d. pagal 2012m. liepos 10d. Kaišiadorių raj. apyl. teismo nutartį lygtinai nuo neatliktos 6 mėn. ir 24d. laisvės atėmimo bausmės iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos; 4) 2016m. balandžio 08d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal KR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-1m. ir 2 mėn. l/a, paleistas 2017m. liepos 14d. iš Kybartų pataisos namų, atlikęs bausmės laiką, visi teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. J., smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2019m. balandžio 07d., apie 20⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis G. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno, kilusio tarpusavio konflikto su savo motina-pil. D. J. metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia pastarajai su dešinės rankos kumščiu keturis kartus sudavė į dešinės pusės veido sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios D. J. asmenį pasekoje pastarajai buvo padarytos rausvai melsvos kraujosruvos apie dešinę akį ir vokuose, kas nukentėjusiajai D. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. J. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis girtavo motinos bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Kompanijoje su juo buvo motina ir jo draugė, su kuriomis gėrė alų. Buvo išgertas nemažas alaus kiekis. Išgertuvių metu jokio konflikto nebuvo. Motinos butas yra vieno kambario, todėl visi sugulė miegoti viename kambaryje, t.y. jis su drauge atsigulė į vieną lovą, o motina-į kitą lovą. Kadangi motina nemiegojo ir jam pasirodė, kad žiūri į juos, jis supyko, po ko, atsikėlęs iš lovos, gulinčiai motinai su kumščiu trenkė į veidą, pastarajai liepdamas miegoti ir nežiūrėti į juos. Motina ir toliau nemiegojo, todėl jis, dėl to būdamas susinervinęs, vėl atsikėlė iš lovos ir dar kartą su kumščiu trenkė gulinęiai motinai į veidą. Iš viso buvo suduoti keturi smūgiai. Motina pradėjo verkti, o jis tuo metu išėjo į lauką. Netrukus į jų namus atvyko policijos pareigūnai. Tai buvo pirmas smurtavimo prieš savo motiną atvejis.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis G. J. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiosios D. J. apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 26-27), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 12-14) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenimis(b.l. 15), pranešimais apie smurtą artimoje aplinkoje(b.l. 8-9), įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu(b.l. 17-18) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 20-22), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotu pil. D. J. asmens sveikatos(ligos) istorijos Nr. 19PR-4538 išrašu(b.l. 39), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 41) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis G. J. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.
Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios D. J. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji gyvena vieno kambario bute adresu: (duomenys neskelbtini). 2019m. balandžio 07d., ryte, namuose radusi degtinės butelį, išgėrė kartu su drauge J. M.. Per dieną jos abi dar šiek tiek išgėrė ir alaus. Apie 18⁰⁰ val. grįžo jos sūnus G. su savo drauge S. ir A. K.. Visi trys buvo neblaivūs, kurie su savimi turėjo tris po 1,0 l talpos butelius alaus. Namuose toliau vyko išgertuvės, ji kartu su visais gėrė sūnaus atsineštą alų. Po išgertuvių A. K. išėjus į namus, sūnus G. su savo drauge S. kambaryje atsigulė į vieną lovą, o ji atsigulė ant kitos lovos. Apie 20⁰⁰ val. sūnus G. liepė jai eiti miegoti ir į juos nežiūrėti. Jai pasakius, kad ji nežiūri į juos, nes žiūri į lubas, sūnus, atsikėlęs iš lovos, priėjo prie jos ir vieną kartą jai gulinčiai su dešinės rankos kumščiu trenkė į dešinės pusės akį. Po suduoto smūgio sūnus jai ant galvos uždėjo antklodę ir, liepęs miegoti, pats vėl atsigulė šalia savo draugės S. Ji nuo galvos nusitraukė antklodę, o sūnus, tai pamatęs, vėl prišoko prie jos ir, nieko nesakęs, su dešinės rankos kumščiu dar tris kartus trenkė į tą pačią dešinės pusės veido sritį(akį). Nuo suduotų smūgių jai labai pradėjo skaudėti akį. Po suduotų smūgių sūnus G. vėl atsigulė prie savo draugės S., o ji pati, nieko nesakiusi, išėjo į lauką, kur išsikvietė policiją. Policijos pareigūnams atvažiavus, girta sūnaus draugė S. nurodė, kad ji nieko nematė, nes miegojo Policija ją nuvežė į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur po gydytojo apžiūros jai buvo išduotas lapas su gydytoju įrašu apie nustatytus sužalojimus, kurį prideda prie apklausos protokolo, ir ji buvo išleista į namus. Anksčiau sūnus G. prieš ją niekada nebuvo smurtavęs(b.l. 26-27). Šias aplinkybes nukentėjusioji D. J. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju G. J. metu(b.l. 46-47).
Iš teisme paskelbto byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios D. J., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 12-14). Informacija apie smurtavimą artimoje aplinkoje buvo pateikta ir suinteresuotoms institucijoms(b.l. 8-9).
Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra vieno kambario butas daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Pro pagrindines lauko duris įėjus į namo koridorių, koridoriaus gale yra matomi laiptai, vedantys į antrą aukštą, kuriais užlipus, tiesiai matomos buto durys, pažymėtos Nr. 6. Įėjus į butą ir apžiūrint patalpą Nr. 2, kurioje yra baldai, kambaryje, ant stovinčių lovų yra matomi sumesti patalai, kambario gale, prie lango stovi stalas, ant kurio mėtosi maisto likučiai, tuščias 0,5 l talpos degtinės butelys ir vienas tuščias 0,l talpos plastikinis alaus butelys. Po stalu primesta daug tuščių plastikinių alaus butelių. Apžiūrėjus butą, nusikaltimo pėdsakų nerasta, neužfiksuota(b.l. 17-23).
Iš teisme paskelbtų byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų matyti, kad, po įvykio patikrinus 2019m. balandžio 07d., 20³⁰ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo G. J. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 1,68 promilės girtumas(b.l. 15, 64-66).
Iš teisme paskelbto byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ 2018m. balandžio 07d. išduoto asmens ligos istorijos Nr. 19PR-4538 išrašo matyti, kad minėtą dieną, apie 20⁴⁰ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių su policijos pagalba buvo atvežta pil. D. J., gim. (duomenys neskelbtini), skundėsi fizinio smurto prieš jos asmenį pavartojimu, t.y. skausmu apie dešinę akį, nurodydama, kad ją sumušė sūnus. Pacientės apžiūros metu jai buvo konstatuotas dešinės akiduobės srities sumušimas, t.y. apie dešinę akį ir vokuose yra matomos rausvai melsvos spalvos hematomos, kuri, suteikus reikalingą pagalbą, buvo išleista į namus(b.l. 39).
Iš teisme paskelbto byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2019m. balandžio 12d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios D. J. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. D. J., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimai, t.y. rausvai melsvos kraujosruvos apie dešinę akį ir vokuose, buvo padaryti, paveikus kietu buku daiktu ir vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai aptariamojo įvykio metu, t.y. 2019m. balandžio 07d. Nukentėjusiajai D. J. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 36-38, 40-41).
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2018m. balandžio 07d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir kartu su juo gyvenantys tėvai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis G. J., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo motiną-nukentėjusiąją D. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).
Spręsdamas kaltinamojo G. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamojo G. J. padaryta nusikalstame veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo G. J. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje jau yra buvęs teistas keturis kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, tačiau pastarasis iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2017m. liepos 14d. būdamas paleistas iš paskutinės įkalinimo vietos po bausmės atlikimo, vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, padarydamas naują smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje(b.l. 94-139). Visa tai rodo kaltinamojo G. J. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis G. J., turėdamas neišnykusius teistumus už ankstesnes veikas, t.y. būdamas recidyvistas, jam inkriminuojamą naują tyčinį nusikaltimą padarė, vėl būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis G. J. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina jo atsakomybę.
Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).
Nors LR BK 27 str. prasme kaltinamasis G. J. ir yra laikytinas recidyvistu, visgi teismas, atsižvelgdamas ne tik į visų aukščiau paminėtų aplinkybių apie kaltinamojo G. J. asmenybę visumą, padarytos veikos artimoje aplinkoje pobūdį, bet ir įvertindamas tai, kad pati teismo posėdyje nedalyvavusi nukentėjusioji D. J. jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi, nes byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, o pasak paties kaltinamojo, bendravimo telefonu su motina metu pastaroji neprieštarauja, kad jis(kaltinamasis G. J.) sugrįžtų gyventi pas motiną į butą, juolab, kad teistiems ir turintiems teistumą asmenims baudžiamasis įstatymas nenumato sankcijoje už padarytą veiką numatytos kitos alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšies taikymo apribojimų, laiko, kad kaltinamasis G. J. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam G. J., kaip pagal paslaugų kvitus dirbančiam asmeniui, už padarytą veiką yra tikslinga paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paskirtiną bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu, paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus bei kitas nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 3-7d.d.).
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo G. J. asmenybę, jo, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip prieš šeimos narį smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 8-9p.p., 72² str.).
Kaltinamojo G. J., kaip buvusio laikinai sulaikyto asmens, interesus baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu atstovavo advokatas, kuris kaltinamojo interesus LR BPK 51 str. 1d. 9p. pagrindu toliau atstovavo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, nes teismui buvo perduotas pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka(b.l. 69-76, 155-158).
Kadangi iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos iš Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos teisme nebuvo gautas prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurių dydis nėra žinomas, priteisimo, atstovaujant kaltinamojo G. J. interesus byloje, pastarojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusių advokatų, kaip gynėjų pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 304-305, 307 str.str.
nusprendė:
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti toliau dirbti, o darbo praradimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; b) uždrausti lankytis kavinėse, baruose ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais ar vartojamas alkoholis, c) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų; d) įpareigoti per keturis mėnesius laisvu nuo darbo metu neatlygintinai išdirbti 80(aštuoniasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam G. J. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu vieneriems metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2019m. balandžio 07d., 20³⁰ val., iki 2019m. balandžio 08d., 11⁵⁸ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis G. J. buvo laikinai sulaikytas, kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam G. J. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Baudžiamojoje byloje kaltinamajam G. J. paskirtą kardomąją priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.