Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, susipažinęs su L. Š. privataus kaltinimo skundu, kuriuo Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas E. J. kaltinamas BK 155 str. 1 d., 136 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme gautas L. Š. privataus kaltinimo skundas, kuriuo ji Kretingos rajono apylinkės teismo teisėją E. J. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 155 str. 1 d., BK 136 str. 1 d. Skunde nurodoma, kad Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka, teisėjas reikalavo jos susitaikyti su kaltinamaisiais, priešingu atveju grasino iš jos priteisti teismines išlaidas, taip parodydamas išankstinį nusistatymą. Viso proceso metu teisėjas darė jai spaudimą, neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, paaiškinimus, kad suinteresuoti asmenys duoda melagingus parodymus, neiškvietė protokolą surašiusių pareigūnų pagal jos pareiškimą. L. Š. taip pat teigia, kad tiek teisėjas, tiek kaltinamųjų advokatas teismo proceso metu klausinėjo jos asmeninių, su byla nesusijusių klausimų. Teisėjas taip pat pasakė, kad kaltinamieji, suniokodami avietes, pasielgė gerai ir ji turėtų šiems padėkoti. Be to, teisėjas ją viešo proceso metu pavadino „psichiškai nesveika moterimi“, taip ją įžeidė, pažemino ir padarė BK 155 str. 1 d. veiką. Tai užfiksuota proceso įraše. Po tokio viešo teisėjo pasityčiojimo jai dėl didelio susijaudinimo sutriko sveikata (širdies sutrikimai, kraujospūdis, galvos skausmai, galvos svaigimas, nemiga dėl patirto šoko, bendras darbingumo praradimas). Taigi teisėjas pažeidė BK 136 str. Pagal Kretingos rajono apylinkės prokuratūros raštą baudžiamosiose bylose dėl BK 155 str. numatytų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o jos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. L. Š. skunde taip pat minimi Teismų įstatymo 47 str. apie teisėjų imunitetą bei BPK 409 str. 1 d.

Skundas nepriimtinas.

BPK 409 str. 1 d. yra numatyta, jog tuo atveju, jeigu BPK 407 str. nurodytos veikos turi visuomeninę reikšmę, baudžiamąjį procesą turi pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiuo atveju L. Š. nusikalstamos veikos padarymu kaltina teisėją, t. y. valstybės pareigūną, turintį įstatymuose numatytus valstybės valdžios įgaliojimus, todėl tokia veika jau vien dėl kaltinamo asmens profesijos, turi visuomeninę reikšmę ir būtų valstybinio, o ne privataus kaltinimo proceso sritis. Teismų įstatymo 47 str. 3 d. nurodyta, kad pradėti operatyvinį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos gali tik operatyvinės veiklos subjekto vadovas generalinio prokuroro sutikimu, o pradėti ikiteisminį tyrimą – tik generalinis prokuroras. Taigi įstatymas numato specialų ikiteisminio tyrimo subjektą dėl teisėjų galimai padaromų nusikalstamų veikų.

Tuo atveju, jeigu teismas priimtų privataus kaltintojo skundą, prasidėtų baudžiamasis procesas, teisėjas taptų kaltinamuoju ir jam būtų galima taikyti įstatyme numatytas procesines prievartos priemones.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 str. numatyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo. Analogiška nuostata atkartojama ir Teismų įstatymo 47 str. numatančiame teisėjo imunitetą. Šio straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti). Vadinasi, nepanaikinus teisėjo imuniteto, patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn neleidžiama.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, privataus kaltinimo procesas teisėjui E. J. pagal L. Š. skundą negali būti pradedamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal L. Š. skundą Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjui E. J..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.