- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-109-350-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Pranas Šimkus, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- S. R.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Prano Šimkaus
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 246 str. 1 d., ir nubaustas trims mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 60 valandų, dirbant po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
S. R. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, jog 2006 m. birželio 2 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė A. K. uždėjo jo 9500 Lt vertės turtui areštą, neteisėtai parduodamas perleido P. D. areštuotą automobilį „M. G.“ valst. Nr. ženklai (duomenys neskelbtini) už 1800 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. R. prašo jo atžvilgiu panaikinti apkaltinamąjį apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas iš esmės teisingai nustatęs reikšmingas teisingam bylos išsprendimui aplinkybes, neteisingai, nenuosekliai ir klaidingai taikė imperatyvios viešosios, civilinio proceso, civilinės teisės normas, reglamentuojančias turto arešto aktų surašymo, supažindinimo su jais tvarką, neteisingai nustatė momentą, nuo kurio turto arešto aktas tampa visiems, tame tarpe skolininkui privalomu dokumentu, neteisingai suprato nuosavybės pasibaigimo ir atsiradimo pagrindus, pažeidė principą, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai.
Teismas neteisingai nustatė turto arešto surašymo ir jo tapimu dokumentu bei turto arešto akto įsigaliojimo momentus. Turto arešto aktas dokumentu tampa ne nuo to momento, kada jį užpildo techninis VMĮ darbuotojas, o nuo tada kai jį patvirtina Panevėžio apskrities VMĮ viršininkas arba konkretus įgaliotas VMĮ darbuotojas. Skolininkui paskelbiamas ne turto arešto akto projektas, o pats turto arešto aktas. Turto arešto aktas, sutinkamai su CPK 675 str. įsigalioja dviems būdais - paskelbiant tiesiogiai skolininkui arba nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre. Nei 2006-06-02, nei sekančią dieną įsigaliojusio turto arešto akto nebuvo, todėl jis automobilio teisinę registraciją (ne pardavimą) atliko teisėtai, nusikalstamos veikos nepadarė ir baudžiamojon atsakomybėn negalėjo būti patrauktas.
Visi klausimai susiję su turto aktų surašymu, tvirtinimu, paskelbimu reglamentuoti imperatyviomis įstatymo normomis, todėl privalomi ne tik skolininkui, bet ir jį surašančiam pareigūnui ar tarnautojui. Minėta pareigūnė A. K. jam 2006-06-02 paskelbė ne turto arešto aktą, o jo projektą (juodraštį), pažeidė imperatyvias teisės normas, todėl tiek jos, tiek jo veiksmai (pasirašydamas projekte) yra niekiniai, nesukuriantys teisinių pasekmių.
Ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio posėdžio metu jis nurodė, kad automobilį “M. G.” valst.Nr. (duomenys neskelbtini) daugiau kaip prieš metus iki 2006-06-02 pardavė P. D., todėl arešto turtui uždėjimo metu nebuvo nei šio automobilio savininkas, nei valdytojas. Šią jo nurodytą aplinkybę teismas ištyrė, ši aplinkybė įrodyta ir liudytojo P. D. parodymais. Nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras nepateikė jokių įrodymų, kad turto arešto akto įsigaliojimo momentu jis buvo minėto automobilio savininku. Tokiu būdu visos abejonės nebuvo traktuotos jo naudai. Šią teisinę klaidą ikiteisminis tyrimas bei teismas darė todėl, kad neteisingai suprato CK 4.49 str. nuostatas, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, o ne nuo registracijos duomenų pakeitimo viešame Registre. Automobilio registracija nesukuria nuosavybės teisės, nes registruojamas daiktas, o ne nuosavybės teisė, Nuosavybės teisė į automobilį įgyjama nuo jo perdavimo momento.
A. K. surašytas turto arešto aktas be motyvų – teisinis nesusipratimas, neįsitikinusi kas yra automobilio savininkas, įpareigoja jį saugoti, nors jis į automobilį neturi nei nuosavybės, nei valdymo teisių. Automobiliui VAZ arešto aktas nesurašytas todėl, kad jis yra Rusijoje, o automobiliui “M. G.” surašytas, nes jis yra Panevėžyje. Todėl apeliantas nesupranta, kodėl nebuvo areštuotas ir automobilis VAZ.
Priimant nuosprendį neišspręstas automobilio arešto klausimas. Galiojantys įstatymai nenumato galimybės areštuoti liudytojo turto, tuo labiau nesant pareikšto civilinio ieškinio.
Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, kuriuos įvertino tinkamai. BPK 20 str. 5 d. numato, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė. Teismas nuosprendyje pasisakė, kodėl priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi liudytojos A. K. parodymais bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Byloje surinktų įrodymų visuma – liudytojos A. K. parodymai, rašytiniai įrodymai - 2006-06-02 S. R. paaiškinimas VMI, kuriame jis nurodo, jog jo vardu registruotą automobilį VAZ21093 jis 1992 metais yra pardavęs Rusijoje (b.l.53),2006-06-02 turto arešto aktas, pasirašytas S. R., kuriame taip pat nurodyta, jog S. R. įspėtas apie baudžiamąją ir civilinę atsakomybę už turto išeikvojimą, perleidimą ar paslėpimą, taip pat nusikalstamą šio turto sunaikinimą ar sužalojimą ir po šiuo įspėjimu jis pasirašė (b.l. 47), 2006-06-02 pirkimo- pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, jog pardavėjas S. R. parduoda pirkėjui P. D. automobilį MITSUBISHI GALANT, v.n. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė perduodama šios sutarties pasirašymo metu, nuosavybės teisė į parduodamą transporto priemonę pirkėjui pereina nuo jos perdavimo momento. Taip pat šioje sutartyje yra nurodyta, jog pardavėjas patvirtino, kad į parduodamą transporto priemonę tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, transporto priemonė neareštuota, ji nėra teisminio ginčo objektu pardavėjo teisė disponuoti transporto priemone neatimta ir neapribota. Sutartyje nurodytus teiginius pasirašytinai patvirtino S. R. (b.l. 28), bei 2006-06-15 VĮ “Regitra” duomenų bazės išrašas, kuriame nurodyta, kad 2006-06-03 d., 10.11 val. P. D. vardu įregistruotas automobilis MITSUBISHI GALANT, v.n. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Be to ir nuteistasis S. R. savo parodymuose neneigė buvęs Mokesčių inspekcijoje bei darbuotojai A. K. pasakęs, jog vieną automobilį pardavęs, o kitą turi, kad pats pasirašė ant turto arešto akto, tą pačią dieną, po to kai pasirašė turto arešto aktą, sudarė automobilio MITSUBISHI GALANT pardavimo – pirkimo sutartį. Šie įrodymai išsamiai aptarti nuosprendyje, neginčytinai patvirtina, jog S. R. padarė nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas. Aukščiau aptartais įrodymais tuo pačiu paneigti S. R. parodymai, kad jis šios nusikalstamos veikos nepadarė, kad jis areštuoto turto – automobilio MITSUBISHI GALANT, v.n. (duomenys neskelbtini), 2006-06-02 turto arešto dienai neturėjęs, nes buvo pardavęs P. D., kad nežinojęs, kad jo automobilis - areštuotas. Be to, jo parodymus akivaizdžiai paneigia ir pats automobilio pardavimo faktas iš karto po to, kai jam tapo žinoma apie turto areštą.
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad teismas neteisingai nustatė turto arešto surašymo ir jo tapimu dokumentu bei turto arešto akto įsigaliojimo momentus, nepagrįstas. Šiuo atveju turto arešto aktas tampa dokumentu, apribojančiu skolininko nuosavybės teisę į areštuotą daiktą, nuo jo paskelbimo skolininkui momento, kadangi nuo tada jam tampa žinoma, jog jo teisės konkretaus turto atžvilgiu yra apribotos. Be to, šiuo konkrečiu atveju apeliantui pasirašytinai buvo išaiškinta ir atsakomybė už turto perleidimą
Liudytojas P. D. teisminio posėdžio metu davė parodymus, kuriais patvirtino nuteistojo S. R. parodymus, kad S. R. automobilį MITSUBISHI GALANT, v.n. (duomenys neskelbtini) jam pardavė 2005 m. kovo mėnesį išsimokėtinai už 1800 Lt nesudarydami pirkimo-pardavimo sutarties. Nors šis liudytojas ir teigia, kad areštuotą automobilį pirko 2005 m. kovo mėn. iš nuteistojo, tokius liudytojo parodymus teismas pagrįstai atmetė, nes jie akivaizdžiai prieštarauja liudytojos A. K. parodymais, kuriuos visiškai patvirtina S. R. paaiškinimas VMI, turto arešto aktas bei automobilio pirkimo- pardavimo sutarties, pasirašytos S. R., turinys.
Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai išsprendė tik S. R. atsakomybės už neteisėtą areštuoto turto perleidimą klausimą. Perleisto turto nuosavybės klausimo sprendimas yra už šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų.
Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
N. S. R. apeliacinį skundą atmesti.