Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 20 d. priimtu nutarimu Nr. 61-52 nutarta taikyti nuteistajam E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 10 mėnesių 7 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 18 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 53 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau nuteistasis daro pažangą ją mažindamas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, penkiolika kartų skatintas, bausmės atlikimo metu įgijo vidutinį išsilavinimą, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

E. V. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi subendrinta bausme, skirta 4 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesiams 10 dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4 punktu, skirta 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, skirta 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirti 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu skirta 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, skirta 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, skirta 3 metai laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžiais, subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 27 d., pabaiga – 2022 m. birželio 25 d.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės B. Č. skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašoma Komisijos nutarimo netvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas tenkintinas ir Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. V. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, penkiolika kartų skatintas, bausmės atlikimo metu įgijo vidutinį išsilavinimą, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, E. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog E. V. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu du kartus baustas drausmine tvarka, taip pat du kartus svarstytas drausmės komisijoje (apsiribota pokalbiu). Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Pagal „OASys“ metodiką E. V. nustatyta vidutinė – 53 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 40 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – ankstyva kriminalinė patirtis.

Teismas įvertina ir tai, kad E. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau ne kartą teistas (vagystės, plėšimai, seksualinis prievartavimas, sukčiavimas, finansiniai nusikaltimai), tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, dalį teisės pažeidimų įvykdė su bendrininkais. Dauguma nuteistojo įvykdytų nusikaltimų – smurtiniai. Nors nuteistasis įvardina problemas, kurios yra susijusios su jo nusikaltimais, tačiau aiškių strategijų joms spręsti neišsako. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis turi skolų, kurių negali iš karto apmokėti – 13436,05 Eur, likusi neatlyginta minėtos sumos dalis – 12035,14 Eur.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. V. neatliktos bausmės dalis (1 metai 10 mėnesių 7 dienos), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat įvertinus, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis E. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. 61-52.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

prokurorės skundą tenkinti ir atsisakyti patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. 61-52 taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.