Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-17 · Byla Nr. ATP-994-200/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-17
Bylos Nr.
ATP-994-200/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-08053-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Kategorijos
  • 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-994-200/2013
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08053-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija: 41.4; 52.5
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. N. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013 m. liepos 10 d. buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriame buvo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. N. dėl to, kad jis nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. N. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad V. N. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Šalies argumentai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartimi ir prašo ją panaikinti bei paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovė) direktoriui V. N. ATPK 50⁶ str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Apeliantas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 str. 1 d. nuostatas, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (...), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pasak apelianto, lingvistiniu požiūriu ši sąlyga turėtų būti vertinama kaip tęstinė pareiga įmonės savininkui atlikti aktyvius veiksmus nuo pat įmonės nemokumo statuso atsiradimo, t. y. įmonės savininkas turi pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą tęstiniu laikotarpiu, todėl ir jo veiksmai (neveikimas) turėtų būti vertinami nuo pat įmonės nemokumo būsenos atsiradimo.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš bendrovės balanso už 2011 m. matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas 2011 m. sudarė 38499 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 153352 Lt (iš jų: per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 153352 Lt), t. y. bendrovės įsipareigojimai viršija viso balanse apskaitomo turto vertę. Bendrovės skola biudžetui pagal 2013 m. liepos 2 d. mokestinės nepriemokos balansą sudarė 117386,65 Lt. Apeliantas pažymi, kad bendrovės nepriemoka susidarė nuo 2008 m. sausio mėn. Inspekcija, vykdydama mokestinės nepriemokos išieškojimą iš bendrovės, atliko Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatyme (toliau - MAĮ) numatytus išieškojimo veiksmus. Vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimą priimtas 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. 14-19-46480 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 64.608,91 Lt sumai bei perduotas vykdyti antstolei D. P.. Atsiradus naujai deklaruotų mokesčių nepriemokai 2010 m. gegužės 24 d. priimtas sprendimas Nr. 14-19-20062 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 53.119,24 Lt sumai, kuris perduotas antstolei D. P.. Antstolė 2012 m. vasario 20 d. Pažymoje Nr. 0068/10/017431/1 apie vykdymo eigą nurodė, kad patikrinusi skolininko turtinę padėtį bei surinkusi kitą vykdomosios bylos medžiagą, nustatė, kad skolininko vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra. Kredito įstaigoje AB SEB banke skolininkui priklauso viena sąskaita, kuri buvo areštuota, tačiau piniginių lėšų joje nėra. Taip pat areštuotos bendrovės kasoje esančios lėšos bei skolininkui priklausantis turtas, esantis pas trečiuosius asmenis. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei trečiųjų asmenų nemokumo skola neišieškota.

Apeliantas pažymi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. lapkričio 23 d. parengė Pranešimą Nr. (23.4-08)-RNA-46887 (RN333529142LT) apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiame pranešime UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo prašoma iki 2013 m. sausio 5 dienos sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką. Šiuo pranešimu taip pat buvo informuota, jog Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įmonei negalint arba neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešime nurodyta, kad įmonės vadovui laiku nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pagal ATPK 50⁶ straipsnio nuostatas teismas gali paskirti administracinę baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad neturi informacijos, jog V. N. būtų kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankroto byla iškelta pagal VMI prie FM pareiškimą. Apeliantas pažymi, kad bendrovės vadovas jau nuo 2008 m. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau to nepadarė. Bendrovė nuo 2008 m. buvo nemoki. Remiantis ĮBĮ 8 str. 1 d. nuostatomis, vadovo pareigos išnykimo momentas - pareiškimo, kuriuo iškeliama bankroto byla bendrovei, pateikimas teismui. Apeliantas pažymi, kad ATPK 50⁶ str. 1 d. nuostatų vertinimas, kad VMI prie FM kreipėsi su pareiškimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo bendrovės vadovui jau po bankroto bylos iškėlimo, kas šalina įmonės vadovo administracinę atsakomybę - didintų kreditorių patiriamus nuostolius, kadangi prieš keliant bankroto bylą, tektų laukti administracinio teisės pažeidimo bylos pabaigos, tuo pačiu vadovas galėtų piktnaudžiauti teise, toliau didindamas kreditorių patiriamus nuostolius.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo 5000 iki 10 000 Lt.

Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviems sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. normos matyti, kad turi būti nustatytos abi paminėtos sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N62-458/2010). Pirmoji sąlyga aiškintina pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką, apibrėžtą Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkte „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-4494-450/2013, kuria buvo iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“, konstatavo, kad ieškovo (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) pateikti duomenys patvirtina aplinkybes apie atsakovo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui 117.386,65 Lt sumai. VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis, atsakovo įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 4722,96 Lt. Iš atsakovo pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovo pradelsti įsiskolinimai kitiems kreditoriams sudaro bendrą 35.137,08 Lt sumą. Sudėjus šią įsiskolinimų sumą su bendrovės skola valstybės (savivaldybės) biudžetui bei VSDFV Vilniaus skyriui, gaunama bendra 157.246,69 Lt pradelstų įsiskolinimų suma. Pagal atsakovo 2012 m. balansą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas sudarė 38.499 Lt sumą, o trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 153.352 Lt sumą. Vadovaujantis naujausiu bendrovės 2013 m. birželio 14 d. balansu, bendrovės turto vertė bei trumpalaikiai įsipareigojimai išliko tie patys. Taigi lyginant atsakovo turto [38.499 Lt] bei pradelstų įsiskolinimų [157.246,69 Lt] sumas, įmonės pradelsti įsiskolinimai net keturis kartus viršijo viso įmonės balansinio turto vertę, kas reiškia, kad atsakovo finansinė padėtis atitinka nemokios įmonės turtinę padėtį (b. l. 19-20). Tačiau vien ši aplinkybė pagal Įmonių bankroto įstatymą pati savaime nesukelia įmonės vadovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalinga ir antroji sąlyga.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui, savininkui (savininkams) iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent šios sąlygos nagrinėjamu atveju ir nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. lapkričio 23 d. parengė Pranešimą Nr. (23.4-08)-RNA-46887 apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiame pranešime, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 6 str. 2 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įspėta, kad nesumokėjus iki 2013 m. sausio 5 d., t. y. ne mažiau kaip per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, nurodytos mokestinės nepriemokos, VMI prie FM kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 14). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškimo duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas iki 2013 m. sausio 5 d. neįvykdė nei vieno iš jam pasiūlytų veiksmų – nesumokėjo mokestinės nepriemokos, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju įmonės vadovui tapo aiškiai žinomi įmonės kreditoriaus ketinimai inicijuoti bankrotą, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. N. turėjo realų pagrindą tikėtis, jog kreditorius, kuris yra realią veiklą vykdanti valstybės įstaiga, turinti atitinkamus resursus, iš tikrųjų kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei mokestinė nepriemoka nebus sumokėta per nustatytą terminą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad VMI pranešime nekonkretizavo, kada žada kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko faktiškai iškyla pagrįstų abejonių, jog įmonės vadovui buvo neabejotinai aišku, jog kreditorius bankroto vis dėlto neinicijuoja, kas yra reikalinga nustatyti pripažįstant asmenį kaltu pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. Tokiu atveju, tampa sunku nustatyti momentą, nuo kada atsiranda antroji sąlyga, dėl kurios, be abejo, esant ir pirmajai, įmonės vadovui kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo kada jam jau yra neabejotinai aišku, kad kreditoriai neinicijuoja bankroto procedūros. Be kita ko, Įmonių bankroto įstatymo 6 str., reglamentuojančio kreditoriaus teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2 d. numatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. lapkričio 23 d. pranešimo galima manyti, jog kreditorius, vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo nuostatas bei ruošdamasis inicijuoti bankroto procedūrą, raštu įspėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie savo ketinimus, nurodė įmonės neįvykdytus įsipareigojimus bei jiems įvykdyti nustatė įstatymo numatytą terminą, kas vėlgi įmonės vadovui visiškai pagrįstai suteikia pagrindą manyti, jog kreditorius, nesumokėjus skolos, įvykdys savo ketinimus. LITEKO sistemos duomenimis Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. gegužės 27 d. padavė pareiškimą Vilniaus apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos VMI prie FM pareiškė, kai bankroto byla įmonei „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo iškelta. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškimo padavimo metu įmonės vadovui faktiškai pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nebėra, nes bankroto byla yra iškelta, todėl pagrindo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylos nėra, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. N. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 1 d., sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartis, kuria atsisakyta iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. N. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė Ikasalienė