- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- ATP-1187-245/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015-10-19 nutarimu D. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 700 Eur (septynių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 8 d., 05 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę BMW 525D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,24 promilės ± 1,7 %).
Šalies argumentai
D. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-10-19 nutarimą ir pritaikius ATPK 30¹ str. paskirti švelnesnę nuobaudą – 700 Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodo, kad paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, teismas neatsižvelgė į jo teigiamą asmenybę ir jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, nėra teistas, ankstesni administraciniai teisės pažeidimai nebuvo šiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos laiku, taip pat jis dirba, pažeidimą padarė atsitiktinai, savo elgesį vertina itin kritiškai, vis dėlto, padarytas pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių. Todėl nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir skiriant švelnesnę nuobaudą. Apelianto teigimu, net ir paskirtasis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra nepagrįstai ilgas, neproporcingas padarytam teisės pažeidimui ir prieštarauja formuojamai teismų praktikai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo D. B. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015-10-19 nutarimo nekeisti.
D. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas D. B. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau nesutinka su paskirtos nuobaudos individualizavimu.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, negalėjo neskirti šios nuobaudos.
Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Įvertinęs surinktą bylos medžiagą, apygardos teismas sprendžia, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant nuobaudą jau įvertinta D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), todėl dar kartą jos vertinti nėra pagrindo. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas, dirba, savo netinkamą elgesį vertina kritiškai, šiuo atveju yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, D. B. atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui paskirta nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Nors, kaip teigia apeliantas, už vairavimą esant neblaiviam, jis baudžiamas pirmą kartą, tačiau pažymėtina, kad administraciniai teisės pažeidimai kodekse pagal rūšis suskirstyti į skirsnius, todėl vienarūšiais pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikytini pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose. D. B. yra ne kartą baustas už greičio viršijimą, o ATPK 124 ir 126 straipsniuose numatyti pažeidimai yra įtvirtinti tame pačiame ATPK dešimtame skirsnyje, t. y. administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje, todėl apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta teisingai. Be to, aukštesnės instancijos teismas įvertina ir tai, kad D. B. nustatytas neblaivumo laipsnis (2,24 promilės), nors yra priskiriamas vidutiniam girtumui, tačiau yra artimas sunkiam girtumo laipsniui. Tai tik patvirtina, kad apeliantas sėsdamas už vairo, būdamas neblaivus, visiškai negalvojo apie galinčias kilti pasekmes, elgėsi itin nerūpestingai ir neatsakingai. Tai, kad skaudesnių padarinių buvo išvengta (nesukeltas eismo įvykis), negali būti pripažįstama aplinkybe, lengvinančia apelianto teisinę padėtį. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
D. B. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. būdamas neblaivus, vairavo automobilį, kas sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažeidėjas, nors ir neturėdamas labai didelio vairavimo stažą (b. l. 9), privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Be to, apygardos teismas pažymi, jog apeliantas nėra drausmingas vairuotojas, todėl kritiškai vertinamas D. B. teiginys, kad pažeidimas padarytas visiškai atsitiktinai. Iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie D. B. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 11-12) matyti, kad apeliantas pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, pirmąjį pažeidimą padarė vos po kelių mėnesių nuo teisės vairuoti transporto priemones įgijimo momento. Ankstesni pažeidimai taip pat yra pakankamai šiurkštūs – greičio viršijimas, transporto priemonės neapdraudimas privalomuoju draudimu. Visa tai rodo, jog parinkta sankcija yra adekvati, proporcinga pažeidimo pobūdžiui bei D. B. asmenybei, jos švelninti ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nėra galimybės, nes susidariusi situacija nėra išskirtinė. Pirmosios instancijos teismas nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose nenukrypo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. D. B. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
D. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.