- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-31
- Bylos Nr.
- 2-3651-371/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00166-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Brazauskienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- V. V.
- Advokatai
- Jevgenija Savčenkas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus) atstovui Zdislavui Kulevičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį, pareikštą atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. V. pagal ieškinį prašo nutraukti jos, ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, vaiko motina, ieškove L. V., priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko V. V. išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką 200 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą – 4760 Eur, paskirti ją, ieškovę tvarkyti priteistą išlaikymą uzufrukto teisėmis, palikti jai esamą pavardę „“, palikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį „Audi 100“, v. n. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės, jai palikti asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės, taip pat priteisti iš atsakovo jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas V. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai: teismo šaukimas įteiktas svainiui R. S. 2018 m. liepos 13 d., ieškovė paaiškino, kad R. S. gyvena tame pačiame name kaip ir ji su šeima, tik kitoje namo pusėje, atsakovui yra žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui V. V. nedalyvaujant (LR CPK 123 str. 3 d., 384 str. 2 d.).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su šeima gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nepilnametis vaikas V. V. lanko T. A. gimnaziją. Pasak ieškovės atsakovas jau apie dvejus metus išlaikymo vaikui neteikia, nepilnametis vaikas paaiškino, kad nori gyventi su motina, nes tėvas piktnaudžiauja alkoholiu. Tarnyba pritaria ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo, taip pat išlaikymo, atitinkančio visus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, iš tėvo priteisimo, o atsakovui nepateikus įrodymų, kad jis išlaikymą vaikui teikė, tarnyba sutinka su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, o taip pat bendravimo tvarkos nustatymui, užtikrinančios geriausius vaiko interesus. Teismo posėdžio metu tarnybos atstovas Zdislavas Kulevčius palaikė išvadą, su ieškiniu sutinka ir prašo jį patenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovė L. V. ieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. V.. Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų: A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra pilnametė ir V. V., gim. (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo su atsakovu gyveno įprastą santuokinį gyvenimą, tačiau atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Pastaruosius trejus metus atsakovas nuolat būna neblaivus. Gyvenamasis namas, kuriame ji gyvena su šeima, priklauso jai, motina jai padovanojo, kitoje namo pusėje gyvena jos sesuo su šeima. Atsakovas įregistruotas Kalvarijų g., Vilniaus mieste, draugui priklausančiame bute, jame įregistruotas nuo 1985 m. kuomet atvyko į Lietuvą ir ketino įsidarbinti. Taip pat jai priklauso keturi žemės sklypai, kuriuos paveldėjo po motinos mirties, vieną žemės sklypą prie namų valdos įsigijo santuokos metu. Ji dirba, gauna 400 Eur darbo užmokestį, atsakovas iki 2015 m. dirbo, kuomet būdavo užkoduotas nuo alkoholio priklausomybės, pusę metų alkoholio nevartodavo, tačiau vėliau ir vėl užgerdavo. 2018 m. liepos mėnesį atsakovas grįžęs namo sudavė jai du kartus į galvą, dėl to iškvietė policijos pareigūnus. Iki šio įvykio atsakovas ne kartą naudojo smurtą jos atžvilgiu. Prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, priteisti 200 Eur išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą – 4760 Eur. Atsakovas kuomet dirbdavo kartais duodavo 200 Eur, tačiau nustojus dirbti jokių pinigų šeimai neskiria. Atsakovas turėjo įsiskolinimų, kurie buvo nukreipti vykdyti per antstolius, tačiau sūnėnas už jį sumokėjo, kadangi buvo areštuotas jai priklausantis gyvenamasis namas. Ji turi kreditorinių įsiskolinimų, kas mėnesį moka 120 Eur. UAB „Mokilizingas“ paėmė 1000 Eur kreditą operacijai, taip pat 1500 Eur dantims gydyti. Tai yra jos asmeniniai įsiskolinimai, kuriuos privalo sumokėti iki rudens. Sutinka, kad atsakovas bendrautų su nepilnamete dukra kuomet bus blaivus. Automobilis „Audi 100“, v. n. (duomenys neskelbtini) faktiškai neegzistuoja, atsakovas pardavė šį automobilį, bet buvo įsigytas santuokos metu. Žemės sklypas, kurį įsigijo santuokos metu yra po namų valdos pastatais, už šį žemės sklypą buvo mokama motinai dar esant gyvai vienkartinėmis išmokomis. Po motinos mirties palikimą priėmė ji viena. Prašo ieškinį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad L. V. (ikisantuokinė pavardė) ir V. V. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Vilniaus miesto CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Santuokoje jiems gimė dukra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra pilnametė ir V. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė (b. l. 9-10).
Šiuo metu sutuoktiniai kartu negyvena daugiau nei dvejus metus ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka tarp šalių laikytina iširusia. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad atsakovas neskyrė tinkamo dėmesio šeimai, vartojo alkoholinius gėrimus, būdamas neblaivus konfliktuodavo, smurtavo prieš ieškovę. Pagal teismų sistemos „Liteko“ duomenis 2018 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu V. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl to, kad 2018 m. liepos 19 d. du kartus sudavė ranka sutuoktinei L. V. sukeldamas jai fizinį skausmą, jam, remiantis LR BK 64¹ str., skirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl įrodymų, paneigiančių ieškovės paaiškinimus byloje nėra, dėl to pripažintina, kad atsakovas V. V. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, santuoka tarp ieškovės L. V. ir atsakovo V. V. laikytina iširusia ir yra pagrindas santuoką tarp L. V. ir V. V. nutraukti bei pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo V. V. kaltės (LR CK 3.60 str. 2 d.). Po santuokos nutraukimo palikti šalims dabartines pavardes.
Ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo vaiko auklėjime ir priežiūroje tarp šalių nėra, nes vaiką nuolat prižiūri ir rūpinasi juo ieškovė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius) palaiko ieškovės reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove L. V.. Nustatyti, kad atsakovas V. V. gali laisvai dalyvauti vaiko auklėjime ir matytis su vaiku kada pageidauja, išvežti vaiką už motinos gyvenamosios vietos ribų galima tik gavus motinos rašytinį sutikimą (LR CK 3.169 str., 3.170 str., CPK 376 str.).
LR CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti ir apima visas lėšas, reikalingas vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Pagal teismų praktiką orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį gali būti LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 400 Eur Aplinkybės, jog vaikui reikia pirkti maistą, rūbus, aprūpinti jį būstu ir atitinkamai apmokėti būsto išlaikymo išlaidas, be to, užtikrinti tam tikrą vaiko laisvalaikį, visuotinai žinomos ir jų įrodinėti nereikia (LR CPK 182 str. 1 p.). Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, būtinų vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimą bei abiejų sutuoktinių turtinę padėtį: ieškovė dirba, gauna minimalų 400 Eur darbo užmokestį, jai priklauso gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. liepos 28 d. dovanojimo sutartį ir keturi žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos paveldėjo po motinos mirties (b. l. 15-20). Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji turi asmeninių kreditorinių įsiskolinimų, kuriuos turi padengti iki šių metų rudens.
Atsakovas šiuo metu nedirba, iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad atsakovas nuo 2015 m. nedirba, išlaikymo neteikia, tačiau pagal „Sodros duomenis jis nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. dirbo. Duomenų apie tai, kad jis turėtų sveikatos problemų byloje nėra, t. y. darbingo amžiaus vyras, duomenų apie turimus kitus išlaikytinius nėra. Iš antstolio S. M. patvarkymo matyti, kad antstolio kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla dėl skolos iš V. V. išieškojimo, 2017 m. birželio 1 d. pradėta vykdyti vykdomoji byla užbaigta, skola išieškota, o vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai, todėl atsakovas privalo padėti ieškovei išlaikyti nepilnametį vaiką. Tokiu būdu yra pagrindas priteisti iš atsakovo V. V. darbo užmokesčio ir visų kitų rūšių pajamų nepilnamečio vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 200 Eur periodinę išmoką, mokamą kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 26 d. iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.) Remiantis LR CPK 282 str. 2 d. 1 p. teismo sprendimas šioje dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai.
Pagal LR CK 3.200 str. išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti 4760 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., skaičiuojant ½ dalį nuo 380 Eur MMA, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., ir ½ dalį nuo 400 Eur MMA, už 2018 m. sausio mėnesį. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas nuo 2015 m. oficialiai nedirba, išlaikymo neteikia, duomenų, paneigiančių ieškovės teiginius byloje nėra. Tokiu būdu yra pagrindas priteisti iš atsakovo 4760 Eur išlaikymo, skirto V. V., įsiskolinimą už 25 mėnesius, skaičiuojant po 190 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. sausio mėnesį skaičiuojant 200 Eur. Šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuos ieškovė L. V..
Ieškovė paaiškino, kad turi asmeninių kreditorinių įsiskolinimų UAB „Mokilizingas“, kuriuos ketina padengti viena. Duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kreditorinių įsiskolinimų tretiesiems asmenims byloje nėra. Iš antstolio S. M. patvarkymo matyti, kad antstolio kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla dėl skolos iš V. V. išieškojimo, 2017 m. birželio 1 d. pradėta vykdyti vykdomoji byla užbaigta, skola išieškota, o vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai. Šalys išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.
Pagal byloje esančius duomenis atsakovo vardu įregistruotas automobilis „Audi 100“, v. n. (duomenys neskelbtini) Ieškovė paaiškino, kad šio automobilio atsakovas faktiškai neturi, nes pardavė. Tačiau automobilis buvo įsigytas santuokos metu, todėl yra pagrindas po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį „Audi 100“, v. n. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės.
Iš 2003 m. birželio 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) įregistruotas L. V. vardu, už nurodytą žemės sklypą 1992 m. gruodžio 15 d. sumokėta 19,44 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis (b. l. 29-32). Ieškovė paaiškino, kad namų valda priklausė jos motinai, už žemės sklypą sumokėjo motina būdama gyva. Ieškovė po motinos mirties likusį palikimą, tame tarpe ir išmokas, priėmė viena. Todėl yra pagrindas po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise šį žemės sklypą.
Kitas turtas: žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei priklauso pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas nepriskirtinas prie dalintino turto (LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).
Teismui pripažinus, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, iš atsakovo V. V. valstybės naudai priteisiama 72 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (200 x 12 mėn. = 2400 Eur x 3 proc.), nuo kurio ieškovė atleista paduodant ieškinį teisme, ieškovės naudai priteistina 120 Eur žyminio mokesčio, sumokėto ieškovės už santuokos nutraukimą ir turto padalijimą ( LR CPK 80 str. 1 d. 6 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 1 d., 3.116 str., 3.169 str., 3.170 str., 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 6 p., 85 str. 1 d., 3 d., 93 str. 1 d., 259 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 385 str.,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės L. V. (ikisantuokinė pavardė), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini).
Pripažinti, kad santuoka tarp šalių nutraukiama dėl atsakovo V. V. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei L. V. palikti pavardę – „“, atsakovui V. V. pavardę – „“.
Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina ieškove L. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovas V. V. gali laisvai dalyvauti vaiko auklėjime ir matytis su vaiku kada pageidauja, išvežti vaiką už motinos gyvenamosios vietos ribų galima tik gavus motinos L. V. rašytinį sutikimą.
Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio ir visų kitų pajamų rūšių nepilnametį vaiką V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti 200 Eur (du šimtai Eur) periodinę išmoką, pradedant ją mokėti nuo 2018 m. vasario 26 d. kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteistas išmokas indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4760 Eur išlaikymo, skirto nepilnametei dukrai V. V., įsiskolinimą už dvidešimt penkis mėnesius nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.
Šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuos ieškovė L. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti po santuokos nutraukimo atsakovui V. V. asmeninės nuosavybės teise automobilį „Audi 100“, v. n. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės.
Priteisti po santuokos nutraukimo ieškovei L. V. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad šalys bendrų kreditorinių įsiskolinimų tretiesiems asmenims neturi, išlaikymo vienas kitam neteiks.
Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 72 Eur (septyniasdešimt du Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai, ieškovės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 120 Eur (vienas šimtas dvidešimt Eur) žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.