Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2025-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-222-1208/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-01-21
Bylos Nr.
e1-222-1208/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40520-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agneta Bulakė
Kaltinamasis
V. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-222-1208/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40520-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.8.15; 1.2.4.4.1; 2.1.16.1.10; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 21 d.PrienaiAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Rasos Urbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) gamybos darbuotoju, gyvena (duomenys neskelbtini), buvęs teistas:

1. 2018 m. balandžio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, 2018 m. lapkričio 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2. 2020 m. balandžio 21 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2021 m. gegužės 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. R. (toliau – ir V. R.) (duomenys neskelbtini), sodyboje (duomenys neskelbtini), konflikto metu, priėjęs iš nugaros R. K. pastūmė, R. K. krisdamas veido kaire puse trenkėsi į medinę arką, po to, apžergęs kojomis R. K. per juosmenį ir prispaudęs abi R. K. rankas, abejomis rankomis sudavė R. K. ne mažiau 5 smūgius į veido sritį, šonus, tuo padarė poodinę kraujosruvą kaktos kairėje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje, kairiame žande, kakle, smakre, dešinėje rankoje, kairėje alkūnėje, juosmens dešinėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairės akies viršutiniame voke, veido kairėje, kairės ausies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, kairiųjų IX, X šonkaulių lūžius, tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl IX, X-o šonkaulių lūžių nukentėjusiojo R. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Šiais savo veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu V. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis kartu su savo žmona S. R. atvyko į sodybą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), švęsti jos pusseserės J. gimtadienio. Šventėje dalyvavo apie 25-30 asmenų, dauguma pusseserės giminaičių. R. K. jis žinojo iš matymo, jis yra J. brolis. Jam jo žmona yra pasakojusi, kad R. K. daug metų atliko bausmę kalėjime, tačiau už ką jis nežino ir nesidomėjo. Minėtą vakarą jis su R. K. mažai bendravo. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), jis išėjo į lauką parūkyti. Neprisimena, ar išėjo vienas ar su kažkuo. Jam stovint ir rūkant cigaretę, prie jo priėjo R. K. ir pradėjo įžeidinėti jo žmoną, kuri tuo metu buvo sodybos viduje. Jis supykęs jam pasakė: "ką tu čia kalbi" ir jį abejomis rankomis stumtelėjo. Jis susvyravo, tačiau nepargriuvo ir priėjęs prie V. R. jam sudavė smūgį į veidą. Jis taip pat trenkė R. K. atgal. Nuo jo suduoto smūgio jis nugriuvo veidu ant trinkelių. Jis po keleto sekundžių atsistojo ir griebė jam už atlapų, jie abu susiėmė. Jie tampė vienas kitą, tačiau smūgių vienas kitam nesudavė. Tuo metu iš sodybos vidaus atbėgo A. ir juos išskyrė. Jis tuoj pat paskambino savo tėčiui, kad atvažiuotų jo ir žmonos paimti. Tuo metu kai jie susimušė, aplink jokių asmenų nebuvo ir niekas nematė. Tik pamena, kai atbėgo A., tai po kelių minučių atbėgo ir žmona. Įvykio metu R. K. buvo neblaivus. Kai juos A. išskyrė, R. K. pribėgęs prie S. sudavė jai smūgį į kaktą, ji pargriuvo, o R. K. pabėgo. Po šio įvykio jis su žmona išvyko namo. Kitą dieną jis su R. K. nekalbėjo, tik S. jam pasakojo, kad ji gavo žinutę nuo R. K., kad jam sumokėtų 3 000 Eur ir jis atsiims pareiškimą. S. jam į šią žinutę nieko neatrašė.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) R. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad (duomenys neskelbtini), sodyboje (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas V. R., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, priėjęs jam iš nugaros jį pastūmė, krisdamas jis trenkėsi veido kaire puse į medinę arką, o gulinčiam jam V. R. nemažiau 3 kartus spyrė į krūtinės sritį, po to jį apžergė per juosmenį ir abejomis rankomis trenkė ne mažiau 5-6 smūgius į veido sritį.

Iš nukentėjusiojo R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. K. policijos pareigūnų laukė parodymų patikrinimo vietoje, sodyboje (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini). Jis parodė vietą, kur (duomenys neskelbtini) šventė gimtadienį. R. K. parodė vietą, kur išėjęs rūkė cigaretę. Po to parodė vietą, kurioje stovėjo, kai jį kažkas pastūmė iš nugaros, taip pat parodė arką, į kurią trenkėsi veidu, parodė, kuria veido puse trenkėsi į medinę arką, po ko nukritęs pamatė, kad jį pastūmė V. R.. Parodė vietą, kur jam nukritus ir gulint ant vejos, jį spardė į krūtinės sritį V. R.. Nurodė, kad po to jį gulintį ant vejos V. R. apžergė per juosmenį ir prispausdamas kojomis jo abi rankas, V. R. abejomis rankomis trenkė nemažiau 5-6 smūgių į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Nurodė kaip atbėgęs A. atitraukė V. R. nuo jo. Nurodė, kur sėdint su seserimi J. prieangyje, pusseserė S. trenkė jam rankos delnu į žandą, po ko jis ją nustūmė nuo savęs ir S. nugriuvo. Baigus parodymų patikrinimą vietoje, buvo sugrįžta į policijos komisariatą, kur buvo surašytas protokolas.

Iš (duomenys neskelbtini) R. K. ir V. R. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), sodyboje (duomenys neskelbtini), V. R. per vykusią šventę pradėjo jo klausinėti apie savo žmoną, kokia ji buvo praeityje. Jam rūkant, V. R. priėjęs prie jo jį pastūmė, dėl ko jis atsitrenkė veidu į medinę arką, po to nukrito ant žolės. Gulinčiam jam V. R. sudavė smūgius į veido sritį, taip pat į šonus. Atėjęs A. juos išskyrė. Įtariamasis V. R. parodymus patvirtino iš dalies. Parodė, kad jis R. K. pastūmė, jis pargriuvo ant žemės. Ar trenkėsi į arką ar ne, nematė. Tada R. K. pribėgo prie jo ir trenkė jam į veidą. Tada ir jis trenkė atgal, abu susikibo, ir atbėgęs A. juos išskyrė. Į nukentėjusiojo R. K. klausimą įtariamajam V. R., kaip jam galėjo lūžti šonkauliai, jeigu jis nekirto, įtariamasis nurodė: "negaliu atsakyti“. Į įtariamojo V. R. klausimą nukentėjusiajam R. K., kodėl jis tą patį vakarą nekvietė policijos, atsakė, kad jį žmona nuvedė į antrą aukštą ir paguldė, o grįžęs į (duomenys neskelbtini) viską susitvarkė.

Nukentėjusysis R. K. (duomenys neskelbtini) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine L. K. atvyko į jo sesers J. K. gimtadienį, kuris vyko sodyboje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ten leido laiką, buvo daug žmonių. Pamatė, kad ateina iš matymo pažįstamas V. R., kurio duomenų daugiau nežino, tačiau anksčiau su juo yra turėjęs konfliktą dėl pusseserės S. R.. (duomenys neskelbtini) V. R. vis prie jo prieidavo ir klausdavo, kokia S. buvo jaunystėje. Jis pasakė V. R., kad savo problemas aiškintųsi su žmona S., tačiau V. R. visą vakarą jį sekiojo, užduodavo vis tuos pačius klausimus apie S., tačiau nukentėjusysis vengė konflikto ir nesileisdavo į kalbas. (duomenys neskelbtini), po gimtadienio tvarkė sodybą (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu V. R. nematė. Jis plovė indus kartu su V., jo sesers J. K. bendradarbe. Išplovus indus, apie (duomenys neskelbtini) ėjo su V. parūkyti į namo prieangį. Išėjus pajuto, kaip jį kažkas pastūmė iš nugaros ir jis krisdamas trenkėsi veido kaire puse į medinę arką. Nukritęs pamatė, kad jį pastūmė V. R.. Tada V. R. nieko nesakęs pribėgo ir jam gulint ant vejos ne mažiau 3 kartus spyrė į krūtinės sritį, o po to jį apžergė per juosmenį ir prispausdamas kojomis jam abi rankas, rankomis trenkė ne mažiau 5-6 smūgius jam į veido sritį. Tuomet jis išgirdo sesers J. balsą, kuri atbėgusi atitraukė V. R. nuo jo. Tuomet kartu su seserimi J. sėdint prieangyje, atbėgo pusseserė S., kuri nieko nesakiusi delnu trenkė jam į žandą. Jis S. nustūmė nuo savęs ir ji nugriuvo. Tuomet S. atsistojo ir nieko nesakiusi nuėjo į sodybos vidų. Įvykio metu buvo nedaug išgėręs, matė, kas jį užpuolė, sąmonės praradęs nebuvo, tačiau tiksliai visų įvykio aplinkybių dėl šoko ar dėl skausmo nepamena. Po konflikto daugiau V. R. nematė. Policijos nekvietė, nes nenorėjo gadinti šventės, todėl į policiją kreipėsi tik šiandien. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje.

Nukentėjusysis R. K. papildomai apklaustas (duomenys neskelbtini) pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis tvirtina anksčiau duotus parodymus. Įtariamąjį V. R. pirmą kartą pamatė prieš 5 metus, kadangi V. R. žmona yra jo pusseserė. Nuo pažinties pradžios turėjo su juo konfliktą. Po to nesimatė, o dabar pasimatė per sesers gimtadienį. Gimtadienis vyko (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), sodyboje. Šventėje dalyvavo apie 40 žmonių. Alkoholis buvo vartojamas. Buvo šventė kaip šventė. Iš pradžių V. R. priėjo ir pradėjo klausinėti apie jo (V. R.) sutuoktinę: kaip ji gyveno ankščiau, kol jie dar nebuvo pažįstami. Po to, kai visi pradėjo skirstytis, jis padėjo sesei tvarkytis ir išėjo parūkyti. Išėjo su sesers bendradarbe, nes jie abu buvo virtuvėje, plovė indus. Išėjo ir įtariamasis ir pradėjo pas jį vėl klausinėti apie žmoną. R. K. nusikeikė, nes jį išvedė iš kantrybės. Įtariamasis jam buvo šone už jo nugaros. V. R. jį pastūmė, o jis atsimušė į terasos balkį kaire veido puse ir nukrito ant žolės. Jis nukrito šonu. Tada V. R. pribėgo ir pradėjo jį rankomis daužyti. Rankomis daužė į veidą, į šonus. Negali tvirtinti, kad buvo smūgiai suduoti kojomis. Įtariamasis buvo apžergęs jį ant viršaus, jam rankos buvo užspaustos kojomis. Jis negali pasakyti, ar jam spyrė, ar nespyrė. Įtariamasis tik šiuo momentu sudavinėjo smūgius, kai buvo jį apžergęs ir prispaudęs jo rankas kojomis. Smūgiai buvo pakankamai stiprūs. Jis mano, kad smūgių buvo daugiau nei 5. Švogeris A. K. nutempė įtariamąjį nuo jo. Tada jis atsistojo. Sesuo jam atnešė skudurą, kad apsivalytų kraują. Po šio įvykio buvo sumuštas jo veidas, buvo lūžę du šonkauliai, mėlynės ant rankų ir kojų. Galėjo gindamasis suduoti smūgius V. R.. Po šio įvykio R. K. reikėjo gydymo, dar ir dabar gydosi. Konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini). Į prokurorės klausimus atsakė, kad smūgiai buvo suduoti į veidą, į šonus. Dešinėje šlaunyje kraujosruva galėjo atsirasti, kai krito, nes ten yra plytelės. Jis viską gerai pamena. Pirmadienį grižo į (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi policiją. Jis reiškia civilinį ieškinį. Neturtinė žala yra 4 500 Eur, o turtinę žalą sudaro kelionės išlaidos. Atstovas yra viską surašęs ir atsiuntęs. Į įtariamojo klausimą atsakė, kad skausmą dėl lūžusių šonkaulių jautė visą laiką ir kitą dieną. Lūžę šonkauliai netrukdo vaikščiojimui, tik yra sunku kvėpuoti. Nesikreipė į policiją tą pačią dieną po įvykio, kadangi vyko šventė ir nenorėjo trikdyti šventės.

Liudytoja L. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji kartu su savo sugyventiniu R. K. nuvyko į sugyventinio sesers J. K. gimtadienį, kurį šventė (duomenys neskelbtini), sodyboje (duomenys neskelbtini). Viso susirinko apie 38 asmenys. Nuo šventės pradžios paskui jos sugyventinį R. sekiojo V. R., kurio daugiau duomenų nežino. Jis yra jos sugyventinio pusseserės S. vyras. Jam nepatinka, kad jos sugyventinis kažkada yra teistas, todėl jis bandė jį išprovokuoti, bet didelių konfliktų nebuvo. (duomenys neskelbtini) ji toje pačioje sodyboje nuėjo miegoti. Panašiai apie (duomenys neskelbtini) išgirdo triukšmą ir suprato, kad kažkas vyksta. Nusileidusi žemyn pamatė, kad ant sofos sėdi jos sugyventinis, kuriam buvo sutinusi ir pamėlynavusi kairė akis, prakirstas paakys ir už ausies sužalota. Šalia buvo jo sesuo J., kuri jai pasakė, kad jį sumušė V. R.. Kaip viskas įvyko, ji nematė, todėl aplinkybių nurodyti negali. Nei greitosios, nei policijos nekvietė, nes nenorėjo sugadinti šventės. (duomenys neskelbtini) grįžo į (duomenys neskelbtini) ir tik (duomenys neskelbtini) paskambino ir apie įvykį pranešė policijai.

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) jis kartu su savo drauge J. K. atvyko į sodybą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), švęsti jos 50 gimtadienio. Šventės pradžia prasidėjo apie (duomenys neskelbtini). Šventėje dalyvavo apie 30 asmenų, dauguma J. giminaičių. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) paryčiais jis dar kartu su J. šventė, buvo šokių salėje, šoko. Staiga lauke išgirdo triukšmą. Girdėjo, kad rėkia S., kuri yra J. pusseserė. Jis greitai išbėgo į kiemą ir pamatė, kad S. vyras V. R. užgulęs R. K., kuris yra J. brolis. Jis greitai atitraukė V. nuo R. ir liepė jam važiuoti iš čia. V. išsikvietė savo tėtį, kad atvažiuotų jo paimti. R. atsikėlė nuo žemės ir nuėjo į sodybos vidų. Viduje pamatė, kad R. veidas visas kruvinas ir ištinęs. Išbėgus į kiemą, kieme buvo tik R., V. ir S., daugiau jokių asmenų nebuvo. Paklausus pas R., kas čia įvyko, jis atsakė, kad jį sudaužė V., jis daugiau nieko ir neklausė. Jis pats nematė, kaip V. sudavė smūgius R. ir nežino nuo ko prasidėjo muštynės, jis tik atbėgo ir V. atitraukė nuo R.. Pareigūnų R. tą vakarą nekvietė, medikai atvykę taip pat nebuvo. Kiek žino, R. su V. konfliktuoja nuo senų laikų, tačiau jis nesigilino už ką.

Liudytoja S. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji kartu su savo vyru V. R. atvyko į sodybą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), švęsti pusseserės J. gimtadienio. Šventėje dalyvavo apie 30 asmenų, dauguma J. giminaičių. Visą vakarą V. su R. sutarė gerai, ji nematė, kad jie būtų konfliktavę. (duomenys neskelbtini), jai būnant šokių salėje, matė, kaip į lauką išėjo V. su R.. Jie buvo susikabinę už rankų ir linksmi. Praėjus 10 minučių nuo jų išėjimo, ji išėjo į lauką atsivėsinti, kadangi šokių salėje buvo labai karšta. Tuo metu šokių salėje buvo J. ir A., daugiau jokių kitų žmonių nebuvo. Išėjusi į lauką pamatė, kad R. yra užgulęs V. ir jie grūmėsi. Ji pradėjo šaukti ir nubėgo į šokių salę pakviesti A.. Jie su A. išbėgo į lauką, matė, kaip jie gulėjo ant žemės ir grūmėsi. A. pribėgęs prie jų tuoj pat juos išskyrė. Ji nematė, kuris kuriam sudavė smūgius, pamačiusi vaizdą, kad jie abu guli ant žemės, ji labai išsigando. Kaip prasidėjo muštynės ji nematė. Kai A. juos išskyrė, R. ant jos šaukė, pribėgęs prie jos jis jai trenkė iš kumščio į kaktą ir ji nukrito ant žemės. Tačiau dėl šitų jo veiksmų ji pretenzijų jam neturi, jis buvo labai neblaivus. Jai jokie sužalojimai nebuvo padaryti. Po šio konflikto jos vyras V. išsikvietė savo tėtį, kad parvežtų namo ir jie išvažiavo namo. Kas toliau vyko ji nežino. Kitą dieną ji kalbėjo su savo vyru V. ir klausė, kas atsitiko, kodėl jie susimušė su R.. V. jai pasakė, kad, kai buvo išėjęs į lauką su R., R. ją pavadino įžeidžiančiu žodžiu. V. supyko ir stumtelėjo jį, R. parkrito ant žemės, tačiau, ar sudavė jam smūgius, jis jai nesakė. Kas toliau vyko, V. jai nepasakojo. Taip pat matė, kad ant jos vyro veido kitą dieną atsirado kraujosruva, tačiau jis pareiškimo dėl sužalojimo nerašė.

Liudytoja V. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) jos vaikai atvežė ją į sodybą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), į jos draugės J. gimtadienį. Šventėje dalyvavo apie 30 žmonių. R. K. ji žino iš matymo, jis yra J. brolis. Jai J. yra sakiusi, kad nelabai norėjo, kad jis dalyvautų jos gimtadienyje, kadangi jis nuo senų laikų nesutaria su V. R.. V. R. ji nepažįsta, per gimtadienį ji jį pirmą kartą matė. Jiems švenčiant gimtadienį ji nematė, kad V. bendrautų su R.. Pasibaigus gimtadienio šventei, apie (duomenys neskelbtini), ji padėjo J. tvarkytis ir nešė nuo stalų indus, o R. virtuvėje juos plovė. Pabaigus tvarkytis, ji iškarto nuėjo miegoti, su R. į lauką parūkyti ji nebuvo išėjusi, kadangi ji yra nerūkanti. V. tuo metu ji nematė ir nežino, kur jis buvo. Jai gulint lovoje girdėjo lauke triukšmą, tačiau į jį nekreipė dėmesio ir nesikėlė žiūrėti, galvojo gal lauke rūko kažkas ir kalbasi garsiai. Kitą dieną ryte jai J. pasakė, kad V. susimušė su R., tačiau dėl ko susimušė jai nesakė, o ji ir neklausė. Ji pati nieko negirdėjo ir nematė jokių muštynių, kaip ir minėjo, sutvarkiusi stalą nuėjo miegoti.

Liudytoja J. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), vyko jos gimtadienis. Gimtadienyje dalyvavo 37 žmonės, jos draugai ir giminaičiai. Į gimtadienį atvyko jos brolis R. K.. Tą vakarą šventė vyko ramiai. Niekas su nieko nekonfliktavo, bent jau ji nematė. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), ji buvo salėje šoko, su ja dar buvo jos draugas A., V., S., V. ir R.. Ji nematė, kaip į kiemą išėjo V. ir R.. Po kažkurio laiko, jai būnant salėje, išgirdo lauke triukšmą. Jos draugas A. išbėgo į lauką, ji išbėgo paskui jį. Išbėgusi į lauką pamatė, kad kieme ant vejos guli R., o ant jo sėdi V.. Ji nematė, kaip jie mušėsi, nematė, kuris kuriam sudavė smūgius. Matė tik tai, kad A. juos išskyrė. V. A. pasakė, kad važiuotų jis namo. R. nuėjo į prieangį parūkyti. R. veidas buvo kruvinas ir nubrozdintas. Ji jam nešė ir dėjo kompresus. Jai būnant prieangyje atėjo S. ir pradėjo konfliktuoti su R., tačiau ji nematė, kad jie būtų vienas kitam sudavę smūgius. Ji paklausė pas R., kas įvyko. R. jai pasakė, kad V. prie jo kabinėjosi. Tiek R., tiek V. buvo stipriai neblaivūs. Nuo ko prasidėjo konfliktas ir dėl ko jie susimušė, ji nematė.

Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. nustatyta poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje, kairiame žande, kakle, smakre, dešinėje rankoje, kairėje alkūnėje, juosmens dešinėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairės akies viršutiniame voke, veido kairėje, kairės ausies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, kairiųjų IX, X šonkaulių lūžiai, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiniais), mažiausiai 20 trauminių poveikių, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimuose nėra užsifiksavę požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Pagal sužalojimų pobūdį lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti kairiųjų IX, X-o šonkaulių lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio nusikaltimo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti ir kurie gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bei sutampa tarpusavyje ir vienas kitą papildo, konstatuoja, jog V. R. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta bei nekelia jokių objektyvių abejonių.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. R. savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad lauke stovint ir rūkant, prie jo priėjo R. K. ir pradėjo įžeidinėti jo žmoną. Jis supyko ir abejomis rankomis jį stumtelėjo. R. K. susvyravo, tačiau nepargriuvo ir priėjęs prie V. R. jam sudavė smūgį į veidą. Jis taip pat trenkė R. K. atgal. Nuo jo suduoto smūgio jis nugriuvo veidu ant trinkelių. Jis po keleto sekundžių atsistojo ir griebė jam už atlapų, jie abu susiėmė. Jie tampė vienas kitą, tačiau smūgių vienas kitam nesudavė. Nors V. R. neigė nukentėjusiajam sudavęs smūgius, tačiau jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. R., lauke, konflikto metu, tyčia priėjęs iš nugaros R. K. pastūmė, po to, apžergęs kojomis per juosmenį ir prispaudęs abi nukentėjusiojo rankas, abejomis rankomis sudavė ne mažiau 5 smūgius į veido sritį ir šonus. Nors kaltinamasis nurodė, kad jis smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tačiau šiuo teiginius paneigia ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai A. K., kuris parodė, kad išbėgęs į kiemą pamatė, kad kaltinamasis užgulęs nukentėjusįjį, kaltinamąjį liudytojas atitraukė nuo R. K.. Liudytoja J. K. taip pat parodė, kad išbėgusi į lauką pamatė, kad kieme ant vejos guli R. K., o ant jo sėdi V. R.. Šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Ikiteisminio tyrimo metu ne kartą apklaustas nukentėjusysis R. K. taip pat teigė, kad kaltinamasis jį pastūmė, o pastarajam pargriuvus, V. R. jį apžergė per juosmenį ir abejomis rankomis trenkė ne mažiau 5-6 smūgius į veido sritį. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo metu. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir rašytiniai byloje surinkti įrodymai. Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. nustatyta poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje, kairiame žande, kakle, smakre, dešinėje rankoje, kairėje alkūnėje, juosmens dešinėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairės akies viršutiniame voke, veido kairėje, kairės ausies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, kairiųjų IX, X šonkaulių lūžiai, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiniais), mažiausiai 20 trauminių poveikių, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimuose nėra užsifiksavę požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Pagal sužalojimų pobūdį lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti kairiųjų IX, X-o šonkaulių lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad V. R. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. kaltinime inkriminuotu laiku ir vietoje, konflikto metu, tyčia pastūmė nukentėjusįjį iš nugaros, dėl ko R. K. krisdamas veido kaire puse trenkėsi į medinę arką, po ko, apžergęs jį kojomis per juosmenį ir prispaudęs abi nukentėjusiojo rankas, abejomis rankomis sudavė R. K. ne mažiau 5 smūgius į veido sritį, šonus, tokiu būdu padarydamas R. K. poodinę kraujosruvą kaktos kairėje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje, kairiame žande, kakle, smakre, dešinėje rankoje, kairėje alkūnėje, juosmens dešinėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairės akies viršutiniame voke, veido kairėje, kairės ausies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, kairiųjų IX, X šonkaulių lūžius, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. R. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o asmens kaltė įrodyta visiškai.

Teismas, atsižvelgęs į šios baudžiamosios bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. R. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei kitais baudžiamojoje byloje spręstinais klausimais. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu apie prokurorės sprendimą kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuotas ir nukentėjusysis, prieštaravimų negauta.

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę V. R. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad V. R. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra surinkta, todėl tai nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į tai, kad V. R. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau yra buvęs teistas, teistumas išnykęs, todėl asmuo laikomas teisiamu pirmą kartą. Per paskutinius penkerius metus baustas administracine tvarka šešis kartus, paskirtas baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų nėra. Kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Pateiktoje Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) charakteristikoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad kaltinamasis yra vedęs, turi žmoną, penkių ir trijų metų dukras, šeima gyvena kartu, vietos gyventojų ir kaimynų bei seniūnaičio yra vertinamas ir charakterizuojamas teigiamai, seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio neturi. VšĮ Alytaus poliklinikos (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kaltinamasis VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybės stebimų pacientų tarpe įrašytas, nustatytos diagnozės: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (duomenys neskelbtini); psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. R. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, tad abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.

Įvertinus tai, kad V. R. yra vedęs, sukūręs šeimą, augina mažamečius vaikus, šiuo metu dirba, atlygino padarytą žalą bei nukentėjusysis pretenzijų neturi, be kita ko, tam tikros įtakos kaltinamojo nusikalstamiems veiksmams turėjo ir nukentėjusiojo veiksmai, vertintina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamajam paskirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymų leidėjo numatytas šios bausmės vidurkis – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalys). Teismo vertinimu, tokia skirtina bausmė nėra neproporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, yra adekvati padarytos veikos pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo principui.

Pateiktame pareiškime prokurorė prašo, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Pagrindo taikyti šią įstatymo nuostatą nėra. Pažymėtina, kad BK 64 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64 ¹ straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, teismas neturi pagrindo taikyti BK 64 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyto bausmės mažinimo instituto.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu V. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nutarimu laikinai apribota V. R. nuosavybės teisė į jo pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 4 593,02 Eur. (duomenys neskelbtini) nutarimu panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam V. R. atlyginus žalą nukentėjusiajam R. K. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

(duomenys neskelbtini) Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateiktas civilinis ieškinys 179,58 Eur dėl nukentėjusiojo R. K. gydymo atlygintas.

(duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo R. K. pareikštas civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti – 4 843,02 Eur atlygintas. (duomenys neskelbtini) gautas nukentėjusiojo R. K. prašymas, kuriame nurodyta, kad jis su V. R. susitaikė, finansinė ir moralinė žala jam atlyginta, pretenzijų kaltinamajam neturi, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Išaiškinti V. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Agneta Bulakė