Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja A. V. visuomeninio maitinimo įmonė „Laima“ (toliau – pareiškėja) skundu (b. l. 2 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, apeliantas) 2007 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. Tl-79 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“.

Pareiškėja nurodė, kad jai Druskininkų savivaldybės mero 1998 m. birželio 23 d. potvarkiu Nr. 370 buvo išduota licencija Nr. 50 nuo 1998 m. liepos 1 d. verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais jai priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tačiau Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. Tl-79 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“, kuriuo nusprendė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais kavinėje laiką, leidžiant prekiauti alkoholiu tik nuo 10 iki 24 valandos. Manė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 22 punkto nuostatą, išduota licencija galioja neterminuotai, o ją sustabdyti ar apriboti galima tik šiose taisyklėse nustatytais atvejais. Pareiškėja teigė, jog kadangi licencijoje buvo numatyta, kad prekiauti gėrimais galima visą parą, o ji tinkamai įgyvendino savo, kaip licencijos turėtojos, teises bei pareigas, sąžiningai laikėsi prekybą alkoholio produktais reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, licencija buvo apribota nepagrįstai. Be to, skundžiamame sprendime nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje esančių ugdymo įstaigų vadovų pateiktus suderinimus bei į Druskininkų policijos komisariato siūlymus, tačiau jokie konkretūs suderinimai jai pateikti nebuvo. Manė, kad atsakovas be pagrindo rėmėsi 2007 m. sausio 12 d. ir 2007 m. kovo 19 d. Druskininkų policijos komisariato raštais, kadangi juose nurodytos ne iki galo ištirtos aplinkybės ir visiškai nepagrįstos prielaidos. Minėtuose raštuose nurodyti teiginiai, esą gyventojai yra pateikę telefoninių skundų dėl viešos tvarkos pažeidimo, yra nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Pareiškėja akcentavo, kad ji negali būti atsakinga už visiškai su ja nesusijusių asmenų veiksmus, kurie galimai trikdė viešąją tvarką ar rimtį tol, kol tarp šių asmenų priešingų teisei veiksmų ir jos veiklos nėra nustatytas konkretus priežastinis ryšys bei pateikti tai patvirtinantys įrodymai ar faktai. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas be teisinio pagrindo ir ne iki galo ištyrus visas faktines aplinkybes. Taip pat pareiškėja pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo privalo būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame turi būti nurodyti protokolą surašę bei administracinį teisės pažeidimą padarę asmenys, bei kita reikšminga informacija. Be to, kaip nurodyta Taisyklių 21.3 punkte, pagrįstais laikomi tik tokie skundai, kuriuos ištyrus paskirtos administracinės nuobaudos. Pažymėjo, kad dėl minėtų telefoninių nusiskundimų jokia administracinė procedūra ar konkretūs tiriamieji veiksmai nustatyta tvarka nebuvo atlikti ir jokie konkretūs asmenys už viešosios tvarkos pažeidimus nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn ar paskirtos administracinės nuobaudos. Todėl manė, kad telefoniniai nusiskundimai neturi jokios teisinės reikšmės ir negalėjo būti pagrindu licencijos apribojimui. Pareiškėja nurodė, kad Druskininkų policijos komisariato 2007 m. sausio 12 d. rašte Nr. 70-S-424 teikiami siūlymai yra nemotyvuoti ir neargumentuoti. Minėtame rašte konkrečiai nurodomas tik prekybos tabako gaminiais pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda kavinės barmenei. Tačiau prekyba tabako gaminiais ir prekyba alkoholiniais gėrimais nėra susijusi, t. y. šias veiklas reguliuoja skirtingi teisės aktai, joms reikia gauti atskiras licencijas, taigi tai yra dvi viena nuo kitos nepriklausančios veiklos rūšys. Teigė, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodančias, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Be to, sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, taigi buvo pažeistas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimas.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad nors pareiškėja skundu prašo panaikinti visą Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 27 d. sprendimą, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad juo išspręsti ne tik pareiškėjos prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo, bet ir kiti klausimai, susiję su prekyba alkoholiniais gėrimais savivaldybės teritorijoje, todėl byloje sprendė ginčą tik dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T1-79 2.1 punkto, t. y. tos ginčijamo sprendimo dalies, kuria pareiškėjai apribotos prekybos alkoholiniais gėrimais teisės, pagrįstumo bei teisėtumo. Įvertinęs Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, teismas nurodė, kad savivaldybės taryba, prieš priimdama sprendimą apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais, privalo įvertinti pateikto siūlymo pagrįstumą. Pažymėjo, kad byloje esantys Druskininkų policijos komisariato 2007 m. sausio 12 d. bei 2007 kovo 19 d. siūlymai Druskininkų miesto savivaldybės tarybai grindžiami gyventojų telefoninių pranešimų analize dėl viešosios tvarkos ir rimties pažeidimų, kurie dažniausiai įvykdomi prie pareiškėjos kavinės tamsiu paros metu. Teismas, įvertinęs Taisyklių 21.3 punktą, kad pagrįstais laikytini tik tokie skundai, kuriuos ištyrus paskirtos administracinės nuobaudos už viešosios tvarkos pažeidimus, padarė išvadą, jog vien tik gyventojų telefoniniai skambučiai apie galimus viešosios tvarkos bei rimties pažeidimus nelaikytini pagrįstais skundais Taisyklių 21.3 punkto prasme. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyviais laikytinų įrodymų, patvirtinančių, jog prie pareiškėjos kavinės buvo įvykdyti bei fiksuoti viešosios rimties ir tvarkos administracinės teisės pažeidimai, bei tai jog, galimi pažeidimai susiję su pareiškėjos vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais. Teismas pažymėjo, kad tos Druskininkų policijos komisariato 2007 m sausio 12 d. pranešime nurodytos aplinkybės, jog kavinės barmenė pardavė nepilnamečiam asmeniui cigarečių pakelį, nesusijusios su prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimu. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad jokiais byloje esančiais įrodymais nepatvirtinta tai, jog pareiškėja savo veikloje būtų pažeidusi Taisyklėse numatytus reikalavimus bei tai, jog gyventojų nusiskundimai dėl viešosios rimties ir tvarkos pažeidimų yra pagrįsti ir susiję su pareiškėjos veikla. Įvertinęs atsakovo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir aplinkybę, kad pareiškėjai nebuvo pranešta apie posėdį, kuriame priimtas skundžiamas sprendimas, o tuo pačiu nesuteikta galimybė pasisakyti ją liečiančiu klausimu, teismas padarė išvadą, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeistos ir pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pažymėjo, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai turėjo ir galėjo būti įvertinti iki skundžiamo Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T1-79 2.1 punktas, kuriuo pareiškėjai apribota prekyba alkoholiniais gėrimais, nepagrįstas objektyviais duomenimis, priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nustatančias sprendimų priėmimo tvarką, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 80 – 89) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jokiais byloje esančiais įrodymais nepatvirtinta tai, jog pareiškėja savo veikloje būtų pažeidusi Taisyklėse numatytus reikalavimus, bei tai, kad gyventojų nusiskundimai dėl viešosios rimties ir tvarkos yra pagrįsti ir susiję su pareiškėjos veikla.

2. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas dėl savivaldybių tarybų teisės riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais (18 str. 9 d.) bei šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas.

3. Nagrinėjamoje situacijoje svarbu įvertinti, ar pasirinkta kontrolės priemonė nesukelia neproporcingai neigiamų pasekmių vartotojams ir skaidriai konkurencijai rinkoje ir ar padeda pasiekti įvardintus tikslus – pareiškėjai, atsižvelgiant į pranešimus dėl įvykdytų pažeidimų, pritaikyta švelniausia priemonė.

4. Teismas netinkamai įvertino Druskininkų policijos komisariato raštus, pripažindamas siūlymą dėl prekybos alkoholiu laiko ribojimo netinkamu ir nepagrįstu.

5. Teismas privalėjo įvertinti, ar pareiškėjai apribojant laiką prekiauti alkoholiu, buvo laikytasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 9 straipsnio reikalavimų ir neviršyti įgaliojimai. Atsižvelgus į gyventojų siūlymus bei Druskininkų policijos komisariato siūlymus, buvo būtina imtis veiksmų taikyti proporcingus apribojimus pareiškėjai.

6. Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė buvo viešai paskelbta Druskininkų krašto savaitraštyje bei apie svarstomą klausimą informuotas pareiškėjos atstovas. Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamentas priimant sprendimą pažeistas nebuvo, todėl sprendimas negali būti naikinamas dėl procedūrinių pažeidimų.