Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (b.l. 21-23), kuriuo prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 1979-07-26 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2657, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą nelygiomis dalimis, tai yra, ieškovui priteisti gyvenamojo namo patalpas mansardoje plane pažymėtas indeksu 1-9 (2,89 kv.m.), 1-10 (12,76 kv.m.), 1-11 (17,21 kv.m.), 1-6 (11,59 kv.m.), 1-7 (8,02 kv.m)., 1-8 (13,69), viso 118 284,81 Lt vertės, rūsio patalpą plane pažymėtą indeksu R-2 (20,42 kv.m.), 36 508,10 Lt vertės, ½ idealiąją dalį žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101-00855, esančio (duomenys neskelbtini), 13 290 Lt vertės. Atsakovei pripažinti nuosavybės teisę į gyvenamojo namo patalpas plane pažymėtas indeksu 1-2 (52,80 kv.m.), 1-3 (6,74 kv.m.) ir garažą G-1 (17,99 kv.m.), viso 138 612,78 Lt vertės, rūsio patalpą plane pažymėtą indeksu R-1 (40,58 kv.m.), 72 551,35 Lt vertės, ½ idealiąją dalį žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101-00855, esančio (duomenys neskelbtini), 13 290 Lt vertės, lengvąjį automobilį Mazda 323, 1991 m., v.n. (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt vertės. Koridorių plane pažymėtą indeksu 1-1 (3,84 kv.m.), verandą plane pažymėtą indeksu 1-4 (7,64 kv.m.), virtuvę plane pažymėtą indeksu 1-5 (16,51 kv.m.) prašė pripažinti bendro naudojimosi patalpomis. Nurodė, kad su atsakove negyvena nuo 1999 metų, šiuo metu gyvena su kita moterimi, santuoka nutrūkusi, prie šeimos išlaikymo, ūkio vedimo neprisideda nuo išėjimo gyventi kitur. Ieškovas paaiškino, kad santuoka iširo, todėl, kad atsakovė jo nesuprato, pradėjo skirtis pažiūros į gyvenimo vertybes, į sutuoktinių teises ir pareigas, dėl ko buvo priverstas išeiti iš namų.

Atsakovė V. V. pateikė teismui patikslintą priešieškinį (b.l. 121-125), kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, nustatyti, kad atsakovės atžvilgiu santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 1999-09-01 bei kad dalijamas turtas bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek patikslintame priešieškinyje prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai priteisi 70 % turto vertės 1999-09-01 rinkos kainomis. Nurodė, kad žemės sklypo pirkimui, gyvenamojo namo statybai buvo panaudotos ne tik jos uždirbtos lėšos, bet jai nuosavybės teise priklausiusios paveldėtos lėšos. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, su ieškovo argumentu, kad dėl santuokos nutraukimo yra jos kaltės, paaiškino, kad ji šeimą saugojo, nebuvo jokio neištikimybės fakto, santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės, pagrindinė iširimo priežastis ieškovo neištikimybė, kitos moters, pas kurią išėjo gyventi, susiradimas, tas buvo aišku dar prieš išėjimą iš namų. Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo 15 000 Lt neturtinę žalą, nurodė, kad šeima iširo dėl sutuoktinio neištikimybės, dėl ko ji labai pergyveno, be to visų rūpesčių sprendimas atiteko jai vienai.

Ieškovas A. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-04 sprendimą dalyje dėl sutuoktinių bendro turto padalinimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-04 sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti - priteisti atsakovės naudai 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš atsakovės V. V. apelianto A. V. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo prašė padalinti turtą natūra priteisiant jam 1/2 idealiąją dalį namų valdos žemės sklypo ir gyvenamąsias patalpas namo antrame aukšte bei dalį negyvenamųjų patalpų (rūsį), o atsakovei gyvenamąsias patalpas namo pirmame aukšte ir dalį negyvenamųjų patalpų (rūsį) bei 1/2 idealiąją dalį namų valdos žemės sklypo. Toks sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės padalijimo būdas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.), kadangi naudotis tokiu būdu padalintu turtu šalims, viena kitai netrukdant, galima minimaliai pakoregavus bendrojo naudojimo patalpą (koridorių), taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovas be šio turto daugiau jokio nuosavybėje gyvenamojo ploto neturi. Aplinkybės, susijusios su ieškovo kalte dėl santuokos iširimo negali būti pagrindu atsakovei priteisiant dalintiną turtą natūra, o apeliantui piniginę kompensaciją, nes santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisinės pasekmės yra įtvirtintos CK 3.70 str. Teismas, dalindamas sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo motyvuojant tuo, kad atsakovė savo lėšomis daugiau prisidėjo prie žemės sklypo pirkimo, gyvenamojo namo statybos, taip pat tuo, kad vien asmenine nuosavybe atsakovei priklausantys 44 888,83 Lt už paveldėtą turtą buvo panaudoti nekilnojamojo turto įsigijimui. Apeliantas mano, kad tokie teismo sprendimo motyvai yra nepagrįsti, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įstatymų aiškinimo ir taikymo praktikos. CK 3.98 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Jeigu teismas manė esant įrodytu asmeninių lėšų panaudojimą bendrai jungtinei nuosavybei įgyti, turėjo būti sprendžiama dėl kompensacijos priteisimo, o ne dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių turtą. Tokiu būdu nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nesant tam įstatyminio pagrindo, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 str. ir 3.117 str. 2 d. nuostatas. Teismas sprendimo motyvuose nustatydamas dalintino turto vertę nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog santuokos nutraukimas ieškovo atžvilgiu teisines pasekmes sukelia 1999-09-01, sutiktina su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad dalintino turto vertė skaičiuojama 1999-09-01 dienai, kuri pagal Nekilnojamojo turto registro pažymą sudaro 198 860 Lt. Apeliantas nurodo, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta dėl netinkamo įstatymo aiškinimo ir taikymo. CK 3.67 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, jog teismas nustatytų, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Kaip matyti iš šios teisės normos dispozicijos, įstatymo leidėjas teisines pasekmes sieja su sutuoktinių turtinėmis teisėmis, o ne su dalintino turto verte jiems faktiškai nustojus gyventi kartu. Turtinės teisės yra išvardintos CK 1.112 str. Jų sąrašas yra baigtinis. Turtinės teisės nėra siejamos su turto verte. Pripažinus, kad teisinės pasekmės, faktiškai nustojus kartu gyventi, nulemia dalintino turto vertę būtų pažeistas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principas aiškinant ir taikant įstatymus (CK. 1.5 str. 4 d.). Pažymėtina, kad atsakovė ir pati daugiau kaip 7 metus toleravo tokią teisiškai neapibrėžtą sutuoktinių bendro turto padėtį ir su priešieškiniu kreipėsi į teismą tik tuomet, kai ieškovas pradėjo skyrybų procesą. Atsakovė, nors apeliantas kartu su ja nebegyvena jau daugiau kaip 7 metus, į teismą dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė. Todėl negalima teigti, kad atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį ar emocinį skausmą, nes tokių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė. Ta aplinkybė, kad apeliantas išėjo iš namų ir nesant kitų įrodymų byloje negali būti vertinama šioje byloje kaip sukėlusi dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ar pažeminimą, veikiau priešingai, nes atsakovė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė tik po to kai apeliantas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Todėl teismas pilnai tenkindamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.