- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- 2-500-855/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03598-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- R. A.
- Trečiasis asmuo
- A. B., A. T. P., S. B.
- Kategorijos
- 22.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei I. Š., atsakovui R. A., atsakovo atstovui adv. Zenonui Juknevičiui, trečiajam asmeniui A. B., trečiojo asmens A. T. P. atstovui adv. Andriui Neverai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. A., tretieji asmenys – A. T. P., A. B., S. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. A., prašydama įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį – vienbutį gyvenamąjį namą (12,4 m. ilgio, 8,50 m. plorio, 7,20 m. aukščio), esantį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę; atsakovui neįvykdžius įpareigojimo teismo sprendimu nustatytu terminu, leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo R. A.. Ieškinyje nurodė, jog atsakovas, neturėdamas normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų, žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatė neypatingą statinį - vienbutį medinio karkaso gyvenamąjį namą. Pagal Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 12 str. 1 d. 3 ir 4 p. statytojas turėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 1 p. naujo neypatingo statinio statybai yra reikalingas statybos projektas, o pagal 23 str. 1 d. 2 p. – leidimas statyti naują statinį, tačiau jokių statybą leidžiančių dokumentų atsakovas nepateikė. Ieškovas 2013-05-16 savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad atsakovas minėtame žemės sklype savavališkai vykdė namo statybas, neturėdamas statybas leidžiančių dokumentų, 2013-05-17 surašė reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“ iki 2013-11-17. 2013-11-21 atlikus patikrinimą surašytas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad atsakovas reikalavimų neįvykdė. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2012-11-05 išdavė atsakovui Leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini)– vienbutį gyvenamąjį namą, tačiau adresu – (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kur yra faktiškai pastatytas statinys. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildomai nurodė, kad būtent atsakovas laikytinas statytoju, nepriklausomai nuo to, ar pasitelkė faktiškai statybai kitus asmenis. Be to, nors šiuo metu tretieji asmenys – nauji žemės sklypo, kuriame yra namas, savininkai, siekia gauti statybas leidžiančius dokumentus, tačiau tokių dokumentų šiuo metu nėra gauta, todėl statyba bet kuriuo atveju laikytina neteisėta, o ieškovas gali reikalauti tik nugriauti savavališkai pastatytą statinį.
Atsakovas R. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad namo statybos darbais, viso projekto paruošimu, statybos leidimo gavimu ir kitais su statyba susijusiais reikalais betarpiškai rūpinosi A. T. P., su kuriuo atsakovas susitarė, kad jis pastatys atsakovui namą savo jėgomis ir prisidėdamas lėšomis, o atsakovas jam išrašė vekselį. Statybos rangos sutarties nesudarė, statyba buvo vykdoma ūkio būdu. A. T. P. perdavė namo projektą, sklypo įsigijimo dokumentus, sklypo planą ir sklypo fotonuotrauką, iš kurios gerai matyti (apibrėžtas žaliai) atsakovo sklypas, kaip kampinis. Turėdamas visus šiuos dokumentus, A.T. P. 2012 m. lapkričio 5 d. atsakovo vardu gavo leidimą statyti. Tokiu būdu gretimame žemės sklype, kuris tuo metu priklausė A. ir P. K., namą per klaidą pastatė A. T. P., ir būtent jis turi atsakyti, o ne atsakovas. Aplinkybė, kad A. T. P. pastatė namą ne atsakovo, o gretimame sklype, paaiškėjo atsakovui pradėjus rūpintis banko kredito gavimo reikalais to paties namo statybai pabaigti. Teismo posėdžio metu atsakovas neneigė statybos tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype fakto ir papildomai pažymėjo, kad nauji žemės sklypo savininkai A. ir S. B., jokių pretenzijų atsakovui neturi, šiuo metu siekia įteisinti statybą, kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl statybos leidimo gavimo, todėl ieškovo reikalavimo patenkinimas, įpareigojant nugriauti namą, kurio statybos baigtumas sudaro apie 80 procentų, akivaizdžiai pažeistų proporcingumo ir protingumo principus, šiuo metu statyba nepažeidžia niekieno interesų, įskaitant viešąjį interesą. Pažymėjo, kad sužinojęs apie tai, kad namas pastatytas ne jo žemės sklype, ėmėsi visų tokioje situacijoje įmanomų priemonių – siūlė A. ir P. K. apsikeisti žemės sklypais, nupirkti jų žemės sklypą, tačiau nebuvo suderėta dėl kainos.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo A. T. P. atsiliepime nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka, kadangi iš ieškinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad R. A. vienbutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) pastatė savavališkai. Būtent atsakovas, o ne tretysis asmuo yra statytojas. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jo namo statybos darbais pagal raštu neįformintą susitarimą rūpinosi A. T. P., taip pat atsakovo vardu 2012-11-05 gavo ir leidimą statyti, nėra ir negali (jų objektyviai nėra) būti įrodomos jokiais duomenimis, išskyrus paties atsakovo teiginius. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius, jog A. T. P. buvo įsipareigojęs pastatyti jo namą savo jėgomis ir prisidėdamas lėšomis, visos atsakovo nurodytos aplinkybės dėl A.T. P. dalyvavimo statybose neatitinka tikrovės. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas prašė spręsti bylą teismo nuožiūra, esant pagrindui galimai taikyti alternetyvų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdą – suteikti atsakovui terminą įteisinti savavališką statybą.
Šalies argumentai
Tretieji asmenys A. B. ir S. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2014-03-06 pirkimo-pardavimo iš A. ir P. K. nusipirko žemės sklypą, kuriame yra atsakovo pastatytas gyvenamasis namas, tačiau atsakovui jie neturi jokių pretenzijųm, šiuo metu aktyviai siekia šią savavališką statybą įteisinti, rengia projektinę dokumentaciją, kreipėsi dėl statybos leidžimo išvadimo, nori gyventi ir naudotis pastatytu namu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-05-16 Statybos patikrinimo nagrinėjant skundą akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), tuo metu nuosavybės teise priklausiusiame A. K. ir P. K., atsakovo R. A. yra pastatytas neypatingas statinys – vienbutis 12,4 m. ilgio, 8,50 m. pločio, 7,20 m. aukščio gyvenamasis namas, nubraižyta situacijos schema, atlikta pastato fotofiksacija (b.l. 5-6, 12-22). Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2013-05-16 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. A., kuriuo nustatė savavališkos statybos faktą, t.y., kad žemės sklype, esančiame Vilniaus (duomenys neskelbtini), esantis pastatas – medinis karkasinis vienbutis gyvenamasis namas su terasa pastatytas savavališkai; akte pažymėta, kad nėra statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują statinį, atsakovas su statyba susijusių dokumentų nepateikė (23-25). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013-05-17 surašė atsakovui reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“, kuriuo pareikalavo atsakovo iki 2013-11-17 savo lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (b.l. 26-27). Visuose aukščiau nurodytuose aktuose atsakovas R. A. pasirašė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuos aktus pasirašė, apie juos žinojo, jų įstatymų nustatyta tvarka neskundė. 2013-11-21 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jo esančios nuotraukos patvirtina, kad atsakovas šio reikalavimo neįvykdė (b.l. 28-31). Aplinkybės, jog ginčo pastatas iki šiol nėra nugriautas, neginčijo nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų, įskaitant atsakovą.
Byloje esantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2012-11-05 L. S. naują statinį /Rekonstruoti statinį/ Atnaujingi (modernizuoti) pastatą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovui R. A. pagal projektuotojo UAB „Archigama“ parengtą statinio projektą buvo leista statyti vienbutį gyvenamąjį namą tuo metu jam nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), o ne žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriame yra faktiškai pastatytas ginčo statinys (b.l. 7-11). Iš bylos medžiagos matyti, jog (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas statybos bei minėtų aktų surašymo metu bendrosios nuosavybės teise priklausė A. K. ir P. K., o nuo 2014-03-06 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso jį nupirkusiems tretiesiems asmenims S. B. ir A. B. (b.l. 77-78, 107-108).
CK 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktą savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybą leidžiantys dokumentai pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 punktą - leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas).
Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog šiuo metu tretiesiems asmenims S. B. ir A. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovo R. A. pastatytas medinis karkasinis gyvenamasis namas, neturint normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų. Pastatytas statinys vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2005 „Statinio statybos rūšys“ 8.1 papunktį priskirtinas naujų neypatingų statinių kategorijai, kuriai pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-2 punktą, Statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ privalomas statybos projektas ir leidimas statyti naują statinį, kurių, kaip iš esmės neginčijo atsakovas R. A., jis neturi, kadangi jo turimas projektas ir leidimas buvo išduoti gyvenamajam namui kitame - kaimyniniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti.
Tos atsakovo R. A. akcentuotos aplinkybės, kad ginčo statinys buvo pastatytas kaimyniniame žemės sklype per klaidą, dėl atsakovo užsakymu statybos darbus faktiškai vykdžiusio ir visais namo projektavimo, leidimo gavimo ir statybos darbais besirūpinosio trečiojo asmens A.T. P. kaltės, apie ką atsakovas sužinojo jau pastačius didžiąja dalį namo, net jeigu ir būtų įrodytos (trečiajam asmeniui A.T. P. neigiant bet kokių rangos ar kitokių santykių su atsakovu buvimo faktą, o atsakovui nepateikus jokių jo nurodomas aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų), šiuo atveju nepašalina savavališkos statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini), fakto ir negali panaikinti atsakovo, kaip statytojo atsakomybės už neteisėtą statybą. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR Statybos įstatymo 2 str. 41 p. statytoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui), todėl nagrinėjamu atveju būtent atsakovas R. A., kuris, kaip pats paaiškino, investavo savo pinigines lėšas į gyvenamojo namo statybą, tam tikslui ėmė banko paskolą, galimai pavedė atlikti tam tikrus faktinius statybos rangos darbus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, atlikdamas užsakovo funkcijas, ir kuriam buvo išduotas statybos leidimas statyti namą jam tuo metu nuosavybės teise priklausiusiame gretimame žemės sklype pagal projektą, pagal kurį buvo pastatytas ginčo gyvenamasis namas, laikytinas statytoju ir tinkamu atsakovu byloje. Pagal LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p., Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą ir pateikia privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius savo lėšomis statytojui, o jeigu jo nėra: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui, 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Būtent atsakovas R. A. nurodomas statytoju visuose ieškovo jam surašytuose ir aukščiau paminėtuose aktuose bei reikalavimuose, su kuriais buvo pasirašytinai supažindintas ir kurių įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Be to, būtent atsakovas R. A. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7-1180-298/2013, kuris Vilniaus apygardos teismo 2014-02-13 nutartimi paliktas nepakeistas, buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 5 d., ir nubaustas bauda už tai, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo vienbučio gyvenamojo namo su terasa savavališką statybą ir ją tęsė iki 2013-05-09 14 val., tuo pažeisdamas LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d., 3 str. 2 d., 23 str. 28 d. nuostatas. Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovas nurodė iš esmės identiškas, kaip ir civilinėje byloje, aplinkybes ir argumentus, kuriuos teismas kartu su liudytojo T.A. P. parodymais ir kitais įrodymais vertino bei konstatavo, jog būtent R. A. laikytinas statytoju, kuris privalėjo būti apdairus, rūpestingas ir prižiūrėti, kad namas būtų statomas tiksliai pagal statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šias pareigas pažeidė, nes pastatė gyvenamąjį namą, nesilaikydamas nurodytų norminių aktų reikalavimų (b.l. 42-44). Pagal CPK 182 str. 1 d. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, todėl administracinėje byloje nustatyti faktai šiuo atveju turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje bei negali būti iš naujo ginčijami ir kvestionuojami.
Pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalį teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti (neardyti), atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Jeigu į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą kreipėsi Inspekcija arba dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo – kitas viešojo administravimo subjektas ar prokuratūra, teismas, priimdamas šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą, jame nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis (9 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors ankstesni žemės sklypo, kuriame yra neteisėtai pastatytas gyvenamasis namas, savininkai A. K. ir P. K. siekė ir buvo suinteresuoti pastato nugriovimu, kadangi tokiu būdu buvo pažeidžiamos jų nuosavybės teisės, prašė tenkinti ieškovo reikalavimą, tačiau dabartiniai žemės sklypo savininkai, įgiję žemės sklypą – tretieji asmens A. B. ir S. B. nurodė, jog dėl atsakovo R. A. pastatyto gyvenamojo namo buvimo jų žemės sklype jokių pretenzijų atsakovui neturi, mano nesant jokio jų teisių pažeidimo ir patys siekia įteisinti savavališką statybą, t.y. įstatymų nustatyta tvarka parengti ir gauti statybą leidžiančius dokumentus. Kaip matyti iš jų pateiktų rašytinių įrodymų, tretieji asmenys šiuo metu vykdo statinio – vienbučio gyvenamojo namo projektavimo ir projektinės dokumentacijos parengimo darbus (darbus atlieka tas pats projektuotojas UAB „Archigama“, kuris parengė ir atsakovo namo projektą) ir ėmėsi veiksmų statybos leidimui gauti: kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl sąlygų inžinierinėms komunikacijoms ir tinklams projektuoti, specialiesiems architektūros reikalavimams išduoti, tokius reikalavimus gavo ir artimiausiu metu ketina pateikti visą reikalingą projektaciją savivaldybei statybos leidimui gauti (b.l. 103-106, teismo posėdžio metu apžiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Architektūris ir teritorijos planavimo skyriaus 2014-04-17 Specialieji architektūros reikalavimai Nr. (duomenys neskelbtini) Šie tretiesiems asmenims išduoti projektavimo dokumentai leidžia spręsti, kad vienbučio gyvenamojo namo, kaip tokio, statyba minėtame žemės sklype apskritai yra galima ir įstatymais neuždrausta (turint atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus), su kuo teismo posėdžio metu sutiko ir pats ieškovas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei vadovaujantis ginčo šalių interesų derinimo, ekonomiškumo, racionalumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), kurie šiuo atveju būtų pažeisti, jeigu atsakovas iš karto būtų įpareigotas nugriauti pastatytą statinį, kurio baigtumas, kaip matyti iš pateiktų nuotraukų bei atsakovo paaiškinimų, gali siekti 80 procentų, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir nustatyti optimalų bei protingą šioje situacijoje šešių mėnesių terminą, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus ginčo objekto statybai įteisinti, t.y. taikyti alternatyvų griovimui pažeistos teisės gynimo būdą. Ir tik neįvykdžius teismo nurodymo, atsakovui turi būti taikomi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 7 dalies 2 punkto ir 9 dalies nurodymai – savavališkai pastatyto statinio nugriovimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant pagrindo teigti, jog tokiu teismo sprendimu būtų pažeistas viešasis interesas, ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nors, kaip jau buvo minėta, įteisinti savavališką statybą šiuo metu siekia žemės sklypo savininkai A. B. ir S. B., tačiau savavališkos statybos padarinių šalinimo būdus teismas gali taikyti tik statytojo, kuris šiuo atveju yra aiškus (tai atsakovas R. A.) atžvilgiu, jokių įpareigojimų tretiesiems asmenims, kurie nėra byloje atsakovai, teismas skirti negali, todėl šioje byloje susiklosčiusi neeilinė ir išskirtinė situacija, kuomet galimai tretiesiems asmenims bus išduoti statybą leidžiantys dokumentai statyti statinį, kuris ir taip jau yra pastatytas, atsakovui nepretenduojant į šį pastatą (nuosavybės teises į jį), spręstina vėlesnėje proceso stadijoje (vykdymo proceso metu), vadovaujantis tuo metu susiklostančia faktine situacija ir siekiant joje labiausiai teigingumo ir protingumo reikalavimus atitinkančio sprendimo.
Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 144 Lt žyminio mokesčio ir 42 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 79 str., 80 str., 82 str., 88 str. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, teismas
n u sprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą R. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) per 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, parengti jo pastatyto statinio – vienbučio gyvenamojo namo (12,4 m. ilgio, 8,50 m. pločio, 7,20 m. aukščio), esančio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) projektinę dokumentaciją ir gauti šio statinio statybą leidžiančius dokumentus.
A. R. A. neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, įpareigoti atsakovą R. A. per 3 mėnesius nuo įpareigojimo įteisinti savavališką statybą pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) pastatytą statinį – vienbutį gyvenamąjį namą (12,4 m. ilgio, 8,50 m. pločio, 7,20 m. aukščio) bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius šio įpareigojimo teismo sprendimu nustatytu terminu, leisti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (į. k. (duomenys neskelbtini)) pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) pastatytą statinį – vienbutį gyvenamąjį namą (12,4 m. ilgio, 8,50 m. pločio, 7,20 m. aukščio), išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo R. A..
Priteisti iš atsakovo R. A. 186 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Spendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.