- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-30
- Bylos Nr.
- 1A-475-309-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Virginija Žindulienė, Vaclovas Iždonas
- Kaltinamasis
- N. B.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Ričardo Bendiko apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-10-21 nuosprendžio, kuriuo:
N. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 str. atleistas nuo atsakomybės dėl veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir baudžiamoji byla šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukta.
N. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. – išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2009 metais kovo 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo žinomai suklastotą tikrą UAB (duomenys neskelbtini) 2009-03-12 įgaliojimą, išrašytą N. B. vardu, prekių pirkimui, kuriame buvo suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. P. parašas, ir realizavo jį pateikdamas 2009 m. kovo 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams.
N. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. gegužės 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), suklaidinęs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, neva jis veikia UAB (duomenys neskelbtini) nurodymu, t. y. žinodamas, kad 2009 m. kovo 12 dieną UAB (duomenys neskelbtini) yra jo pateiktas žinomai suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) 2009-03-12 įgaliojimas prekių pirkimui, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams pateikė UAB (duomenys neskelbtini) jam išduotą darbo pažymėjimą ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu įsigijo prekių, nors tokio UAB (duomenys neskelbtini) nurodymo prekių įsigijimui nebuvo: vertikalią frezą 1830 2 vnt. už 278,07 Lt, reduktorių 4/5 už 1,12 Lt, spragtuką 2014 2 vnt. už 21,40 Lt, rankeną MIRIAM wo 72 už 56,36 Lt, rankeną MIRIAM 230 už 44,18 Lt, spyną 2018 už 10,69 Lt, rankeną MIRIAM 72 už 43,71 Lt, cilindrą WY200-00-0030/30 už 28,64 Lt, vyrius 462 120/80 OLV 6 vnt. už 94,85 Lt, vyrius 487 120/70 OLV 3 vnt. už 47,43 Lt, vyrius 462 100/70 BR 5 vnt. už 55,80 Lt, vyrius 462 100/70 BR 3 vnt. už 33,47 Lt, medsraigčius YL824-40 113 vnt už 4,20 Lt, iš viso už 719,92 Lt, teptuką plokščią PROFI su užrašu Nr. 2 už 3,71 Lt, teptuką plokščią PROFI su užrašu Nr. 1 už 2,24 Lt, glaistą medžiui uosis 0,4 kg už 4,83 Lt, laką A. K. Seidman 2,5 l 2 vnt. už 104,16 Lt, iš viso už 114,94 Lt, bendra vertė 834,86 Lt, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tapačiais veiksmais, 2009 m. gegužės 5 d., UAB (duomenys neskelbtini) vardu iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo prekių: siurblį M 97-20 H už 696,57 Lt, plovyklą aukšto slėgio už 899 Lt, bendra vertė 1595,57 Lt, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų serija JSM Nr. (duomenys neskelbtini), JSM Nr. (duomenys neskelbtini), JSM Nr. (duomenys neskelbtini), JSM Nr. (duomenys neskelbtini) ir įgytų prekių UAB (duomenys neskelbtini) neperdavė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą už 2430,43 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Ričardas Bendikas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-10-21 nuosprendžio dalį dėl N. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį:
Žemesnės instancijos teismas
-pripažinti N. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
-tenkinti UAB (duomenys neskelbtini) pareikštą 2430,43 Lt civilinį ieškinį, priteisiant žalos atlyginimą iš N. B.. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad N. B. išteisintas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl, apelianto nuomone, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-10-21 nuosprendis dalyje naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, o nuosprendžio dalis dėl baudžiamosios bylos nutraukimo pagal BK 300 str. 1 d. neskundžiama. Taip pat nurodo, kad teismas nevertino dalies liudytojų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, neišsamiai ištyrė esmines bylos aplinkybes, taip pat nesilaikė reikalavimo išanalizuoti bei įvertinti ne vien teisinančius, bet ir kaltinančius įrodymus, nes teismas, pasak prokuroro, dalies kaltinančių įrodymų iš viso neaptarė, tuo pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas ir padarydamas išvadas, kurios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nurodo, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, jog kaltinimas N. B. grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, kadangi jokiais kitais įrodymais, išskyrus suinteresuotų asmenų, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir buhalterės parodymus, nesiremiama. Taigi teigia, jog pareiškiant ir palaikant kaltinimą N. B. pagal BK 182 str. 1 d., buvo remtasi ne tik liudytojų P. P. ir A. V. parodymais, bet ir kitų liudytojų parodymais bei dokumentais. Nurodo, kad liudytoja R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad 2009-05-01 PVM sąskaitose faktūrose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2009-05-05 sąskaitose faktūrose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių prekių ji negavo, šios prekės jų įmonėje nėra naudojamos, rankenas, jei jos būdavo reikalingos, įmonė pirkdavo iš (duomenys neskelbtini), kadangi jiems yra taikomos nuolaidos. Civilinio ieškovo atstovas S. A. parodė, kad šeštadieniais UAB (duomenys neskelbtini) niekada nedirba. UAB (duomenys neskelbtini) atstovai pateikė dokumentą - darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame nurodyta, kad 2009-05-01 N. B. nedirbo, nes buvo šventinė diena. Teigia, kad visi minėti parodymai ir dokumentai teismo nuosprendyje neišanalizuoti ir neaptarti. Taipogi nurodo, kad liko neaptarti ir neįvertinti liudytojos A. V. parodymai apie tai, kad N. B. paskutinę jo darbo dieną UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekes iš (duomenys neskelbtini) ir nepristatė jų į įmonę, apie tai įmonė nežinojo ir tik gavus pranešimą iš (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad nesumokėta už paimtas prekes, išsiaiškino, kad prekes paėmė N. B., kad 2009-05-05 N. B. buvo darbe, buvo kažkur išvykęs, jam jokių užduočių ir darbų direktorius nedavė, ta diena N. B. buvo skirta kaip dokumentų susitvarkymui, atsiskaitymui, bei liudytojo P. P. parodymai apie tai, kad 2009-05-05 N. B. nupirktas siurblys ir plovykla UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nėra naudojami, bei jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2009-05-05 N. B. buvo darbe, bet jokių užduočių, darbų jis jam nedavė, N. B. tiesiog atsiskaitinėjo, tvarkėsi dokumentus. Nurodo, kad išteisindamas kaltinamąjį N. B., teismas rėmėsi jo parodymais pažymėdamas, kad jie yra nuoseklūs, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jie prieštarauja kitoms ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms ir kitų liudytojų duotiems parodymams, ir yra prieštaringi. Pavyzdžiui, N. B. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2009-03-12 įgaliojimą suklastojo buhalterė A. V., nors 2009-10-23 specialisto išvadoje Nr. l IŠ-173(09) nurodyta, kad įgaliojimą pasirašė ne P. P., ne A. V., o tikėtina, kad pats N. B.; N. B. parodė, kad visas prekes, kurias imdavo nuo 2009-03-12 pristatydavo direktoriui arba meistrui, o sąskaitas buhalterei, tačiau liudytojai R. B. ir A. V. parodė, kad prekės buvo pristatomos meistrams. Taip pat, apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tą faktą, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. P. ir kaltinamojo N. B. buvo kilę nesutarimai - N. B. teigimu dėl papildomo darbo užmokesčio nesumokėjimo, todėl, prokurorui neaišku, kodėl žinodamas, kad jam nebus sumokėta už papildomą darbą ir, kad jis greičiausiai bus priverstas išeiti iš darbo, vis tiek 2009-05-01, t. y. nedarbo dieną, savo laiko ir lėšų sąskaita, jis vyksta prekių į UAB (duomenys neskelbtini) neva P. P. nurodymu. Nurodo, jog neatitinkančios tikrovės ir N. B. nurodytos aplinkybės, kad jis 2009-05-05, t. y. atleidimo iš UAB (duomenys neskelbtini) dieną, vėlgi neva P. P. nurodymu vyko prekių į UAB (duomenys neskelbtini), kadangi tokia diena, prokuroro nuomone, paprastai skiriama atsiskaitymams, o ne kažkokių naujų darbinių užduočių skyrimui ir vykdymui, ką, pasak apelianto, teisingai nurodė liudytojai A. V. ir P. P.. Nurodo, kad 2009-05-01 buvo penktadienis, šventinė diena - Tarptautinė darbo diena, o LR DK 162 str. 2 d. įtvirtinta imperatyvi norma, kad skirti dirbti švenčių dienomis draudžiama, išskyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, organizacijos), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus, o UAB (duomenys neskelbtini), prokuroro nuomone, nepriskirtina prie tokių įmonių. Teigia, jog iš nustatytų bylos aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamasis N. B. panaudodamas apgaulę, t. y. naudodamasis tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai nežinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovai nedavė jam nurodymo įsigyti prekių nurodytų kaltinime, šias prekes įgyja ne UAB (duomenys neskelbtini), o savo naudai, nepranešė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams apie šias aplinkybes taip suklaidindamas juos ir paskatindamas nenaudingai disponuoti turtu - perduoti jam kaltinime nurodytus daiktus. Vėliau UAB (duomenys neskelbtini) pateikus UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjimui išrašytas 2009-05-01 ir 2009-05-04 PVM sąskaitas-faktūras ir pastarajai padarius apmokėjimą, UAB (duomenys neskelbtini) dėl N. B. nusikalstamos veikos patyrė 2430,43 Lt turtinę žalą. Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) vėliau apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas 2009-05-01 ir 2009-05-04 PVM sąskaitas-faktūras JSM Nr. (duomenys neskelbtini), JSM Nr. (duomenys neskelbtini), JSM Nr. (duomenys neskelbtini), JSM Nr. (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) pripažino N. B. veiksmus teisėtais ir tokią išvadą, pasak apelianto, pagrindžia Šiaulių miesto VPK pateiktas 2009-07-01 UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo N. B. atžvilgiu, o toks apmokėjimas vertintinas kaip buvusio UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo N. B. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas UAB (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į išdėstytą, prokuroras daro išvada, kad N. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą- UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą už 2430,43 Lt. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad priimant nuosprendį iš pareikšto kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. buvo pašalintos aplinkybės kaip laikymas ir gabenimas, nes, kaip nurodoma nuosprendyje, kaltinimas pareikštas formaliai, nenurodant jokių duomenų apie laikymo vietą trukmę, taip pat nenurodoma nei iš kur gabeno, nei į kur. Tačiau prokuroras teigia, kad kaltinime buvo nurodyta žinomai suklastoto tikro UAB (duomenys neskelbtini) 2009-03-12 įgaliojimo laikymo trukmė, kuri truko nuo dokumento įgijimo 2009 metais kovo 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iki jo realizavimo 2009 metais kovo 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), analogiška išvada darytina ir dėl gabenimo, kadangi iš kaltinimo akivaizdu, kad žinomai suklastotas tikras UAB (duomenys neskelbtini) 2009-03-12 įgaliojimas buvo gabenamas iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl, pasak prokuroro, nuosprendyje aplinkybės dėl žinomai suklastoto tikro UAB (duomenys neskelbtini) 2009-03-12 įgaliojimo laikymo ir gabenimo pašalintos nepagrįstai. Taip pat apeliantas nurodo, kad nuosprendyje nurodyta, kad teismas, išteisindamas N. B. pagal BK 182 str. 1 d., vadovavosi BPK 303 str. 5 d. 1 p., tačiau rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad N. B. pagal BK 182 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t. y. nurodytas išteisinimo pagrindas numatytas BPK 303 str. 5 d. 2 p. Tuomet, pasak prokuroro, sutinkamai su BPK 303 str. 6 d., nuosprendyje nėra išspręstas klausimas dėl bylos perdavimo prokurorui po nuosprendžio įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir išteisintasis N. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-10-21 nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.).
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai N. B. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., tačiau netinkamai nustatė išteisinimo pagrindą, kadangi teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą priėjo išvados, kad N. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), dėl ko nuosprendis ir keistinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir N. B. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir kitų prokuratūros apeliacinio skundo argumentų.
Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Kalbant apie konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimą visumoje, paminėtina, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 str. 5 d. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Neabejotina ir tai, kad įrodymais yra tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai – svarbu, jog jie būtų gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, ir kad juos galima būtų patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1 ir 4 d.).
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis 2K-206/2009).
Byloje nustatyta, kad N. B., žinodamas, jog įgaliojimą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus vardu pasirašė ne įmonės vadovas P. P., pagal šį jam išduotą įgaliojimą nuo 2009 m. kovo 12 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko įvairias prekes ir jas pristatydavo į UAB (duomenys neskelbtini). Prekes pirkdavo pagal įmonės direktoriaus P. P. ir liudytojos R. B. nurodymus. Nupirktas prekes perduodavo įmonės direktoriui ar R. B., o sąskaitas-faktūras perduodavo į įmonės buhalteriją. Kad tokie daugkartiniai pirkiniai buvo atliekami matyti iš byloje esančios pažymos (1 t., b. l. 66). Už nupirktas prekes buvo atsiskaitoma. Iš to seka, kad N. B. veiksmuose nebuvo apgaulės siekiant pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) nupirktas prekes ar jas neteisėtai perleisti UAB (duomenys neskelbtini), nes pastaroji įmonė už prekes atsiskaitydavo.
Tai, kad liudytoja R. B. parodė, kad 2009-05-01 ir 2009-05-05 pirktų prekių N. B. jai neperdavė, nepaneigia kaltinamojo parodymų, kad minėtas prekes pirko įmonės direktoriaus P. P. nurodymu ir jas bei sąskaitas-faktūras perdavė jam, o tolesnį šių prekių panaudojimo klausimą sprendė įmonės direktorius P. P.. Taip pat nėra neginčijamas S. A. tvirtinimas, kad 2009-05-01 N. B. nedirbo, nes tai buvo nedarbo diena. Visų pirma, pats S. A. nebuvo darbe, be to, tai nereiškia, kad N. B. gavęs įmonės direktoriaus P. P. nurodymą iš tikrųjų šių prekių nepirko. Liudytoja A. V. parodė, kad N. B. 2009-05-05 buvo darbe, buvo kažkur išvykęs, tačiau ji negali žinoti ar jis pirko prekes, nes N. B. parodė, kad nupirktas prekes ir sąskaitas-faktūras perdavė įmonės direktoriui P. P..
Taip pat nepagrįstas prokuroro teiginys, kad N. B. parodymai, kuriais kaip nurodo apeliantas rėmėsi pirmosios instancijos, yra nuoseklūs prieštarauja kitiems byloje esantiems parodymams, t. y. liudytojų R. B. ir A. V. parodymams, kad nupirktas prekes N. B. perduodavo meistrams. Iš bylos medžiagos matyti, kad įmonėje nebuvo vedama nupirktų prekių apskaita, N. B. nebuvo įpareigotas pasirašytinai nupirktas prekes perduoti kitiems įmonėms atsakingiems darbuotojams ir tai neginčijamai nepaneigia N. B. parodymų, kad nupirktas prekes jis perduodavo įmonės direktoriui ar R. B..
2009-05-01, 2009-05-05 N. B. buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir nors 2009-05-01 buvo nedarbo diena, o 2009-05-05 paskutinė N. B. įmonėje darbo diena, tačiau tai nepaneigia N. B. parodymų, kad tomis dienomis, jis, įmonės direktoriaus nurodymu vyko pirkti prekių, kurias nupirkęs perdavė įmonės direktoriui P. P.. Apelianto teiginys, kad N. B., būdamas bloguose santykiuose su P. P. negalėjo to daryti, yra pagrįstas prielaidomis, o ne įrodymais. Galima daryti prielaidą, kad N. B., vengdamas aštrinti santykius su įmonės direktoriumi P. P., kuris būtų galėjęs atleisti jį iš darbo ne pačiam prašant, o kitu pagrindu, ir stengėsi vykdyti P. P. duotus nurodymus.
Skirtingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi ne tik kaltinamojo N. B., liudytojų P. P., A. V., bet ir liudytojų V. P., A. J., V. G., R. B. parodymais, kitais byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Šiuos įrodymus tyrė, lygino tarpusavyje ir padarė išvadą, kad nenustatyta, jog N. B. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl jį išteisino. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad N. B. veikė ne tik kad pagal direktoriaus sutikimą, bet ir vykdydamas pastarojo valią. Todėl traktuoti, kad šie jo veiksmai buvo neteisėti baudžiamąją teisine prasme, nėra jokio pagrindo, kaip ir tai, jog pastarasis tyčia sukčiavo. Teismas pažymi, jog nenustačius bent vieno nusikaltimo sudėties požymio, o šiuo atveju nei apgaulės, nei išteisintojo tyčios, daroma išvada, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta. Teismas primena, kad tyčia būtina BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėčiai. Sukčiaudamas kaltininkas suvokia, kad jis naudoja apgaulę svetimam turtui įgyti. O iš aptartų aplinkybių seka, kad išteisintasis buvo įsitikinęs, jog prekes paėmė ir pristatė direktoriui pastarojo paliepimu. Todėl aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl N. B. išteisinimo, tačiau nesutinka su jo išteisinimo pagrindu ir daro išvadą, kad N. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), dėl ko apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nustatant, kad N. B. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje sudėties.
Kartu pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-144/2007).
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prokuratūros apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas N. B. išteisinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., ir skundu prašoma jį pripažinti kaltu padarius minėtą nusikalstamą veiką, skirti tam tikrą bausmę ir tenkinti civilinį ieškinį, o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą (apeliacinio skundo rezoliucinė dalis), tačiau iš prokuratūros skundo matyti ir tai, kad prokuroras kritikuoja ir N. B. išteisinimo pagrindą (apeliacinio skundo aprašomoji dalis), kas rodo, jog prokuratūra lyg ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl N. B. išteisinimo, tačiau nesutinka su išteisinimo pagrindu. Iš paminėto galima daryti išvadą, kad prokuratūros skunde yra du vienas kitam prieštaraujantys prašymai, kas rodo dviprasmišką prokuratūros poziciją.
Taipogi nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad apylinkės teismo nuosprendyje nepagrįstai pašalino aplinkybes dėl žinomai suklastoto tikro UAB (duomenys neskelbtini) 2009-03-12 įgaliojimo laikymo ir gabenimo. Iš bylos medžiagos, iš kaltinamojo akto matyti, kad N. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009 metais kovo 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo žinomai suklastotą tikrą UAB (duomenys neskelbtini) 2009-03-12 įgaliojimą, išrašytą N. B. vardu, prekių pirkimui, kuriame buvo suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. P. parašas, laikė, gabeno ir realizavo jį pateikdamas 2009 metais kovo 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams (2 t., b. l. 29). Tuo tarpu, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas iš minėto kaltinimo pašalino aplinkybes: laikymą ir gabenimą, konstatuodamas, kad kaltinimas pareikštas formaliai, nenurodant jokių duomenų apie laikymo vietą, taip pat nenurodoma iš kur gabeno. Iš paminėto akivaizdu, kad kaltinime tikrai nekonkretizuota suklastoto tikro UAB (duomenys neskelbtini) 2009-03-12 įgaliojimo laikymo ir gabenimo vieta, gabenimo kryptis, laiko tarpas. Todėl aukštesnės instancijos teismas, sutinka ir su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. O tai, kad prokurorui akivaizdu, jog žinomai suklastotas tikras UAB (duomenys neskelbtini) 2009-03-12 įgaliojimas buvo gabenamas iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), neleidžia teigti, kad tai akivaizdu ir N. B..
Kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, nuosprendyje nurodytus motyvus ir argumentus, dėl ko buvo priimtas teismo nuosprendis, išteisinantis N. B. dėl jam pareikšto kaltinimo nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 332 str.,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti:
nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą išteisinimo pagrindą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. pakeisti nurodant, kad N. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.