Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-491-119/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-02-12
Bylos Nr.
1-491-119/2015
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-1566-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Mickevičienė
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-491-119/2015(Proceso Nr. 1-17-1-1566-2014-5)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė,sekretoriaujant J. F.,dalyvaujant prokurorui L. Rudzevičiui,kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui P. P.,vertėjai S. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, gyvena (duomenys neskelbtini) Vilniuje, dirbantis (duomenys neskelbtini) teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 135 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2014-08-09 apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė į veidą (duomenys neskelbtini), po to tyčia peiliu smogė nukentėjusiajam į pilvą, padarydamas durtinę kiauryminę pilvo sienos žaizdą kairėje pašonkaulinėje srityje su plonosios ir storosios žarnų, kepenų, kasos pažeidimais ir kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, tokiu būdu sunkiai sutrikdė sveikatą (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino kaltu iš dalies. Tyčios padaryti nusikalstamą veiką neturėjo. Paaiškino, kad 2014-08-09 apie 16 val. užėjo pas savo pažįstamą Kęstą, pavardės neprisimena, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ten buvo palikęs savo daiktus - narvelį paukščiams. Buvo išgėręs. Su savimi dar atsinešė vyno. Pas Kęstą buvo jo kaimynas Konstantinas. Jie vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau atėjo dar vienas kaimynas. Prasidėjo konfliktas dėl narvelio, nes Kostia norėjo tą narvelį sau pasiimti, o jis (kaltinamasis) jau buvo už jį sumokėjęs. Supyko ir jie susiginčijo, iš pradžių buvo žodinis konfliktas, paskui jį pastūmė ir sudavė per veidą delnu, po to taip išėjo, kad dūrė jam (nukentėjusiajam) vieną kartą peiliu. Tas peilis gulėjo ant stalo, matyt jie kažką valgė ir pjaustė tuo peiliu. Po to peilį paliko kambaryje ir išėjo. Po to buvo sulaikytas policijos. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali, matomai nesuprato ką daro, nes buvo nemažai išgėręs. Tame bute pas Kęstą buvo ne pirmą kartą, bet ten užeina labai retai. Nukentėjusįjį Konstantiną pažinojo tik iš matymo. Tarpusavio konfliktų niekada neturėjo. Tą dieną pas Kęsta bute, visi, tame tarpe ir Konstantinas buvo neblaivūs. Negali pasakyti koks buvo peilis, greičiausiai paprastas virtuvinis peilis. Negali pasakyti, kurioje rankoje laikė peilį dūrio metu, nes to paties veiksmo dūrimo nelabai prisimena. Ar tuo metu nukentėjusysis sėdėjo ar stovėjo, nelabai prisimena, tuo metu buvo susiginčiję, tai greičiausiai stovėjo, nes jį iš pradžių dar pastūmė su delnu, negali pasakyti, ar jis nukrito nuo to pastūmimo, greičiausiai kad ne. Po to dūrio peiliu kraujo pas nukentėjusįjį nematė. Negali pasakyti, kas pirmas išėjo iš buto po to dūrio nukentėjusiajam, ar nukentėjusysis, ar jis (kaltinamasis). Jį sulaikė tą pačią dieną. Nežino kas iškvietė greitąją ir policiją. Dėl padaryto nusikaltimo labai apgailestauja. (duomenys neskelbtini) atsiprašė, siūliau jam atlyginti padarytą žalą, bet su juo neįmanoma susitarti, jis vieną dieną sako vieną, kitą dieną – kitą. Dabar jo nemato, prieš teismą su juo nekalbėjo. Su Ligonių kasomis sudarė sutartį ir moka jiems po 300 Lt, sumokėjo jau už du mėnesius. Su nukentėjusiuoju kalbėjo, jis iš pradžių užprašė 10 000 Lt, po to susitarė ties 5000 Lt, po to kažkas jam pasakė, ir jis pareiškė, kad bus teismas ir teismas priteis jam 30000 Lt, valstybė jam išmokės, o jis turės mokėti valstybei. Jis nusprendė, kad bus taip. Daugiau su juo nekalbėjo, nes jis dažniausiai būna išgėręs. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam ir turtinę, ir neturtinę žalą. Jeigu tik liks laisvėje dirbs ir atlygins, dabar moka ligonių kasoms.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. G. teisme duotų paaiškinimų, kurie patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, išskyrus tai, kad jis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė tyčia, jo kaltę padarius minėtą nusikaltimą patvirtina šie įrodymai:

Teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) paaiškinimais, 2014-08-09 atėjo į svečius pas (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini). Ten dar buvo Anželika. Jie visi sėdėjo ir išgėrinėjo. Po kiek laiko atėjo A. G.. Jis atsisėdo kitame sofos krašte, su juo net nebendravo. Tarp jų dar sėdėjo Anželika ir (duomenys neskelbtini). Jis (nukentėjusysis) bendravo su Anželika. Anželika pasiūlė A. G. nupirkti iš jos narvelį paukščiams, atrodo, kad prašė už jį 20 Lt. A. G. sutiko. Tada jis (nukentėjusysis) pasiūlė Anželikai, kad kitą dieną nupirks iš jos narvelį už 15 Lt, ir ji sutiko. Po to, sėdėjo ir toliau išgėrinėjo. Vėliau atėjo G. M., kuris taip pat pradėjo su jais išgėrinėti. Kai jau pradėjo skirstytis, A. G. atsikėlė nuo sofos ir trenkė jam į veidą, nuo ko jis nukrito, atsikėlė ir pamatė jo rankoje peilį, kuriuo jis dūrė jam į pilvą. Giedrius paėmė jį už rankų ir jie kartu išėjo į laiptinę, nusileido laiptais į apačią, jam pasidarė bloga. Giedrius iškvietė greitąją pagalbą, atvažiavo greitoji ir išvežė jį į ligoninę. Tris dienas gulėjo po lašelinę, negalėjo pasikelti iš lovos. Dabar jaučiasi geriau, tačiau po operacijos buvo komplikacijos, prasidėjo kasos uždegimas, todėl dabar dažnai jaučia skausmą ir tenka gerti nuskausminamuosius vaistus. Pareiškė 25000 Lt civilinį ieškinį, į tą sumą įeina turtinė ir neturtinė žala, turtinės žalos prašo priteisti iš kaltinamojo 240 Lt už vaistus, neturtinės žalos prašau 3000 eurų, dabar negali rasti darbo dėl sveikatos būklės. Tuo momentu, kai kaltinamojo buvo sužalotas, nedirbo, buvo registruotas Darbo biržoje. Šiuo metu taip pat nedirba, turi nedarbingumą dėl žandikaulio lūžimo. Įvykio metu ir jis, ir kaltinamasis buvo neblaivūs. Nematė kada ir kur kaltinamasis paėmė peilį, nes viskas įvyko labai greitai, jis sudavė, tada nugriuvo (nukentėjusysis), nespėjo atsikelti, pamatė jo rankoje peilį, kuriuo jis ir dūrė. Ant stalo matė kažkokį peilį, bet nežino, ar tai buvo tas pats peilis, kuriuo kaltinamasis dūrė. Buvo su marškinėliais, jie buvo kraujuoti, juos pasiėmė policija, tačiau daugiau kraujo išsiliejo į pilvo ertmę, išorėje jo buvo nelabai daug. Po sužalojimo dar sugebėjo nusileisti laiptais į apačią į laiptinę, bet po to aptemo akyse ir atsigulė ant suoliuko, o Giedrius iškvietė greitąją. (duomenys neskelbtini) bute lankosi nelabai dažnai, kaltinamojo anksčiau nepažinojo, tą dieną matė jį pirmą kartą. Iki to peilio smūgio su kaltinamuoju nekonfliktavo.

Liudytojo G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimais, kad 2014-08-09 apie 15.40 val. jis užėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur gyvena pažįstamas (duomenys neskelbtini) Buto duris buvo atidarytos. Viename iš dviejų kambarių prie stalo sėdėjo buto šeimininkas Kęstutis Šliužas ir du iš matymo pažįstami vyrai: (duomenys neskelbtini) ir A. G. bei moteris vardu Anželika. Kai užėjo į butą, minėta kompanija garsiai tarpusavyje bendravo, ginčijosi. A. G. liepė buto šeimininkui visus išvaryti iš buto. Kai (duomenys neskelbtini) pradėjo prieštarauti, A. G. sudavė pastarajam kumščiu į veidą. Nuo smūgio (duomenys neskelbtini) nugriuvo ant grindų. Jis priėjo prie pastarojo ir padėjo atsistoti ant kojų bei pasodino ant lovos šalia A. G.. Vėliau netikėtai A. G. grėbė nuo stalo peilį ir sudavė (duomenys neskelbtini) į kairį šoną. Jis padėjo (duomenys neskelbtini) atsikelti ir skubiai išbėgti iš buto. Kai nusileido prie laiptinės, (duomenys neskelbtini) pasijuto silpnai ir pritūpė. Jis paskambino pagalbos telefonu. Kai jie laukė lauke medikų, iš laiptinės išėjo A. G., kuris paklausė, ar tikrai vaikinui bloga, ar iškvietė medikus. Po kelių minučių atvyko policiją ir medikai. Jis su policijos pareigūnais atsisėdo į tarnybinį automobilį ir prie IKI parduotuvės sulaikė A. G.. (b.l. 46-47)

Liudytojo (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimais, kad 2014-08-09 jis susitiko su A. G.. Po to pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini) atėjo kaimynas (duomenys neskelbtini) kuris buvo labai girtas. Jie visi gėrė alkoholinius gėrimus. Po to atėjo kaimynas G. M., kuris buvo blaivas. Visi sėdėjo kambaryje, kur jis pjaustė virtuviniu peiliu šoninę. A. G. pradėjo kalbėti apie narvelį(duomenys neskelbtini) pasakė, kad jam irgi reikalingas narvelis. Jie susiginčijo. A. G. kumščiu sudavė (duomenys neskelbtini) į veidą. Šis nuo smūgio atsilošė. Po to G. M. jam pasakė, kad iškvietė greitosios pagalbos medikus, nes A. G. peiliu dūrė (duomenys neskelbtini) į pilvą. Jis nematė, kaip A. G. dūrė peiliu. Matė, kad jo virtuvinis peilis guli ant grindų. Po to jis su A. G. ėjo į parduotuvę. Gabijos gatvėje, atvažiavo policijos automobilis ir G. M. nurodė į A. G., kurį policijos pareigūnai sulaikė už tai, kad pastarasis dūrė peiliu (duomenys neskelbtini) (b.l. 53-54)

Valstybės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr.G 3164/14 (01), kurioje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) nustatyta durtinė kiauryminė pilvo sienos žaizda kairėje pašonkaulinėje srityje su plonosios ir storosios žarnų, kepenų, kasos pažeidimais ir kraujo išsiliejimu į pilvaplievės ertmę, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje, paveikus aštriu duriančių savybių turinčiu daiktu. (b.l. 31-32)

Aukščiau aprašytais duomenimis abejoti, netikėti,nėra pagrindo. Aktualių, - kaltinimą pagrindžiančių, aukščiau aprašytų teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo, teisiamojo posėdžio metu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu liudytojų G. M., (duomenys neskelbtini) duotų paaiškinimų analizė rodo, kad tarp jų nėra prieštaravimų, šių asmenų paaiškinimai patvirtina kaltinime nurotas aplinkybes. Be to, rašytiniai duomenys vieni kitiems ir aukščiau nurodytų asmenų minėtiems paaiškinimams neprieštarauja, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl minėtų asmenų šiuos paaiškinimus ir rašytinius duomenis teismas vertina, kaip kaltinamojo A. G. kaltės įrodymais.

Pagal tai teismas sprendžia, kad minėtais įrodymais byloje įrodyta, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) sveikatą. Jos veika pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jos kaltę.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. G. išsakytus argumentus (versijas), jog jis netyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) sveikatą, neįtikinantys. Aukščiau aprašytų duomenų (įrodymų) analizė neabejotinai patvirtina, jog jis atėjo pas (duomenys neskelbtini), nes norėjo paimti narvelį paukščiams, už kurį buvo sumokėjęs, atėjo išgėręs, įvykus jo ir (duomenys neskelbtini) iš pradžių žodiniam, galiausiai fiziniam konfliktui su (duomenys neskelbtini), jo ši būsena labiau pasidarė nestabili, jis įtūžo, ir tuoj pat po žodinio konflikto su nukentėjusiuoju, nesant jokių nukentėjusiojo realių veiksmų, kurie pagrįstai būtų kėlę grėsmę jos sveikatai, ar saugumui, tyčia sunkiai sutrikdė šiam sveikatą.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo nusikalstamos veikos padarymui.

Jam paskirtos kardomosios priemones-įpareigojimas periodiškai registruoti policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

(duomenys neskelbtini) LR BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2014-08-09.

Skirdamas kaltinamajam A. G. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bei į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes bei į kaltinamojo asmenybę.

Be to, LR BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teismingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (LR BK 54 straipsnio 3 dalis). Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka LR BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011).

Nors LR BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimą iki dešimties metų, vis dėlto manytina, kad A. G. laisvės atėmimas yra per griežta bausmės rūšis, kuri aiškiai prieštarautų teismingumo principui.

Įvertinęs bylos aplinkybes, atkreipiant dėmesį į situaciją, kad konflikto metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo neblaivūs, iš esmės nukentėjusysis išprovokavo konfliktą dėl narvelio, todėl, teismas sprendžia, kad nelaikytina, jog A. G. padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas, nors ir sukėlė sunkius padarinius. Kaltinamasis A. G. kaltę pripažįsta, tai yra, kad dūrė peiliu nukentėjusiajam, gailisi padaręs šią veiką, nustatyta sunkinanti. Be to, jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė, jog peiliu dūrė nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) Jis praeityje teista, tačiau teistumas išnykęs, nebausta administracine tvarka, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, byloje nėra duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo jo atžvilgiu būtų pradėti ar atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai. A. G. dirba, sudarė sutartį su Ligonių kasomis, moka padarytą žalą, sutinka nukentėjusiajam atlyginti tiek turtinę, tiek neturinę žalą. Pagal A. G. įtikinamus paaiškinimus jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jis negalės atlyginti padarytos žalos. Esant šioms aplinkybėms kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, bausmė tikslai nebus pasiekti, nes atlikinėdamas bausmę pataisos namuose, jis negalės dirbti ir atlyginti žalą,. Bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant net ir nedidelės trukmės laisvės atėmimo bausmę, kadangi tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal aukščiau aprašytas aplinkybes A. G. už LR BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina švelnesnė bausmės rūšis, nei numatyta įstatymo sankcijoje, o būtent laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1762,33 eurų (6084,98 Lt) turtinės žalos atlyginimo priteisimo (t. 1, b. l. 142, 143). 2014-10-24 pasirašyta privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui , žalos atlyginimo sutartis.

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 7240,50 eurų (25000 Lt) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus. Pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamojo A. G. kaltė padarius nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu sunkų nusikaltimą, sukėlusį jam pasekmes su išliekamaisiais reiškiniais. Teismui nekyla abejonių, jog (duomenys neskelbtini) dėl A. G. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo, dirbti galimybių sumažėjimą. (duomenys neskelbtini) jam padarytą neturtinę žalą įvertino 7240,50 eurų (25000 Lt). Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas, sukeltas A. G. nusikaltimu (duomenys neskelbtini) pasekmes, ir įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini) nepateikė jokių įrodymų ieškinio argumentams dėl išliekamųjų reiškinių pagrįsti, sprendžia, kad 7240,50 eurų (25000 Lt) suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Be to (duomenys neskelbtini) ieškiniui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kad A. G. turtinė padėtis labai gera. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad priteistina (duomenys neskelbtini) iš A. G. 2413,50 eurų neturtinei žalai atlyginti (LR CK 6.250, 6.263 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

pripažinti A. G. kaltu pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį už sunkų sveikatos sutrikdymą žmogui ir už tai jam skirti, taikant LR BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimą dvejiems metams 6 mėnesiams, įpareigojant ją būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbą, atlyginti nusikaltimu padarytą žalą iki 2016-01-30.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-08-09 iki 2014-08-11(dvi paras).

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti.

Patvirtinti 2014-10-24 pasirašyta tarp A. G. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, žalos atlyginimo sutartį.

Išaiškinti A. G. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai, jog, A. G. laiku neįvykdžius šiame susitarime numatytų sąlygų, Teritorinė ligonių kasa turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio likusios žalos atlyginimo sutarties vykdymo.

Nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl 7240,50 eurų (25000 Lt) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš A. G. 1159 eurų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Mickevičienė