- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-13
- Bylos Nr.
- 2-780/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- UAB „Orsema“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Orsema“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Umėja“ kreditorių reikalavimai, civilinėje byloje Nr. B2-1654-392/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Orsema“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartimi UAB „Umėja“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Admivita“.
2010 m. kovo 1 d. teisme gautas UAB „Admivita“ prašymas dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, o 2010 m. kovo 2 d. teisme gautas administratoriaus prašymas dėl finansinių reikalavimų patikslinimo. Bankroto administratorius nurodė, kad dalis žinomų kreditorių savo reikalavimų bankrutuojančiai bendrovei nepateikė, o su dviejų kreditorių pareikštais reikalavimais jis nesutinka ir juos ginčija.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi įtraukė kreditorius į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų ir patvirtino bankrutuojančios UAB ,,Umėja“ kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašą bendrai 8 753 426,65 Lt sumai, įskaitant ir UAB „Orsena“ 6895,71 Lt kreditorinį reikalavimą. Teismas konstatavo, kad administratorius pateikė kreditorinių reikalavimų sąrašą, pagrįstą pareikštais kreditorių reikalavimais ir įmonės dokumentacija, todėl pateiktas kreditorinių reikalavimų sąrašas laikytinas pagrįstu. Be to, teismas nurodė, jog dėl bankroto administratoriaus ginčijamų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo bus priimti atskiri procesiniai sprendimai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Orsema“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas ginčijamą nutartį grindė įrodymais, kuriais nedisponavo civilinėje byloje, nes administratorius pateikė tvirtintinų kreditorių sąrašą, tačiau nepateikė šių kreditorių reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Apelianto nuomone, tokie teismo veiksmai įtakojo nepagrįstų kreditorių reikalavimų patvirtinimą ir šiais veiksmais padarė žalą BUAB „Umėja“ kreditoriams bei savininkams. Tuo tarpu procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką bei pateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 3 d. 10 p., CPK 111 str.). Atitinkamai teismas, gavęs neteisėtą ir nepagrįstą atsakovo prašymą, jį nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesiaiškinęs aplinkybių, ar šis prašymas ir jame nurodyti reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti, o taip pat neinformuojant apelianto apie teismo posėdį.
2. Bankroto administratoriui yra keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai ir jis įstatymu yra įpareigojamas bankroto procesą vykdyti skaidriai, nešališkai atstovauti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus, vengti interesų konflikto. Tuo tarpu apeliantui susipažinus su 2010 m. kovo 5 d. teismo patvirtintu kreditorių sąrašu, kyla pagrįsta abejonė dėl kai kurių kreditorių finansinių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, nors įrodymų pateikti negali, nes jais nedisponuoja, administratorius jų nepateikė, teismas nereikalavo. Apelianto nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Umėja“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad šalys privalo domėtis bylos eiga (CPK 7, 8, 121 str.), o teismui nusprendus kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka, teismas neprivalėjo apie tai raštu informuoti visų kreditorių, kurių byloje yra virš trisdešimt. Be to, ĮBĮ 26 straipsnio dalyje nurodyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka ir tik suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas, tačiau tokių prašymų nagrinėjamu atveju nebuvo. Kreditorių teisės numatytos ĮBĮ 21 straipsnyje, o nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių objektyvų pagrindą abejonėms dėl patvirtintų kreditorinių reikalavimų nepagrįstumo ar neteisėtumo.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų aišku, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB „Umėja“ pagal paties apelianto pareiškimą, teismas nustatė 45 dienų terminą nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti, o ta pačia nutartimi BUAB „Umėja“ administratorius įpareigotas sudaryti ir pateikti teismui tvirtinti visų įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų aišku, kad apeliantas tai aiškiai suvokė, nes būtent teismo nustatytu terminu pateikė savo paties kreditorinį reikalavimą BUAB „Umėja“ administratoriui UAB „Admivita“ (b. l. 12), o jokio prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo sprendžiant kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė. Tuo tarpu pagal ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę nutartis dėl administratoriaus neginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Atitinkamai sprendžiant klausimus rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 str. 2 d.), todėl tai, kad apeliantui nebuvo pranešta apie BUAB „Umėja“ administratoriaus UAB „Admivita“ prašymo dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo ir dėl finansinių reikalavimų patikslinimo nagrinėjimą 2010 m. kovo 5 d. Vilniaus apygardos teisme, nelaikytina absoliučiu skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės administratorius gina visų kreditorių, o taip pat ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Atitinkamai būtent administratorius sudaro bankrutuojančios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Tuo tarpu kreditorių teisės, įskaitant ir kreditoriaus, kurio reikalavimas teismo yra patvirtintas (nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi visiškai patvirtintas ir UAB „Orsema“ pareikštas 6895,71 Lt kreditorinis reikalavimas) teisę gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, yra įtvirtintos ĮBĮ 21 straipsnyje, o atsižvelgiant į ĮBĮ 26 straipsnio nuostatas bei teismų praktiką, kreditorių reikalavimų tikslinimas galimas iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Visgi UAB „Orsema“ atskiruoju skundu abejodamas dėl BUAB „Umėja“ administratoriaus pateiktų ir teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, ne tik nepateikia jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų ginčijami atskirų kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 26 str. 5 d., CPK 12, 178 str.), tačiau net nenurodo, kurių kreditorių reikalavimai, jo nuomone, yra nepagrįsti, todėl naikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutarties dėl apelianto atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį nepakeistą.