Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant Irenai Žumajevienei, dalyvaujant ieškovės ir trečiojo asmens L. D. atstovui advokatui G. B., atsakovei Valerijai O. B., jos atstovui advokatui Piotrui Orlovui, tretiesiems asmenims L. D., L. M., Aldonai-O. S., G. J., trečiojo asmens I. T. bendraturčiui S. T., R. S., SB „Švyturys“ atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. D. patikslintą ieškinį atsakovei V. B., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Sodininkų bendrija „Švyturys“, L. M., L. D., Aldona-O. S., G. J., I. T., R. S., dėl sklypo ribų nustatymo ir atsakovės V O. B. patikslintą priešieškinį ieškovei D. D., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Sodininkų bendrija „Švyturys“, L. M., L. D., Aldona-O. S., G. J., I. T., R. S., dėl sklypo ribų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas, patikslintas priešieškinis atmestinas.

Šalys prašo teismo nustatyti joms nuosavybės teise priklausančių sodo sklypų ribas (CK 4.45 straipsnis), o atsakovė ieškovei reiškia ir negatorinį ieškinį, reikalaudama perkelti ieškovės pastatytą tvorą, atsakovės manymu, esančią jos sklype ir trukdančią naudotis jos sklypo dalimi. Taigi, ginčas šioje byloje yra kilęs dėl kaimyninių žemės sklypų ribų, kitaip tariant, dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojais be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis).

Pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Tiek ieškovė tiek atsakovė šias ribas teismo prašo nustatyti. Sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypo ribų, gali būti keičiamos sklypo ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Pareiškęs negatorinį ieškinį proceso dalyvis turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys yra gretimų sklypų savininkai. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo nustatyta, kad 0,0615 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ir jame esantis vieno aukšto sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Joniškės k., Tauragės r., SB „Švyturys“, yra registruoti ieškovės D. D. vardu (b.l.12-13). Šį turtą D. D. įsigijo pagal 2002-04-08 pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr.1836 (b.l.14-15). Žemės sklypas, 0,0619 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Joniškės k., Tauragės r., SB „Švyturys“, registruotas atsakovės V O. B. vardu. Šį turtą atsakovė įgijo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi 1993-01-07, Nr. 2-60. 2005-09-18 D. D. kreipėsi į SB „ Švyturys“ valdybą, prašydama leisti apsitverti sklypą vieline tvora. 2005-09-28 SB „Švyturys“ valdybos pirmininkas leido ieškovei apsitverti sklypą Nr. 264, vadovaujantis sklypo planu (b.l.22). 2008-08-29 J. L. PĮ, ieškovės D. D. prašymu, sudarė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriame nustatė žemės sklypo Nr. 264, esančio Tauragės raj., sav., Joniškės k., SB „Švyturys“, sklypo plotas 570 m², ribas. Suderinant aktą su gretimų sklypų savininkais, atsakovė Valerija O. B. atsisakė pasirašyti minėtą žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą. Savo atsisakymą pasirašyti minėtą aktą atsakovė V.O. B. motyvavo tuo, kad ieškovė D. D. neteisėtai užsitvėrė tinklinę tvorą, taip įsiterpdama į atsakovei priklausantį žemės sklypą ir paruošė planą norėdama įteisinti neteisėtą atsakovės žemės sklypo paėmimą.

L. V. P. (t.2, b.l. 78) parodė, kad 1973 metais jis patvirtino sodo išplanavimo ir nužymėjimo projektą, žemės sklypai buvo sunumeruoti. Atmatavus kvartalo ribas, kuoliukais buvo nužymėtos bazinės linijos, po to bendroji kvartalo linija buvo dalijama kiekvienam po 25 metrus pagal gatvę ir po 24 metrus į sklypo gylį. Vieta tuo metu buvo pelkėta, apaugusi krūmokšniais, sunku buvo tiksliai išmatuoti, todėl, kad nesupykinti žmonių, buvo uždėtas 50 ar 70 cm. rezervas. Visų klausė, ar jiems tą rezervą padalinti po kelis centimetrus kiekvienam ar kažkam palikti daugiau. Žmonės nusprendė tą rezervą palikti Pi (M), tokiu būdu jam pagal gatvę buvo atmatuota 25,8 m.

Iš nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų matyti, kad ieškovė įsigijo 0,0615 ha žemės sklypą o atsakovė - 0,0615 ha. Byloje nustatyta, kad ieškovės, atsakovės ir trečiųjų asmenų žemės sklypų plotas sumažėjo dėl gatvės platinimo darbų, tačiau nė vienas proceso dalyvis pretenzijų dėl to niekam nereiškia, t.y. jie nekelia klausimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo revizavimo, taigi supranta, kad toks veiksmas, o kartu ir jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ploto sumažėjimas padarytas visuomeniniams poreikiams, prašymo dėl piniginės kompensacijos priteisimo už šiems poreikiams panaudotos jų žemės dalį šioje byloje nekelia.

Iš ieškovės pateiktos J. L. PĮ žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ieškovės žemės klypo Nr. 264 kraštinės ilgis pagal gatvę sudaro 23,92 m., galinės kraštinės ilgis 24,26 m., šoninės kraštinės, besiribojančios su atsakovės sklypu ilgis 23,64 m., kitos kraštinės, besiribojančios su sklypu Nr. 277 ilgis – 23,69 m. Bendras minimu planu apskaičiuotas ieškovės sklypo Nr. 264 plotas sudaro 570 m². Liudytoju apklausiamas matavimus atlikęs Š. S. parodė, kad atlikdamas matavimus jis vadovavosi bendruoju planu. Įvertino bendrą situaciją, išmatavo kelius, gretutinius sklypus, atsižvelgė į pirminiame plane buvusius orientyrus. Nustatė, kad faktiškai turimas plotas daug mažesnis nei užfiksuotas plane.

UAB „Žemės matas“ pateiktoje žemės sklypų išdėstymo schemoje (t.1, b.l. 112) nurodyti analogiški ieškovės sklypo (Nr. 264) išmatavimai, kaip ir pateikti J. L. PĮ žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje, slypų Nr. 241 ir 251 bendras ilgis pagal Žibuoklių alėją sudaro 50,57 m., kai tuo tarpu pagal SB „Švyturys“ bendrąjį planą jis turėjo būti 50,30 m., analogiška kraštinė sklypų gilumoje sudaro 50,08 m., kraštinė tarp sklypų Nr. 241 ir 233 sudaro 23,93 m., žemės sklypo Nr. 233 kraštinių ilgis pagal gatvę ir sklypo gilumoje sudaro po 25 m., o kraštinės sklypo ir viso kvartalo linijos ilgis – 24,07 m. Liudytoju apklausiamas UAB „Žemės matas“ matininkas A. M. parodė (t.2, b.l. 60), kad jis žemės sklypų matavimų natūroje neatliko, tik atliko analizę pagal turimus kadastrinių matavimų duomenis ir SB „Švyturys“ sklypo plano ištrauką. Sklypo Nr. 233 parametrus gavo iš Žemėtvarkos skyriaus archyvo – turėdamas dviejų sklypų matavimus, išmatavo sklypų Nr. 241 ir 251 linijos ilgius.

UAB „Dvimetris“ pateiktoje žemės sklypo Nr. 251 kadastrinių matavimų byloje yra du minimo sklypo planai – pagal vieną iš jų bendras sklypo plotas yra 586 m², o sklypo kraštinių ilgis pagal Žibuoklių g. sudaro 24,74 m., paraleliai jai einančio sklypo gilumoje – 24,60 m., kraštinės ilgis riboje su ieškovės sklypu – 23,64 m., o su sklypu Nr. 241 – 23,84 m. Pagal kitą UAB „Dvimetris“ parengtą žemės sklypo Nr. 251 planą, kuriuo atsakovė prašo remtis nustatant ginčijamas sklypų ribas, bendras sklypo plotas yra 601 m², o sklypo kraštinių ilgis pagal Žibuoklių g. sudaro 25,25 m., paraleliai jai einančio sklypo gilumoje – 25,37 m., kraštinės ilgis riboje su ieškovės sklypu – 23,65 m., o su sklypu Nr. 241 – 23,84 m. Liudytoja apklausima minimus planus rengusi I. J. parodė, kad padarė du atsakovei priklausančio sklypo planus – vieną pagal sklypo ribas, kurios yra natūroje, taigi pagal sklypus skiriančią tvorą, o kitą – pagal atsakovės parodymą, kaip turėtų būti. Gerai atsimena, kad nagrinėjant bylą teisme atsakovės buvo reikalaujama pateikti pirmąją bylą, tačiau ji to nepadarė.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes minėto teisinio reglamentavimo kontekste darytina išvada, kad patikslintas ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, patikslintas priešieškinis nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovės ir trečiojo asmens L. M. sklypai eina paskui vienas kitą į gylį Žibuoklių alėjos atžvilgiu. Liudytojas V. P. parodė, kad pirminio matavimo metu šio trečiojo asmens sklypas, bendru gyventojų sutikimu buvo atmatuotas didesnis, nei kaimyninių sklypų savininkų. Teismas neturėjo galimybės nustatyti visų su ginčo sklypais besiribojančių sklypų ribų ir plotų dėl netinkamo proceso dalyvių bendrininkavimo, nes į teismo pasiūlymą pateikti gretimų sklypų išmatavimus atsiliepė tik trečiasis asmuo L. D. - pagal jos pateiktus išrašus iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, kad jos žemės sklypo (Nr. 277), unikalus Nr. 7725-0011-0197, plotas atlikus kadastrinius matavimus bei atlikus kadastro duomenų tikslinimą sudaro 0,0604 ha (t.2, b.l. 8-9), kai tuo tarpu pagal preliminarius matavimus, šio sklypo plotas buvo 0,0642 ha (t.2, b.l. 10). Kiti tretieji asmenys dokumentų, patvirtinančių jų faktiškai valdomų sklypų išmatavimus ir plotą nepateikė, teigdami kad faktiškai sklypus įsigijo neatlikus geodezinių matavimų, kad matavimai dar nėra baigti atlikti ir pan. Trečiojo asmens I. T. bendraturtis S. T. parodė, kad atlikus kadastrinius matavimus jo sklypas Nr. 242 sudaro 6,1 aro, jo kraštinių ilgis pagal gatvę ir riboje su trečiuoju asmeniu A.O. S. (sklypo Nr. 241) sudaro 24,48 m. Nė vienas trečiasis asmuo nenurodė, kad reiškia pretenzijas dėl jų turimo sklypo ribų tiek ieškovei tiek atsakovei, taigi darytina išvada, kad ginčas yra kilęs tik dėl ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribos nustatymo.

Iš žemės naudojimo patikrinimo akto (t. 1, b.l. 41) matyti, kad žemės sklypo Nr. 251 riboženkliai neišlikę. Tai patvirtino ir liudytoju apklausiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir pagėgių skyriaus vadovas R. A., kuris parodė, kad tarybiniais metais išdalinant sodų sklypus paženklinimo aktai nebuvo surašomi, todėl ginčo vieta sunkiai dokumentaliai apibrėžiama. Taip pat jis parodė, kad interesantams užsisakius geodezinius kadastrinius matavimus, ribos nustatomos tos, kurios faktiškai atitinka naudojamas sklypo ribas. Vadovautis kokiais tai konkrečiais orientyrais nustatant ribą tarp ginčytinų sklypų teismas neturi galimybės, nes nė vienas iš jų tiesiogiai ir objektyviai nepatvirtina, kad jais būtina vadovautis nustatant ribą tarp sklypų: nors generaliniame plane matyti, kad elektros stulpas yra ieškovės sklype (t.1, b.l. 134), iš bylos medžiagos nustatyta, kad šiuo metu jis yra atsakovės sklype. Iš AB LESTO rašto matyti, kad oro linijos atramomis sklypų ribos nėra žymimos (t.1, b.l. 172). Nors atsakovė, trečiasis asmuo L. M., liudytoja M. M. teigė, kad šulinys buvo statomas kaimynų bendromis pastangomis ir lėšomis, nei L. M. nei M. M. kategoriškai nepatvirtino, kad ginčijamų sklypų ribos turi eiti šulinio viduriu – M. M. aplamai taip neteigė, o L. M. parodė, kad kaimynai „norėjo šulinį statyti ant ribos“. Liudytojas V. P. parodė, kad žinojo, jog vietoje kuoliukų kai kurie žmonės sklypo riboms pažymėti kasė šulinukus, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad ir ginčijamu atveju buvo taip padaryta, be to šulinuko, skirto sklypo riboms žymėti ir šulinio, skirto vandens poreikiams tenkinti, paskirtys visiškai skirtingos. Kiti liudytojai ir tretieji asmenys šulinio, kaip orientyro sklypų ribai nustatyti, nenurodė. Be to, šulinys (unikalus Nr. 77/976-0182-03-6), ieškovei atiteko kaip atskiras pirkimo-pardavimo sutarties objektas (t.1, b.l. 14-15), taigi negalima teigti, kad ji šį šulinį užvaldė neteisėtai. Išraše iš SB „Švyturys“ sklypo plano (t., b.l. 195) irgi matyti, kad šulinys pažymėtas ieškovės sklypo teritorijoje netoli ribos su atsakovės sklypu.

Tokiu būdu, vadovaujantis ginčo dalyką apibrėžiančiu teisiniu reglamentavimu, esminę reikšmę turi šalių nuosavybės teise valdomų sklypų faktinis plotas ir valdymo trukmė pagal nusistovėjusias ribas. Minėta, kad ieškovė įsigijo 0,0615 ha žemės sklypą o atsakovė - 0,0619 ha žemės sklypą. Ieškovė prašo nustatyti ginčijamą sklypų ribą taip, kad jos sklypo plotas sudarytų 0,0570 ha, atsakovė – kad 0,0601 ha. Tokiu būdu, teismui patvirtinus žemės sklypų ribas pagal ieškovės pateiktą J. L. PĮ planą, ieškovės plotas sumažėtų 45 m² , o atsakovės 33 m², ką patvirtina ir pirmasis UAB „Dvimetris“ pateiktas atsakovės žemės sklypo planas, parengtas pagal faktiškai valdomas sklypų ribas. Patvirtinus ginčijamas sklypų ribas pagal atsakovės pateiktą UAB „Dvimetris“ antrąjį planą, atsakovės sklypo ribos sumažėtų 18 m², tuo tarpu ieškovės – 57 m², taigi ieškovės sklypo ribos, įvertinant tai, kad pagal pirminį faktinį sklypų paskirstymo planą visiems, išskyrus P. M., teko po 6 arus, sumažėtų neproporcingai daug. Ieškovė sklypą, kurio ribos atitinka J. L. PĮ žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje nurodytą plotą ir ribas, nepertraukiamai valdo nuo jo įsigijimo dienos 2002-04-08, jokių pretenzijų atsakovė jai dėl valdymo sąžinigumo nepareiškė iki kol ieškovė kreipėsi į ją dėl oficialaus žemės sklypų ribų paženklinimo 2009 m. (t., b.l. 7). Aplinkybė, kad atsakovė kreipėsi į SB „Švyturys“ administraciją, Tauragės apskrities viršininko administraciją dėl sklypo ribų nustatymo (t. 2, b.l.31-35), nepaneigia ieškovės valdymo jai nuosavybe priklausančio sklypo pagal jos prašomas nustatyti ribas, fakto.

Atsakovei atsisakius pasirašyti ant ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto, sodo žemės sklypo Nr. 264, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Joniškės k., Tauragės sen., Tauragės r. sav., ribos nustatytinos be besiribojančio sklypo Nr. 251 savininkės V O. B. sutikimo.

Teismui atmetus atsakovės prašymą nustatyti ginčijamas sklypų ribas pagal UAB „Dvimetris“ parengtą antrąjį planą, atmestinas ir atsakovės prašymas įpareigoti ieškovę perkelti tvorą pagal teismo nustatytas sklypo ribas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi nustačius sklypų ribas pagal ieškovės pateiktą planą akivaizdu, jog atsakovė nėra ginčijamo sklypo dalies savininkė, taigi ir jos teisės nėra pažeistos. Atsakovė prašymo įpareigoti ieškovę perkelti tvorą negrindžia statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu, todėl teismas, vadovaudamasis nuostata, kad nagrinėjamas ginčas yra privataus pobūdžio, taigi jis negali išeiti už procesiniais dokumentais apibrėžtų ginčo ribų, šiuo klausimu nepasisako.

Atmetus patikslintą priešieškinį ir tenkinant patikslintą ieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.), bei išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovė pateikė įrodymus dėl to, kad sumokėjo 130,80 Lt žyminį mokestį už ieškinį (t.1, b.l. 25) ir 133 Lt už apeliacinį skundą (t.1, b.l. 135), 150,04 Lt už žemės sklypo schemą (t.2, b.l. 29-30), taip pat įrodymus, kad sumokėjo 2300 Lt advokato pagalbai apmokėti (t.1, b.l. 24, t.2, b.l. 23,24).

Pagal CKP 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė, nei kaip kartu teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose. Ieškovės už advokato pagalbą prašoma priteisti suma, įvertinant tai, kad byla du kartus nagrinėta pirmos instancijos ir vieną kartą apeliacinės instancijos teisme, buvo rašomas ieškinys, atsiliepimas į ieškinį, patikslintas ieškinys, apeliacinis skundas, įvyko daug teismo posėdžių, neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl ieškovei turėtų būti atlyginta, tačiau CPK 93 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, jog teismas gali nukrypti nuo šio str. 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė, pasisakydama dėl taikaus susitarimo galimybės byloje, sutiko su tuo, kad bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės nereikalautų, pastarajai atsisakius priešieškinio. Atsakovė yra senatvės pensininkė, kaip salygą sutikti su ieškovės reikalavimu nustatyti sklypų ribą pagal ieškovės pateiktą planą nurodė kompensacijos jai priteisimą, kas liudija, jog finansinis bylos aspektas jai aktualus. Atsakovė neprašė priteisti iš ieškovės atstovavimo išlaidų, nors buvo atstovaujama profesionalaus atstovo – advokato. Įvertinant šias aplinkybes, taip pat tai, kad ginčijamų žemės sklypų dalies rinkos kaina nėra didelė, teismas iš atsakovės ieškovei priteistiną sumą advokato pagalbai apmokėti mažina 50 procentų.

Iš atsakovės priteistina 89,65 Lt (aštuoniasdešimt devynis litus ir 65 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t.1, b.l. 1, 158-1).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovės D. D. patikslintą ieškinį patenkinti: nustatyti sodo žemės sklypo Nr. 264, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Joniškės k., Tauragės sen., Tauragės r. sav., ir sodo žemės sklypo Nr. 251, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Joniškės k., Tauragės sen., Tauragės r. sav., ribą pagal 2009 m. kovo 26 d. kadastrinių matavimų bylą, parengtą J. L. PĮ; nustatyti sodo žemės sklypo Nr. 264, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Joniškės k., Tauragės sen., Tauragės r. sav., ribas be besiribojančio sklypo Nr. 251 savininkės V O. B. sutikimo pagal užsakytą kadastrinių matavimų bylą, parengtą J. L. PĮ.

A. V. O. B. patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės V O. B. ieškovės D. D. naudai 263,80 Lt (du šimtus šešiasdešimt tris litus ir 80 ct) žyminio mokesčio, 150,04 Lt už žemės sklypo schemos sudarymą ir 1150 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės V O. B. 89,65 Lt (aštuoniasdešimt devynis litus ir 65 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per šį apylinkės teismą.