Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iki sulaikymo gyvenęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant 10 MGL (376,6 Eur) dydžio baudą;

2) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskiriant 40 parų arešto bausmę, kurios vykdymas atidėtas 6 mėnesiams;

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, paskiriant 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą, kuri subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, ir 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, ir 10 MGL (500 Eur) bauda. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2025 m. balandžio 10 d. paleistas lygtinai neatlikus 1 mėnesio 7 dienų laisvės atėmimo bausmės;

5) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), paskiriant 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (šiuo metu atlieka bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad tai buvo ne jo butas, jį išsinuomojo dviem paroms už 100 Eur, nes atvažiavo į Vilnių praleisti laiką, reikėjo prasiblaškyti, pinigų ilgesnėms atostogoms neturėjo. Tuo metu nedirbo, buvo pabaigęs projektą ir neturėjo kito. Išsinuomojus butą, antrą dieną spontaniškai kilo tokia mintis. Atrodo, kad pats rado skelbimą, jog jie ieško buto. Jeigu teisingai prisimena, jis parašė nukentėjusiajam, prisistatė buto savininku G. N. Visi duomenys išgalvoti. Suprato, kad neturi teisės išnuomoti to buto. E. L. buvo atvykęs su drauge apžiūrėti buto, po 20 min. jie išvyko lyg į Trakus atsivežti 250 Eur depozito ir 250 Eur už nuomą. Kai E. L. išvyko, jis knygyne atsispausdino nuomos sutartį. Jiems grįžus, surašė sutartį, jie jam padavė 500 Eur ir jis perdavė raktus. Taip elgėsi dėl pinigų stygiaus šeimoje, savo elgesį vertina neigiamai, jam dėl to yra gėda, norėtų nuoširdžiai atsiprašyti E. L. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ir atlyginti advokato išlaidas. Kol kas kalėjime nedirba, bet planuoja dirbti, pajamų negauna, lėšų ar turto laisvėje neturi.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

4. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad skelbimų portale skelbiu.lt rado butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2024 m. rugsėjo 7 d. išsinuomojo, nes norėjo vienai dienai jame apsistoti, susitvarkyti asmeninius reikalus. Jokių sutarčių su savininke nesudarė, su ja atsiskaitė grynais pinigais, jai sumokėjo 50 Eur ir gavo buto raktą. Savininkė nurodė, kada jam išsikelti ir į kokią pašto dėžutę įmesti raktą. Tą pačią dieną internetinėje platformoje „Facebook“ patalpino tikrovės neatitinkantį skelbimą apie tai, kad šį butą nuomoja už 250 Eur per mėnesį, nurodė kontaktinį telefono numerį, žinodamas, kad buto išnuomoti neturi teisės. Tą pačią dieną į skelbimą atsiliepusiam nukentėjusiajam E. L. melagingai prisistatė buto savininku G., sutarė susitikimo vietą ir laiką. Atvyko vaikinas ir mergina, apžiūrėjo butą, jiems tiko, tačiau nurodė, kad neturi 500 Eur, dėl to buvo sutarta, kad per valandą laiko atveš pinigus ir tada pasirašys nuomos sutartį. Užtruko apytiksliai valandą, per tą laiką jis mieste atsispausdino du nuomos sutarties egzempliorius. Jiems grįžus, apie 18.00 val. pasirašė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią už 250 Eur mėnesinį mokestį neva išnuomojo E. L. gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iki 2025 m. rugsėjo 1 d., sutartyje nurodydamas tikrovės neatitinkančius savo duomenis, t. y. kad jis yra G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paso numeris (duomenys neskelbtini). Nuomininkas ir jis sutartį pasirašė, taip sukuriant netikrą dokumentą. Po to iš nukentėjusiojo E. L. paėmė 250 Eur dydžio depozitą ir 250 Eur nuomos įmoką už pirmą mėnesį, viso paėmė 500 Eur grynaisiais pinigais, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo E. L. priklausantį turtą. E. L. perdavė buto raktą. Paskui nukentėjusiojo telefono numerį užblokavo. Norėtų atsiprašyti asmenų, kuriuos apgavo. Taip pasielgė dėl pinigų stygiaus, turėjo išlaikyti savo 6 mėnesių vaiką. Atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje stengiasi susitvarkyti įdarbinimo dokumentus ir pradėti dirbti. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi. Bendrauja su psichologu, nori keisti savo gyvenimo būdą ir nedaryti nusikalstamų veikų (t. 1, b. l. 179–182, 198–200).

5. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo E. L. duoti parodymai, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. susirado per „Facebook“ programėlę anoniminį skelbimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Skelbime nuomotojo vardas ir pavardė nebuvo nurodyti, tik telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jam paskambinus šiuo numeriu, atsiliepė vyras, kuris prisistatė G. Jis pasakė, kad skubiai ieško buto nuomininkų ir jei nori išsinuomoti, turi atvažiuoti kuo greičiau, nes laukia nuomininkų eilė. Jie sutarė per valandą atvykti apžiūrėti butą. Į vietą atvyko su savo drauge I. G., kartu su G. apžiūrėjo butą. Butas buvo vieno kambario, tvarkingas. Iš pradžių pasakė, kad dėl nuomos pagalvos, bet vyrui nurodžius, kad yra kitų norinčių nuomotis žmonių, jie apsisprendė butą išsinuomoti, sutarė po dviejų valandų susitikti toje vietoje ir sumokėti 500 Eur (250 Eur depozitas ir 250 Eur už pirmą mėnesį). Prie namo sugrįžo apie 18.00 val., G. buvo atvažiavęs „Bolt“ automobiliu „Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bute pasirašė nuomos sutartį, gavo vieną sutarties egzempliorių ir vieną rakto kopiją. Butą nuomojančio asmens dokumento neprašė. G. paklausė, ar geriau mokėti grynais, ar pavedimu, jis atsakė, kad geriau grynais, kadangi gyvena Olandijoje ir turi olandišką banko sąskaita, todėl nežino, kada gautų pinigus. Jam padavė 500 Eur grynais ir sutarė, kad 2024 m. rugsėjo 8 d., apie 10.00 val., atvyks apsigyventi, nes G. neva turi skrydį ir norėjo vienai nakčiai likti bute, o išeidamas turėjo bute palikti raktą. 2024 m. rugsėjo 8 d., apie 12.00 val., atvyko į butą, jame nerado žadėtų raktų. Bandė su asmeniu susisiekti telefonu, tačiau nepavyko, nes telefonas buvo išjungtas. Pagal buto adresą surado skelbimą www.aruodas.lt ir suprato, kad butas yra nuomojamas kito savininko, o vyras, kuriam padavė pinigus, nėra buto savininkas. Paskambino pagal skelbime esančius duomenis tikrajai savininkei ir ši pasakė, kad butą vienai parai, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. rugsėjo 8 d. 7.00 val., buvo išnuomojusi žmogui. Buto savininkei pasakė, kad jie kvies policiją, prašė jos atvykti, kad galėtų perduoti turimus jos buto raktus. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo visą situaciją, perdavė nuomos sutartį. 2024 m. rugsėjo 29 d., apie 12.00 val., „Facebook“ grupėje „AFERISTAI !!! SUKČIAI !!! APGAVIKAI !!!“ pastebėjo skelbimą su nuotrauka, kurioje buvo jį apgavęs vyras, vardu L. B. Asmenį galėtų lengvai atpažinti. Dėl šio įvykio patyrė 500 Eur turtinę žalą (t. 1, b. l. 57–59, 68–70, 76–79).

6. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos I. G. duoti parodymai, kad 2024 m. vasarą, tikslaus mėnesio neprisimena, „Facebook“ svetainėje pamatė skelbimą apie nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 250 Eur, pasirašant neterminuotą nuomos sutartį, sumokant depozitą už du mėnesius į priekį, t. y. 500 Eur. Butas buvo vieno kambario, buvo įkeltos gana gražios nuotraukos. Jų dėmesį patraukė labai maža buto nuomos kaina. Skelbimas buvo anoniminis, nurodytas telefono numeris, kuriuo jos draugas E. L. paskambino. Atsiliepė vyras, jis nurodė, kad susidomėjusių asmenų yra daug ir kad jeigu nori, turi atvykti kuo greičiau. Sutarė susitikti po kelių valandų. Su draugu nuvyko apžiūrėti nuomojamą butą. Lauke juos pasitiko nuomotojas, apžiūrėjo butą, viskas tiko. Susitarė, kad prašomą sumą sumokės grynais, jie patys to norėjo, nuomotojui tai nebuvo svarbu. Nuvažiavo išsigryninti reikiamą pinigų sumą, susitarė susitikti po kelių valandų bute sutarties pasirašymui. Sutartu laiku susitiko prie namo, nuomotojas atvažiavo taksi automobiliu, trise pakilo į butą. Bute užpildė du nuomos sutarties egzempliorius. Ji asmeniškai jokio asmens dokumento nerodė, ar E. L. rodė savo asmens dokumentą, nežino. Nematė, kad butą nuomojęs vyras būtų jai ar jos draugui pateikęs savo asmens dokumentą. Pasirašius sutartį, draugas padavė 500 Eur. Nuomotojas nurodė, kad vieną buto raktą duos jiems, o kitą paliks bute, įsikelti galės kitą dieną, nes šiandien nori sutvarkyti butą ir jame pats pernakvoti. Kadangi butą nuomojosi pirmą kartą, asmuo pasirodė labai draugiškas ir nuoširdus. Atvykus kitą rytą į butą, nerado rakto ir tai sukėlė įtarimą. Paprašė draugo paieškoti šio buto skelbimų. Skelbimų portale „Aruodas“ rado šio buto skelbimą, paskambinę nurodytu telefono numeriu sužinojo, kad buto savininkė yra moteris, išsiaiškino, kad ji yra tikra buto savininkė ir kad vakar išnuomojo butą vyrui. Moteriai pasakė, kad iškvietė policiją ir kad jos laukia bute. Pirmieji atvyko policijos pareigūnai, jiems E. L. papasakojo, kas nutiko, atvykus buto savininkei, pareigūnai aiškinosi butą išnuomojusio vyro duomenis. Jie grąžino savininkei turimą buto raktą, E. L. parašė pareiškimą (t. 1, b. l. 72–74).

7. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos G. B.-P. duoti parodymai, kad jos mama T. B. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, jau apie mėnesį laiko jį nuomoja. Skelbimą dėl buto nuomos ji buvo patalpinusi internetinėje svetainėje www.aruodas.lt kartu su savo kontaktiniu numeriu. 2024 m. rugsėjo 7 d., apie 12.00 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė žmogus, norintis apžiūrėti butą, ir paklausė, ar būtų galimybė išsinuomoti jį parai. Susitarė susitikti apie 14.00 val., asmuo pasakė, kad reikia buto pernakvoti, 2024 m. rugsėjo 8 d. 7.00 val. išvažiuos, raktus paliks pašto dėžutėje, padavė 40 Eur grynais pinigais. Jokių oficialių dokumentų nepildė, šio vyro duomenų nežino. Vyras buvo maždaug 25–30 metų amžiaus, trumpais plaukais, rausva barzdele, vidutinio kūno sudėjimo. Nežino, ar asmenį galėtų atpažinti (t. 1, b. l. 25–28).

8. 2024 m. rugsėjo 8 d. pareiškimas, kuriame E. L. nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. surado „Facebook“ skelbimą dėl buto nuomos, susisiekė telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su asmeniu, kuris prisistatė G., susitarė apžiūrėti butą. Vyras atvyko „Bolt“ automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė nuomos sutartį, padavė 500 Eur grynaisiais pinigais ir sutarė, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. ryte atvyks gyventi. 2024 m. rugsėjo 8 d. bandė su asmeniu susisiekti telefonu, tačiau nepavyko, nes telefonas buvo išjungtas. Surado skelbimą pagal buto adresą ir suprato, kad butas yra pernuomotas, o jo savininkas yra visiškai kitas žmogus. Pagal rastą skelbimą paskambino savininkei, kuri pasakė, kad apie šią situaciją nieko nežino. Patyrė 500 Eur turtinę žalą (t. 1, b. l. 40–51).

9. 2024 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 29–37).

10. 2025 m. vasario 25 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad, be kita ko, buvo apžiūrėta 2024 m. rugsėjo 7 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (t. 1, b. l. 54–56). Iš sutarties turinio matyti, kad buto savininkas G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė nuomos sutartį, kuria nuomotojas perduoda nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iki 2025 m. rugsėjo 1 d., o nuomininkas įsipareigoja mokėti 250 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Sutarties apačioje matyti įrašas „Avansą gavau. 500 eurų“, pasirašyta E. L. ir G. N. (t. 1, b. l. 83–92).

11. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. spalio 8 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad asmuo, paėmęs pinigus, į įvykio vietą vyko pavėžėjo „Bolt“ automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip vėliau nustatyta, tai buvo L. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 111–112).

12. VA VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. spalio 23 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis E. L. pateikė vienoje „Facebook“ grupėje rastas jį apgavusio vyro nuotraukas, tarp jų buvo ir asmens tapatybės kortelės nuotrauka, išduota L. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Asmenį patikrinus POLIS sistemoje nustatyta, kad nukentėjusiojo pateiktos asmens nuotraukos atitinka POLIS sistemoje esančias L. B. nuotraukas (t. 1, b. l. 113–114).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

13. BK 182 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, tas, kas apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą.

15. Šiuo atveju kaltinamojo apgaulė pasireiškė suklaidinant nukentėjusįjį, kad jis pagal sudarytą 2024 m. rugsėjo 7 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sumokėjus prašytą pinigų sumą – 500 Eur, iš L. B. išsinuomoja jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau minėtas butas iš tiesų išnuomotas nebuvo, tam nesant jokio teisinio pagrindo, o sumokėti pinigai nebuvo grąžinti. Akivaizdu, jog prisistatydamas buto savininku, sudarydamas nuomos sutartį joje įrašant neegzistuojančio asmens duomenis, sąmoningai paimdamas iš nukentėjusiojo pinigus už buto nuomą, L. B. apgaule įgijo E. L. priklausantį turtą. Taigi, baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, kad L. B. pagamino netikrą dokumentą bei apgaule įgijo nedidelės 500 Eur vertės svetimą turtą ir taip padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, kaltinamasis L. B. veikė tiesiogine tyčia. Jis neabejotinai suvokė, jog sudaro netikrą dokumentą, klaidiną nukentėjusįjį ir norėjo taip veikti, siekdamas apgaulės būdu iš jo gauti pinigus.

16. Teismas pažymi, kad iš 2024 m. rugsėjo 7 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra įrašytas kaip nukentėjusiojo E. L., o ne G. N., paso numeris, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinime nurodytų veikų faktinių aplinkybių aprašymo.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

17. BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Už BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos padarymą įstatymas numato galimybę skirti viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

18. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą bei nesunkų nusikaltimą, veikos baigtos. Šiomis nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala nėra atlyginta, nors L. B. sutiko ją atlyginti. Kaltinamasis veikų padarymo metu Lietuvoje buvo teistas 4 kartus, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, šiuo metu yra teistas 5 kartus, atlieka laisvės atėmimo bausmę, nagrinėjamu atveju nusikalto neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, o Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartimi – panaikintas. Kaltinamasis taip pat teistas ir Švedijoje. Ikiteisminio tyrimo metu L. B. vengė prisiimti atsakomybę už savo neteisėtą elgesį, 2024 m. balandžio 30 d. buvo paskelbta jo paieška. Paskirtos kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti) jis nesilaikė, teismui kaltinamojo buvimo vieta buvo nežinoma, todėl teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje taip pat buvo paskelbta jo paieška. Iš bylos duomenų matyti, kad per pastaruosius penkerius metus (2025 m. vasario 25 d. duomenimis) jis administracine tvarka baustas aštuonis kartus, ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos. Šiuo metu kaltinamasis nedirba, išreiškė motyvaciją įsidarbinti įkalinimo įstaigoje, nedirbo ir veikos padarymo metu, o nusikalstamų veikų padarymo motyvu nurodė pinigų stygių. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, įvertinus visa tai, kas išdėstyta, yra pagrindas L. B. pripažinti recidyvistu, kas laikytina ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis nevedęs, paties teigimu, turi vieną mažametį vaiką. Taigi, šiuo atveju teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. B. skyrus su laisvės atėmimu susijusias bausmes: už BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant lygų 45 paroms; už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant lygų 1 metams. Pastebėtina, kad L. B. praeityje paskirtos švelnesnės rūšies bausmės (bauda) teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas taip pat buvo panaikintas, o asmuo ir vėl nusikalto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei 1 metų laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 45 parų arešto bausmę, L. B. paskiriant subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis pripažino savo kaltę, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, skiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

19. L. B. nusikalstamos veikos buvo padarytos iki Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžio priėmimo (juo paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme), todėl nagrinėjamu atveju šiuo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo) pridedant dalį švelnesnės šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (7 mėnesius), ir L. B. skiriama galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Pridedamos bausmės dalis nustatyta atsižvelgiant į nuosprendžio 18 punkte nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitoma bausmės dalis, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kad minėtu nuosprendžiu nuspręsta tęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu L. B. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) ir konfiskuotino turto vertės dalies atitinkančios pinigų sumos (10 000 Eur) išieškojimo į valstybės biudžetą – vykdymą, bausmes subendrinus šios baudžiamojo poveikio priemonės toliau vykdytinos.

V. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

20. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugsėjo 19 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2025-10252 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 370,84 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kaltinamąjį L. B. ginant advokatui Gintarui Algirdui Peredniui.

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

22. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam L. B. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo paskirtas dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, kas yra pagrindas būtinam gynėjo dalyvavimui, siekiant užtikrinti tinkamą kaltinamojo teisių ir teisėtų interesų gynimą.

23. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu nedirbo, šiuo metu įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, turto neturi, susiduria su finansiniais sunkumais, turi mažametį vaiką, ką nurodė ir nusikalstamų veikų padarymo priežastimi, turės atlyginti šioje baudžiamojoje byloje priteistą civilinį ieškinį, dėl to teismas konstatuoja, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo L. B. netenkinamas.

VI. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

24. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmens turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

25. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. L. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį dėl kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 81). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad neteisėtai įgyto svetimo turto vertė ir tuo pačiu padarytos žalos dydis yra būtent 500 Eur. Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir teisme nurodė ketinantis padarytą žalą atlyginti. Matyti, kad turtinė žala nukentėjusiajam padaryta neteisėtais kaltinamojo L. B. veiksmais, žala pagrįsta ir įrodyta, kaltinamajam kyla prievolė ją atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir žala priteistina iš kaltinamojo.

26. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti: vokas su daktiloskopine lentele ir įvykio vietos apžiūros metu paimtas stiklinis butelis, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); prie baudžiamosios bylos tomo Nr. 1 galinio viršelio prisegti 2 vnt. vokų (su DVD-R laikmena ir gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties originalu) paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir L. B. skirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir L. B. skirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir L. B. paskirti galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendį.

Tęsti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu tęstų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu L. B. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) ir konfiskuotino turto vertės dalies atitinkančios pinigų sumos (10 000 Eur) išieškojimo į valstybės biudžetą – vykdymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

L. B. pripažinti recidyvistu.

Nukentėjusiojo E. L. civilinį ieškinį tenkinti ir iš L. B. E. L. naudai priteisti 500 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš L. B. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti: voką su daktiloskopine lentele ir įvykio vietos apžiūros metu paimtą stiklinį butelį, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; prie baudžiamosios bylos tomo Nr. 1 galinio viršelio prisegtus 2 vnt. vokų (su DVD-R laikmena ir gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties originalu) palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.