- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- 1-1900-716/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00126-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- D. Z.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. S. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
n u s tatė:
D. Z. dirbdama Vilniaus apygardos teismo (įmonės kodas 193312970, adresas Gedimino pr. 40/1, Vilnius) finansininke, pagal 2011-10-12 įsakymu Nr. V-119 patvirtintą ,,Teismo finansininkės pareigybės aprašymą“ būdama atsakinga už valstybinių lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka bei tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę ir užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę valdyti jai patikėtas įstaigos pinigines lėšas, neteisėtai pasinaudodama jai suteiktais įgalinimais, pažeisdama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, 11 straipsnio reikalavimus, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)” nuo 2012 metų sausio mėnesio iki 2012 metų spalio mėnesio tyčia, turėdama tikslą pasisavinti įstaigos pinigines lėšas, nepagrįstai apskaičiuodavo sau didesnį negu priklauso pareiginį atlyginimą ir priedus, iš Vilniaus apygardos teismo sąskaitos Nr. LT427044060000276859, SEB banke, pervesdama jį į savo asmeninę sąskaitą Nr. LT887044000352645703, SEB banke, bei 2012-11-28 iš įstaigos kasos be jokio pagrindo paimdama 100 Lt, pasisavino jai patikėtą valstybinei įstaigai Vilniaus apygardos teismas priklausantį turtą – grynuosius pinigus: pervestus į jos asmeninę sąskaitą – 15 075,14 Lt, iš įstaigos kasos paimtus 100 Lt, iš viso 15 175,14 Lt, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą, valstybinei įstaigai Vilniaus apygardos teismui priklausantį, turtą – 15 175, 14 Lt grynųjų pinigų.
Žemesnės instancijos teismas
Tyrimo metu apklausta D. Z. visiškai prisipažino padariusi inkriminuojamą veiką ir parodė, kad Vilniaus apygardos teisme pradėjo dirbti nuo 1995 m. liepos 17 d. antraeilėse buhalterės pareigose, į darbą buvo priimta 1995-07-17 teismo pirmininko įsakymu. Pagal 1996-01-02 įsakymą Nr. 129 nuo 1996 m. sausio 2 d. pradėjo dirbti buhalterės pagrindinėse pareigose. 1996-04-01 įsakymų Nr. 153 iš buhalterės pareigų laikinai buvo pervesta į vyr. buhalterės pareigas. 2002 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 90-P dėl ,,Vilniaus apygardos teismo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ buvo įsteigta pareigybė – Teismo finansininkės (skyriaus vedėjos) ir ji buvo paskirta į šias pareigas. 2004 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-30 buvo perkelta į valstybės tarnautojo, teismo finansininko etatą nuo 2004 m. liepos 30 d. Pagal Teismo finansininko pareigybės aprašymą jai buvo priskirta organizuoti teismo buhalterinę apskaitą ir užtikrinti finansinių-ūkinių operacijų teisėtumą, kontroliuoti darbo užmokesčio priskaičiavimą ir išmokėjimą teisėjams ir teismo darbuotojams, ruošti mokėjimo pavedimus per banką ir kt. Ji buvo tiesiogiai pavaldi teismo pirmininkui bei kancleriui. Su savo pareigybės aprašymu ji buvo supažindinta pasirašytinai. Darbo sutartis ir sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės su ja sudarytos nebuvo, nes ji buvo valstybės tarnautoja ir jos pareigybės aprašyme buvo nurodyta kokias funkcijas atlieka ir už ką atsakinga. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma kompiuterinių programų – Darbo užmokesčio programa STEKAS, buhalterinės apskaitos programa BAFVS, finansavimo sumų programa VBAMS, pagalba. Teismo pirmininkas atsakingas už teismo vykdomos programos įgyvendinimą, o kancleris atsako už įstaigos administracinę veiklą, jam pagal nuostatus suteikti įgaliojimai pasirašyti finansines ataskaitas ir pavedimus bei kontroliuoti jų teisingumą. Nuo 2012-08-27 teismo pirmininku buvo paskirtas V. Z., prieš tai buvo A. Š.. Paskutiniais metais teismo kancleriu dirbo R. L., kuris turėjo kontroliuoti jos darbą bei tvirtinti antru elektroniniu parašu pavedimus. Dėl darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo gali paaiškinti, kad darbo užmokestį sau ir teismo darbuotojams priskaičiuodavo ir pinigų pervedimus atlikdavo ji, atlyginimai buvo pervedami į SEB banką. Ji turėjo teisę tvarkyti teismo sąskaitą ir jai buvo išduotas slaptažodžių generatorius, tačiau ji viena negalėjo atlikti lėšų pervedimo, t. y. ji turėjo tik 40 procentų teisių, o 60 procentų turėjo ir teismo pirmininkas, ir kancleris, kuris turėjo kontroliuoti jos darbą bei tvirtinti antru elektroniniu parašu pavedimus. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius sudarydavo struktūrinių padalinių atsakingi darbuotojai, žiniaraščius savo parašu tvirtindavo kancleris ir skyrių pirmininkai. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pristatydavo jai, tada ji į darbo užmokesčio apskaitos programą įvedinėdavo duomenis iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių, paskaičiuodavo darbo užmokestį ir atlikdavo automatinį išmokėtinų darbuotojams sumų eksportą į banką, po to ji turėjo prisijungti prie banko elektroninės sistemos ir patvirtinti pavedimą. Patvirtinti pavedimą antru elektroniniu parašu turi ir teismo pirmininkas arba kancleris. Paskaičiavus darbo užmokestį ir atlikus elektroninius pavedimus, darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių nespausdino ir tuo metu kai ji dirbo popierinio varianto tokių žiniaraščių nebuvo, buvo tik elektroninis variantas tokių žiniaraščių ir kancleris tvirtindamas juos elektroniniu parašu matydavo tokius žiniaraščius elektroninėje erdvėje. Darbo užmokestis darbuotojams per banką mokamas nuo 2010 metų, iki to laiko atlyginimas buvo išmokamas grynais. Jai pačiai buvo nustatytas pareigybinis atlyginimas - 2160 Lt, priedas už stažą - 15 procentų, priedas už kvalifikacinę klasę - 20 procentų. 2011 metų apskaitos duomenys tą patvirtina. 2012 metų sausio mėnesį ji nepagrįstai padidino sau pareigybinį atlyginimą iki 3645 Lt, ir nuo šios sumos paskaičiuodavo ir priedus už stažą ir kvalifikacinę klasę. Kodėl ji taip padarė negali paaiškinti, net nežino ką pasakyti. Į jos asmeninę sąskaitą, esančią SEB banke darbo užmokestis buvo pervedamas didesnėmis sumomis, o apskaitos programoje duomenis apie didesnį pareigybinį atlyginimą - 3645 Lt ji pakeitė rankini būdu vieną kartą, o po to programa skaičiuodavo automatiškai. Tokiu būdu į jos asmeninę sąskaitą SEB banke buvo pervesta 15075,14 Lt daugiau negu priklausė, be to nuo didesnio pareigybinio atlyginimo buvo paskaičiuoti ir didesni mokesčiai Sodrai. Minėtą pinigų sumą ji išleido savo reikmėm. A. Č. dirbo vyresniosios buhalterės pareigose bei atliko kasininkės funkcijas nuo 2010-10-18 iki 2012-10-26. A. Č. atliekant kasininkės funkcijas priimdavo į kasą grynuosius pinigus už kopijavimo paslaugas bei išmokėdavo grynuosius pinigus proceso dalyviams už kelionių išlaidas. Priimdama bei išmokėdama pinigus išrašydavo kasos pajamų ir išlaidų orderius bei kasos knygoje padarydavo atitinkamus įrašus apie įvykusias operacijas. Kiekvieną mėnesį kasoje buvo atliekama piniginių lėšų inventorizacija. Inventorizacijų metu piniginių lėšų trūkumas niekada nebuvo nustatytas. A. Č. iš darbo išėjo 2012-10-26 savo noru, po ko kasininkės pareigas atliko ji. 2012-11-28 kasos knygoje, atlikdama kasininkės funkcijas, nurodė sumą 100 Lt didesne negu tai patvirtina išlaidų dokumentai, o būtent nurodė, kad proceso dalyviams tą dieną išmokėtos sumos – 128 Lt, 136 Lt, 136 Lt, iš viso 400 Lt, o ji įrašė 500 Lt. Gaunasi 100 Lt skirtumas. Tai techninė klaida. 2012-12-05 Vilniaus apygardos teismo pirmininko įsakymu nuo 2012-12-06 buvo atleista iš finansininkės pareigų. Pagrindinių dokumentų ir buhalterinių sąskaitų likučių perdavimas vyko Vyriausybės nustatyta tvarka, o būtent buvo surašytas perdavimo aktas ir atlikta kasos inventorizacija. Jai priklausė išmokėti išeitinę kompensaciją už 4 mėnesius, pradedant mokėti praėjus mėnesiui nuo atleidimo, kompensacijos sumą ji paskaičiavo pati nuo mažesnio, jai priklausančio pareigybinio atlyginimo, t. y. nuo 2160 Lt ir į programą šią sumą įvedė rankiniu būdu, nors programa gali paskaičiuoti automatiškai, bet automatiškai skaičiuotų nuo didesnės sumos. Taip pat jai išeinant iš darbo, t. y. 2012-12-06, buvo atlikta kasos inventorizacija ir surašytas inventorizacijos aktas, pagal kurį ji perdavė naujai priimtai buhalterei, atliekančiai kasininkės funkcijas, G. Š. 2504,23 Lt, ir būtent tokia suma buvo kasoje ir užfiksuota kasos knygose, bet dėl minėtos techninės klaidos kasoje turėjo būti 100 Lt didesne suma. Savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi ir Vilniaus apygardos teismui pažadėjo iki 2013 m. gegužės 31 d. atlyginti žalą (t. 2, b. l. 125 - 127).
Liudytoja A. E. tyrimo metu parodė, kad Vilniaus apygardos teismo Finansų skyriaus vedėja pradėjo dirbti nuo 2012 metų spalio 16 dienos. Kai ji pradėjo dirbti be jos dar dirbo finansininkė D. B. (kad jos pavardė pasikeitė į Z. jai nebuvo žinoma ir kitiems teismo darbuotojams taip pat nebuvo žinoma) ir vyresn. buhalterė A. Č.. 2012 m. spalio mėnesį vykdant Vilniaus apygardos teismo reorganizaciją buvo įsteigtas Finansų skyrius bei Finansų skyriaus vedėjo pareigybė ir ji buvo paskirta skyriaus vedėja, o teismo finansininko etatas buvo naikinamas, įsteigiant vyresniojo buhalterio, karjeros valstybės tarnautojo (lygis B, kategorija 8) etatą. Finansininkei D. B. (pareigybės lygis B, kategorija 10) buvo įteiktas 2012-10-05 pranešimas apie valstybės tarnautojo pareigybės, t. y. finansininko pareigybės, panaikinimą nuo 2012-12-06, taip pat įteiktas 2012-10-05 pranešimas dėl laisvo valstybės tarnautojo etato, t. y. D. B. buvo pasiūlyta užimti Finansų skyriaus vyresniojo buhalterio – lygis B, kategorija 8 – valstybės tarnautojo pareigybę. D. B. nesutiko ir 2012-12-05 Vilniaus apygardos teismo pirmininko įsakymu nuo 2012-12-06 buvo atleista iš finansininkės pareigų. Pagrindinių dokumentų ir buhalterinių sąskaitų likučių perdavimas vyko Vyriausybės nustatyta tvarka, o būtent buvo surašytas perdavimo aktas ir atlikta kasos inventorizacija. Buhalterinė apskaita Vilniaus apygardos teisme tvarkoma kompiuterinių programų – Darbo užmokesčio programa STEKAS, buhalterinės apskaitos programa BAFVS, finansavimo sumų programa VBAMS, pagalba. Perdavimo metu buvo tikrinami sąskaitų likučių duomenys su apskaitos registrų duomenimis ir tuo metu neatitikimų nenustatyta. 2013 metų vasario mėnesio pradžioje rengiant 2012 metų finansines ataskaitas ir atliekant programiniu būdu suformuotos metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (FR0573) duomenų palyginimą su apskaitos registrų duomenimis nustatė, kad D. B. priskaičiuota suma neįprastai didelė. Pastebėjus tokius dalykus, privaloma patikrinti kiekvieną metų mėnesį darbuotojui priskaičiuotų sumų teisingumą. Tikrinant D. B. priskaičiuotų sumų pagrįstumą, buvo peržiūrėti visi vadovo įsakymai susiję su darbuotoja ir nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėnesio iki spalio mėnesio D. B. buvo priskaičiuotas nepagrįstai didesnis pareiginis atlyginimas ir priedai. Banko išrašo duomenys (nuo 2012-01-01 iki 2012-12-06) parvirtino, kad jai buvo išmokėtos didesnės nei priklausė pinigų sumos. Viso D. B. priskaičiuota 54 290, 38 Lt (išmokėta 42 784, 29 Lt). Turėjo būti priskaičiuota 36 380, 25 Lt (išmokėti 27 709, 15 Lt). Vilniaus apygardos teismui padaryta žala – 24 975, 29 Lt (šią sumą sudaro 15075,15 Lt nepagrįstai pervestų į D. B. sąskaitą bei nepagrįstai Sodrai nuo didesnės sumos sumokėti mokesčiai). Be to, tikrinant apskaitos registro (Didžiosios knygos) kasos sąskaitos apyvartas nustatyta klaida, dėl kurios kasos likutis 2012-12-06 (perduodant kasą) turėjo būti 100 Lt didesnis. Su Finansų skyriaus vedėja nebuvo sudaryta darbo sutartis bei sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės. Darbo sutartis sudaryta nebuvo, nes ji valstybės tarnautoja, o jos pareigybės aprašyme yra nurodyta kokias funkcijas jinai atlieka ir už ką atsakinga. 2011-10-12 D. B. pareigybės aprašyme nurodyta, kad ji organizuoja teismo buhalterinę apskaitą bei teisingą savalaikę atskaitomybę, kontroliuoja ir užtikrina valstybės lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka, ir tiesiogiai pavaldi teismo pirmininkui bei teismo kancleriui. Teismo pirmininkas atsakingas už teismo vykdomos programos įgyvendinimą, o kancleris atsako už įstaigos administracine veiklą, jam pagal nuostatus suteikti įgaliojimai pasirašyti finansinės ataskaitas ir pavedimus bei kontroliuoti jų teisingumą. Nuo 2012-08-27 teismo pirmininku buvo paskirtas V. Z., prieš tai buvo A. Š.. Tuo metu kai dirbo D. B. paskutiniais metais teismo kancleriu dirbo R. L., kuris turėjo kontroliuoti jos darbą bei tvirtinti antru elektroniniu parašu pavedimus. Dėl darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo gali paaiškinti, kad darbo užmokestį sau ir teismo darbuotojams priskaičiuodavo ir pinigų pervedimus atlikdavo D. B., atlyginimai buvo pervedami į SEB banką. D. B. turėjo teisę tvarkyti teismo sąskaitą ir jai buvo išduotas slaptažodžių generatorius, tačiau D. B. viena negalėjo atlikti lėšų pervedimo, t. y. ji turėjo tik 40 procentų teisių, o 60 procentų turėjo ir teismo pirmininkas ir kancleris. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius sudarydavo struktūrinių padalinių atsakingi darbuotojai, žiniaraščius savo parašu tvirtindavo kancleris. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pristatydavo D. B., po ko ji į darbo užmokesčio apskaitos programą įvedinėdavo duomenis iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių, paskaičiuodavo darbo užmokestį ir atlikdavo automatinį išmokėtinų darbuotojams sumų eksportą į banką, po to ji turėdavo prisijungti prie banko elektroninės sistemos ir patvirtinti pavedimą, patvirtinti pavedimą turi ir teismo pirmininkas arba kancleris, prisijungiant prie banko elektroninės sistemos su savo slaptažodžiais. Kai ji pradėjo dirbti teisme, paskaičiavus darbo užmokestį ir atlikus elektroninius pavedimus, darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius atspausdina bei juos pateikia kancleriui, kuris patikrinęs turi patvirtinti pavedimus savo parašu. D. B. tokių veiksmų neatlikdavo, darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių nespausdindavo ir tokių žiniaraščių buvo tik elektroninis variantas. D. B. buvo nustatytas pareigybinis atlyginimas - 2 160 Lt, priedas už stažą - 15 procentų, priedas už kvalifikacinę klasę - 20 procentų. 2011 metų apskaitos duomenys tą patvirtina. Patikrinus darbo užmokesčio apskaičiavimą už 2012 metus paaiškėjo, kad nuo 2012 metų sausio mėnesio be jokio pagrindo D. B. pareigybinis atlyginimas padidėjo iki 3 645 Lt ir nuo šios sumos paskaičiuotas priedas už stažą ir kvalifikacinę klasę. Taip pat pastebėjo, kad spalio mėnesį apskaitos sistemoje nurodytos išmokėtos sumos D. B. nesutapo su banko pavedimų sumom, jos manymu pavedimai buvo atlikti didesnėmis sumomis, o apskaitos programoje duomenys buvo pakeisti rankiniu būdu, sumažinant sumas. D. B. priklausė išmokėti išeitinę kompensaciją už 4 mėnesius, pradedant mokėti praėjus mėnesiui nuo atleidimo, kompensacijos sumą ji paskaičiavo pati nuo mažesnio, jai priklausančio atlyginimo (nuo 2 160 Lt) ir į programą įvedė sumą rankiniu būdu, nors programa gali paskaičiuoti automatiškai. D. B. išeitinė kompensacija buvo išmokėta už du mėnesius, pervedant į jos asmeninę sąskaitą SEB banke. Darbo užmokestis darbuotojams per banką mokamas nuo 2010 metų, iki to laiko atlyginimas buvo išmokamas grynais. Tuo metu kai dirbo D. B., kasininkės pareigas atliko A. Č., kuri 2012 m. spalio mėnesio pabaigoje savo noru išėjo iš darbo. Tuomet kasininko funkcijas atliko D. B. iki jos atleidimo iš darbo. D. B. išeinant iš darbo, t. y 2012-12-06, buvo atlikta kasos inventorizacija ir surašytas inventorizacijos aktas, pagal kurį D. B. perdavė naujai priimtai buhalterei, atliekančiai kasininkės funkcijas G. Š. - 2 504, 23 Lt, ir būtent tokia suma buvo kasoje ir užfiksuota kasos knygose, tačiau jau vėliau perskaičiuojant duomenis, pastebėjo, kad 2012-11-28 kasos knygoje kasos išlaidų suma nurodyta 100 Lt didesne negu tai patvirtino išlaidų dokumentai, tokiu būdu perdavimo dienai kasoje turėjo būti 100 Lt didesne suma (t. 1, b. l. 34-36).
Liudytojas R. L., dirbantis Vilniaus apygardos teismo kancleriu, tyrimo metu nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytoja A. E.. Papildomai parodė, kad2010-03-19 Vilniaus apygardos teismo pirmininko įsakymu Nr. V-37 buvo įgaliotas – tikrinti ir pasirašyti teismo darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tikrinti ir pasirašyti mokėjimo nurodymus dėl teismo darbuotojų uždarbio pervedimų į bankus. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pristatydavo D. B. (kad jos pavardė pasikeitė į Z. nežinojo), tada ji į darbo užmokesčio apskaitos programą įvedinėdavo duomenis iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir paskaičiuodavo darbo užmokestį ir atlikdavo automatinį išmokėtinų darbuotojams sumų eksportą į banką, po to ji turėdavo prisijungti prie banko elektroninės sistemos ir patvirtinti pavedimą. Patvirtinti pavedimą gali ir teismo pirmininkas ir kancleris, prisijungiant prie banko elektroninės sistemos su savo slaptažodžiais. Kai darbo užmokesčio žiniaraščius elektroniniu parašu tvirtindavo jis, žiniaraščiuose esančius duomenis tikrindavo atrankiniu būdu, o būtent dažniausiai didžiausias sumas arba kitas atsitiktines žiniaraščių eilutes. Finansininke D. B. pasitikėjo, ji teisme dirbo seniai. Kai Finansų skyriaus vedėja pradėjo dirbti A. E., tai paskaičiavus darbo užmokestį ir atlikus elektroninius pavedimus, ji atspausdina darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius bei juos pateikia jam pasirašyti. D. B. tokių veiksmų neatlikdavo, darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių nespausdindavo ir tokių žiniaraščių buvo tik elektroninis variantas (t. 1, b.l. 147-149).
Iš Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2010-03-19 įsakymo matyti, kad R. L. įgaliotas tikrinti ir pasirašyti mokėjimo nurodymus dėl teismo darbuotojų uždarbio pervedimų į bakus (t. 1, b.l. 20).
Žemesnės instancijos teismas
Apklausta liudytoja Vilniaus apygardos teisme kasininke nuo 2010-10-18 iki 2012-10-26 dirbusi A. Č. davė parodymus, atitinkančius A. E. parodymus (t. 1, b. l. 139-140).
Liudytojas V. Z., dirbantis Vilniaus apygardos teismo pirmininku, tyrimo metu davė parodymus, atitinančius A. E. parodymams. Taip pat parodė, kad sutiko su D. B. (Z.) pateiktu pasiūlymu, kad Vilniaus apygardos teismui padarytą žalą ji atligins per 2013 m. balandžio – gegužės mėnesius (t. 1, b. l. 144-146).
Iš D. B. (Z.) 2013-03-06 prašymo Vilniaus apygardos teismo pirmininkui matyti, kad ji pasižada iki 2013-05-31 atsiskaityti su Vilniaus apygardos teismu. Ant prašymo yra viza „Sutinku su pasiūlytom atsiskaitymo sąlygom“ (t. 2, b. l. 128).
Iš 2011-10-12 Vilniaus apygardos teismo pirmininko įsakymu Nr. V-119 patvirtinto teismo finansininko (lygis – B, kategorija – 10) pareigybės aprašymo matyti, kad šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui tarp kitų priskiriamos ir šios funkcijos: p. 7.1. organizuoti teismo buhalterinę apskaitą ir užtikrinti finansinių-ūkinių operacijų teisėtumą, valstybinių lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę; p. 7.11. pasirašyti banko ir kitus finansinius dokumentus; p. 7.12. Kontroliuoti darbo užmokesčio priskaičiavimą ir išmokėjimą teisėjams ir teismo darbuotojams; p. 7.13. Ruošti mokėjimo pavedimus per banką; 7.17. teismo pirmininko ar kanclerio pavedimu pavaduoti laikinai nesantį vyresnįjį buhalterį (t. 1, b.l. 52-53).
Iš Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2013-12-05 įsakymo matyti, kad D. B. (Z.) atleista iš finansininkės pareigų nuo 2012-12-06 (t. 1, b. l. 54).
Iš 2012-12-09 piniginių lėšų inventorizacijos akto Nr. 6 matyti, kad finansininkė D. B. perdavė pinigines lėšas sumoje 2504,23 Lt (t. 1, b.l. 124). Kasos knygos lape 15 už 2012-11-28 nurodyta, kad kasos išlaidos sudarė 128+136+136 Lt. Eilutėje „Iš viso“ nurodyta, kad kasos išlaidu suma sudarė 500 Lt. T.y. šioje eilutėje nurodyta suma yra 100 Lt didesnė, nei sudarė kasos išlaidos (t. 1, b.l. 127).
Iš Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2004-07-21 įsakymo dėl finansų skyriaus vedėjos D. B. perkėlimo matyti, kad D. B. buvo perkelta į valstybės tarnautojo, teismo finansininko (lygis – B, kategorija – 10) etatą nuo 2004-07-30 (t. 1, b.l. 45). Pagal „Valstybės tarnybos“ įstatymo 1 priedą, 10 kategorijos valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas yra 4,8. Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis 2012 m. buvo nustatytas 450 Lt. T.y. D. Z. (B.) pareiginė alga 2012 metais turėjo būti 2160 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių atsiskaitymo lapelių matyti, kad 2011 m. atlyginimas D. B. apskaičiuotas pagal pareiginę algą, kuri sudarė 2160 Lt (t. 1, b.l. 91-102). Tokie duomenys pateikiami ir D. B. darbuotojo uždarbio kortelėje už 2011 metus (t. 1, b.l. 89). 2012 m. sausio – rugsėjo mėn. atsiskaitymo lapeliuose nurodyta, kad atlyginimas jai apskaičiuotas pagal pareiginę algą, kuri sudarė 3645 Lt (t. 1, b.l. 103-111). Tokie duomenys pateikiami ir D. B. darbuotojo uždarbio kortelėje už 2012 metus (t. 1, b.l. 123).
Iš SEB bankas pateiktų duomenų matyti, kad 2012 m. spalio mėnesį D. B. buvo išmokėtas atlyginimas, kuris atitinką sumą, apskaičiuotą pagal pareiginę algą, kuri sudaro 3645 Lt (t. 1, b.l. 128, t. 2, b.l. 76, 78).
Iš A. E. pateiktos lentelės matyti, kad pagal apskaitos duomenis D. B. per 2012 metus išmokėta 42.784,30 Lt darbo užmokesčio, o įvedant teisingus duomenis apie jos pareiginę alga, turėjo būti išmokėta 27.709,15 Lt (t. 1, b.l. 37-38). T.y. skirtumas tarp faktiškai išmokėtos sumos ir priklausiusios išmokėti sumos sudaro 15.075,15 Lt.
Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad 2012-07-17 D. B. sudarė santuoką su I. Z. ir po santuokos pakeitė pavardę į Z. (t. 2, b.l. 133).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad D. Z. tyčia neteisėtai pasisavino jai patikėtą svetimą turtą, tuo padarydama 15175, 14 Lt turtinę žalą. Kaltinamoji D. Z. pilnai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, veikos padarymo motyvų paaiškinti negalėjo. Kaltinamosios nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai, rašytiniai bylos dokumentai, kurių duomenis teismas įvertino priimdamas baudžiamąjį įsakymą. Minėtų įrodymų visuma atitinka tarpusavyje ir pakankama ne tik D. Z. veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, bet ir jos kaltei pagrįsti, kuo remiantis teismas ją pripažįsta kalta.
Įvertinus D. Z. kaltės turinį, užvaldyto turto teisinį režimą ir dydį, objektyviai atliktus veiksmus teismas pripažįsta, kad jos veiksmai atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d., nes ji užvaldė jai patikėtą tvarkyti svetimą turtą paversdama jį nuosavu pervedant į asmeninę banko sąskaitą ir taip jį pasisavindama.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad D. Z. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltininkė įsipareigojo atlyginti padarytą žalą iki 2013-05-31, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštarauja (t. 2, b. l. 166), prašo skirti mažesnę baudą ir jos mokėjimą išdėstyti dalimis.
Kaltinamosios D. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), ką patvirtina jos sutikimas atlyginti padarytą žalą. D. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajai paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto baudžiamojo nusižengimo motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamoji neteista (t. 2, b. l. 136), bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 137-138), į Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės įskaitą neįrašyta, į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyta, į Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašyta (t. 2, b. l. 163-165), ištekėjusi ir dirbanti. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti tinkamai įgyvendinti paskyrus D. Z. prokuroro siūlomo dydžio baudą.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 129-130) – naikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Tyrimo metu Vilniaus apygardos teismo vardu buvo pareikštas civilinis ieškinys dėl 15175,15 Lt turtinės žalos atlyginimo iš D. B. (Z.) (t. 1, b. l. 7-8). Šalys proceso metu susitarė dėl žalos atlyginimo, šį susitarimą teismas patvirtina ir pradėtą civilinio ieškinio procesą nutraukia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 str. 2 d., civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d.
Nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms D. Z. sąskaitose paliktinas iki visiško žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
n u s prendė:
D. Z. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir skirti 60 MGL (septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų) dydžio bauda, ją sumokant per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Patvirtinti D. Z. ir Vilniaus apygardos teismo susitarimą dėl 15174,15 Lt žalos atlyginimo, kuriuo D. Z. įsipareigojo žalą atlyginti iki 2013-05-31.
Nutraukti pradėtą Vilniaus apygardos teismo civilinio ieškinio procesą dėl 15174,15 litų turtinę žalos atlyginimo.
Prokuroro 2013-02-27 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms D. Z. sąskaitose palikti iki bus visiškai atlyginta nusikaltimu padaryta 15174,15 Lt žala.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus D. Z. panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Kaltinamoji, nesutikdama su baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.