- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- 1S-519-593/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00370-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- A. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N. (A. N.) gynėjo advokato Rostislavo Polubianko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 2 d. priimtą nutarimą Nr. 67-31 taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. N. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 18 d., bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2022 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos nutarimu Nr. 67-31 nutarta taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, turi pakankamą išsilavinimą ir darbinę motyvaciją, tačiau bausmės atlikimo metu nedirba dėl riboto darbingumo. Gyvena iš gaunamos pensijos ir neįgalumo, pinigų pakanka. A. N. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jaučia jų palaikymą ir sulaukia pagalbos. Be to, jis yra leidžiamas į trumpalaikes išvykas trims paroms pas artimuosius, pažeidimų nefiksuota. Nuteistasis sugeba atpažinti socialinius veiksnius, dėl kurių gali atsirasti nusikalstama veika. Pataisos įstaigoje lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, yra motyvuotas nevartoti alkoholio. Atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta žema rizika. Komisija padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pirmiau nurodytą Komisijos nutarimą. Teismas nurodė, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka, vieną kartą apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengia elgtis nepriekaištingai, taip pat atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Pagal OASys metodiką A. N. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką jo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas įvertino ir tai, kad A. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos smurtinės nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimas, kas teismo vertinimu, atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Be to, vertindamas savo padaryto nusikaltimo veiksmus, A. N. nepripažįsta padaręs nusikaltimą, plačiau neanalizuoja nusikaltimo priežasčių ir aplinkybių, yra linkęs kaltinti kitus asmenis, stokoja empatiško požiūrio nukentėjusiųjų atžvilgiu. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad jo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo A. N. gynėjas advokatas Rostislavas Polubianko prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 67-31 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismas padarė materialinės teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui bei taikymui ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Teismo nutartis yra formali, buvo vadovautasi prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra nurodytos Komisijos nutarime. Teismas nurodė, jog atsisako patvirtinti Komisijos nutarimą BK 157 straipsnio 1 dalies pagrindu, nors minėtas straipsnis apskritai nereglamentuoja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kas rodo, jog teismas neįsigilino į jam pateiktos bylos medžiagą.
5.2. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o Komisija savo nutarime pažymėjo, kad yra ne tik formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl apelianto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bet ir materialus pagrindas, t. y. Komisijos įsitikinimas, kad A. N. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Teismas nutarime motyvuotai nepasisakė ir neįvardijo priežasčių, dėl kurių jis atmetė Komisijos nutarime pateiktą objektyvią informaciją apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką jo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
5.3. Advokatas skunde pažymi, kad A. N. nuo 2022 m. balandžio mėn. iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo dienos tris kartus buvo paskatintas trumpalaikėmis atostogomis į savo gyvenamąją vietą (nuo penktadienio iki pirmadienio), taip pat be priežiūros dalyvavo savo sesers laidotuvėse. Būdamas laisvėje, nuteistasis jokių pažeidimų nepadarė, laiku grįždavo į pataisos namus. Apylinkės teismas iš esmės nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad apelianto asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Kaip matyti iš Komisijos išvados, A. N. elgesys yra vertinamas kaip teigiamas, jis turi teigiamą požiūrį į priežiūros darbuotojus, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos.
5.4. Gynėjo nuomone, teismas motyvuotai nepasisakė apie apelianto galimybes sėkmingai integruotis į visuomenę būnant laisvėje. Būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesusiduria su finansiniais sunkumais, gyvena iš gaunamos pašalpos. Nors turi finansinių įsipareigojimų, tačiau teismo priteistą civilinį ieškinį dengia iš gaunamos pašalpos. A. N. taip pat neturi problemų dėl gyvenamosios vietos, palaiko artimus ryšius su giminaičiais, kas taip pat gali veikti kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio jo nusikalstamumo. Nuteistasis turi numatęs aiškius gyvenimo tikslus.
5.5. Pažymima ir tai, kad apeliantas anksčiau nebuvo teistas, jam niekada nebuvo taikytas lygtinis paleidimas iš įkalinimo vietos, todėl pasitikėjimas asmeniu, atlikusiu didžiąją dalį bausmės ir sugebėjusiu įkalinimo įstaigoje pagal galimybes dengti įsiskolinimus, privalo būti parodytas. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, lygtinio paleidimo sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas turi būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Be to, tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o byloje nenustatyta objektyvių priežasčių toliau taikyti A. N. laisvės atėmimą, nes iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam apeliantui, tiek visuomenei tai duotų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. N. gynėjo advokato Rostislavo Polubianko skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
7. Lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
8. Susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties ir nuteistojo gynėjo skundo argumentais, taip pat skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei įvertinusi lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino A. N. lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą. Skundžiama nutartis yra motyvuota, joje nurodyti aiškūs ir pakankamai išsamūs, o ne deklaratyvūs ir formalūs argumentai, kurių pagrindu atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas padarė rašymo klaidą, nurodęs, jog vadovaujasi BK, o ne BVK 157 straipsnio 1 dalimi, kas nekeičia nutarties esmės ir nelemia netinkamo materialinės teisės normos pritaikymo.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (daugiau nei 1/2), leidžiančią svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą netaikyti A. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nurodė ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas.
10. Abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. N. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, puoselėja ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Be to, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje jis yra penkis kartus paskatintas. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, ką patvirtina jam nuo 2020 m. liepos 16 d. suteikta teisė tęsti bausmės atlikimą lengvosios grupės sąlygomis, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo paleisti nuteistąjį lygtinai, neatlikus daugiau nei dvejų metų likusios bausmės. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Kaip teisingai skunde nurodo nuteistojo gynėjas, negalima selektyviai atsirinkti tik tam tikras aplinkybes ir suteikti joms išskirtinę reikšmę.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, privaloma atsižvelgti ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kuris leidžia identifikuoti nuteistojo taisytinas (koreguotinas) problemines sritis. A. N. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą. Bylos medžiaga liudija, kad nuteistasis psichologiškai ir fiziškai smurtavo savo šeimos narių (žmonos, dukros) atžvilgiu, kol galiausiai jo agresyvūs smurtiniai veiksmai sukėlė kito žmogaus (žmonos motinos) mirtį. Nusikalstamos veikos buvo įvykdytos A. N. esant apsvaigus nuo alkoholio. Taigi, teisėjų kolegija itin atidžiai įvertina nuteistojo emocinę gerovę, savikontrolės gebėjimus, problemų sprendimo įgūdžius, jo požiūrį į psichiką veikiančias medžiagas, nusikalstamo elgesio priežasčių analizę ir kitas reikšmingas aplinkybes.
12. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. N. vis dar pilnai nepripažįsta kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, t. y. jis pripažįsta kaltę dėl uošvės nužudymo, tačiau neigia grasinęs nužudyti sutuoktinę, taip pat menkina savo kaltę dėl smurtavimo dukros ir sutuoktinės atžvilgiu, aiškindamas, jog tai buvo tik nesaikingo alkoholio vartojimo pasekmė. Socialinio tyrimo išvados rengėjai yra pastebėję, kad nuteistasis yra uždaras, pokalbio metu nutyli tam tikrus reikšmingus faktus. Jis nelinkęs save analizuoti, stebimas introspekcijos ir savistabos trūkumas. Taip pat stokoja emocinio atsiskleidimo. Nors A. N. save apibūdina kaip ramų, neimpulsyvų ir nekonfliktinį asmenį, tačiau padarytų nusikaltimų pobūdis rodo priešingai, kas patvirtina, kad nuteistasis stengiasi save pateikti labiau iš teigiamos pusės. Psichologinės tarnybos specialistų vertinimu, nuteistasis plačiau neanalizuoja nusikaltimo priežasčių ir aplinkybių, yra linkęs kaltinti kitus asmenis, taigi, jo kaltės pripažinimas yra daugiau formalus. A. N. teigia neturintis problemų, nors iš tiesų jis jų turi, tačiau nesugeba įvertinti savo asmeninio indėlio į problemų sprendimų paiešką ir pasekmių suvokimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistasis negeba objektyviai įvertinti savo situacijos, pripažinti netinkamo elgesio raiškos, kas neabejotinai gali apsunkinti probacijos vykdymą.
13. Lygtinio paleidimo tikslingumu verčia abejoti ir A. N. gyvenimo sąlygos. Iki suėmimo jis gyveno nuosavame name (duomenys neskelbtini), išėjęs į laisvę, planuoja gyventi tuo pačiu adresu, tačiau šiuo adresu gyvena ir buvusi nuteistojo žmona, kurios atžvilgiu buvo fiziškai bei psichologiškai smurtauta ir kurios motina buvo nužudyta. Taigi, gyvenamoji aplinka bei negebėjimas valdyti savo emocijų, polinkis kaltinti kitus dėl savo nesėkmių gali skatinti pakartotinai nusikalsti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad jokių ryšių su buvusia žmona A. N. nepalaiko, po skyrybų didesnė gyvenamojo namo dalis atiteko buvusiai sutuoktinei. Duomenų, kad nuteistasis nuoširdžiai atgailautų dėl smurtavimo šeimos narių atžvilgiu, pateiktoje medžiagoje nėra. Šiuo metu socialinius ryšius jis palaiko tik su seserimi ir broliu, taigi, jo socialiniai ryšiai nėra gausūs ar itin glaudūs, vis dėlto, tam tikro palaikymo ir pagalbos jis sulaukia.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad smurtiniai A. N. nusikaltimai yra susiję su nesaikingu alkoholio vartojimu. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis apie 2011 m. pateko į autoįvykį ir nuo to laiko yra neįgalus. Dėl šios priežasties jis pradėjo vartoti alkoholį, turėjo suicidinių minčių. Dėl priklausomybės alkoholiui nuteistasis niekada nesigydė, į specialistus pagalbos nesikreipė. Piktnaudžiavimas svaigiaisiais gėrimais neigiamai veikė jo socialinį gyvenimą bei skatino nusikalstamą elgesį net pačių artimiausių šeimos narių atžvilgiu. Bausmės atlikimo metu A. N. lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, vis dėlto, teigti, kad šių užsiėmimų lankymas yra veiksmingas, objektyvių duomenų nėra. Nors autoagresyvus nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nestebimas, ketinimų nusižudyti jis neišreiškia, tačiau savižinos metodika rodo galimai vidutinės depresijos požymius. Šios aplinkybės patvirtina, kad bausmės tęsimas neizoliuotam nuo visuomenės šiuo metu A. N. gali būti per sudėtingas, nes jam reikalinga psichologų pagalba bei konsultacijos. Tuo pačiu pažymėtina, kad priklausomybės gydymas yra ilgai trunkantis procesas, sudalyvauti vienoje ar kitoje programoje ar užsiėmime apie alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą asmeniui bei visuomenei nepakanka norint esmingai pakeisti turimus įpročius, kurie turi įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui.
15. Nors A. N. kelis kartus buvo išleistas trumpalaikių išvykų į namus ir pažeidimų šių išvykų metu nepadarė, tačiau tai nesudaro besąlyginio pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, jis du kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda ir taip pat vieną kartą buvo apsvarstytas drausmės komisijoje. Nors, kaip minėta, stebimi ir teigiami A. N. elgesio pokyčiai (teigiamos nuostatos į darbinę veiklą, dalyvavimas elgesio korekcijos/prevencijos užsiėmimuose, bandymas spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą), tačiau jie neatsveria skundžiamoje apylinkės bei šioje apygardos teismo nutartyse nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje, t. y. pernelyg geras savęs vertinimas, turimų problemų neidentifikavimas, impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys bei savitvardos problemos, gyvenamosios aplinkos problematika, empatijos, savianalizės stoka.
16. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie A. N. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos įstaigoje charakterizuojančią medžiagą, kurios visapusiškas įvertinimas leido apylinkės teismui pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis neatitinka vienos iš BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. N. (A. N.) gynėjo advokato Rostislavo Polubianko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.