- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-22
- Bylos Nr.
- 1-1254-1198/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25977-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žaneta Ladygaitė
- Kaltinamasis
- K. P., K. L.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Advokatai
- Virginija Budrevičienė
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.3.6.8Kiti su nuosprendžio priėmimu susiję klausimai
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, 2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – viešaisiais darbais 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirti viešieji darbai 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, 3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 12 mėnesių, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės, baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės – 4 mėnesius laisvės apribojimo, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 12 mėnesių, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą šios bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant visą šios bausmės atlikimo laikotarpį vartoti alkoholį, bausmės neatlikęs, turintis neišnykusį teistumą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;
K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. P. ir K. L. 2023 m. liepos 12 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinę, veikdami bendrininkų grupėje, būdami neblaivūs, konflikto metu, K. P. tyčia kumščiu vieną kartą sudavus nukentėjusiajam A. Š. į veidą, dėl ko jis pargriuvo ant žemės, po ko K. P. tęsiant nusikalstamus veiksmus, jis, t. y. K. P., vieną kartą įspyrė ant kairio šono gulinčiam A. Š. į jo dešinį šoną, koja prispaudęs jį jėga laikė prie žemės, po to K. L. apie dvidešimt kartų įspyrė nukentėjusiajam A. Š. į įvairias kūno vietas, t. y. tokiu būdu bendrais veiksmais mušdami ir kitaip smurtaudami jie padarė A. Š. viršutinės lūpos (labiau kairės pusės) sumušimą – nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kaltinamasis K. P. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2023 m. liepos 12 d., apie 19 val., su K. L. buvo neblaivūs. Alkoholį jie pradėjo vartoti kambariuose. Jis buvo išgėręs 3-4 butelius alaus. Viskas vyko prie bendrabučio. A. Š. iš bendrabučio išėjo į lauką ir smūgiavo kaltinamajam K. L.. A. Š. pradėjo mosikuoti prieš kaltinamąjį K. L. ranka. Jam (K. P.) pasirodė, kad reikia ginti K. L.. Sudavė vieną kartą kumščiu A. Š. į šoną. Gal ir spyrė. Negali pasakyti, kodėl K. L. spardė nukentėjusįjį. Kai K. L. jį spardė, jis (K. P.) laikė prirėmęs A. Š.. Kiek kartų buvo suduota nukentėjusiajam, nežino. Viskas vyko labai greitai. Sužalojimų ant A. Š. kūno nematė. Viskas įvyko dėl alkoholio vartojimo. Neturi valios, todėl „užgeria“, po to gaunasi problemos. Pripažįsta savo klaidą. Po šio įvykio kalbėjo su nukentėjusiuoju, dabar jo atsiprašo. Bandys gydytis nuo alkoholizmo. Nesutarimai su nukentėjusiuoju A. Š. vyksta todėl, kad jam (K. P.) sakoma, kad jei jis negers – bus blogas, A. Š. sako jam nueiti į parduotuvę alaus, o jis neatsispiria. Taip pat į bendrabutį policija buvo atvykusi ir tada, kai buvo atimtas telefonas. Be to, jie buvo susimušę tarpusavyje su K. L.. Kai visi bendrabutyje gauna pensijas, prasideda šventės. Ten visa aplinka tokia. Atlygins civilinį ieškinį, kai gaus pensiją. Šį ieškinį pripažįsta. Gailisi dėl to, ką padarė, bandys eiti pas gydytojus dėl priklausomybės alkoholiui. Nori atsiprašyti, pamiršti draugus, gydytis. Daugiau tokie įvykiai nebesikartos.
3. Kaltinamasis K. L. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir nurodė, kad apie 19 val. išėjo į lauką parūkyti. Buvo girtas. Kažką pasakė A. Š. ir prasidėjo – K. P. jį (nukentėjusįjį) parvertė. Kur jis sudavė nukentėjusiajam, nespėjo pamatyti. Matė, kad jis laikė pargriovęs nukentėjusįjį A. Š.. Atrodo, kad jis (K. L.) sudavė A. Š. 5-10 kartų. Ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad sudavė 20 smūgių, jei taip sakė – vadinasi taip ir yra. Ne viską šiuo metu atsimena. Ar prieš tai A. Š. jam sudavė, nepamena, tačiau pas jį (K. L.) mėlynių nebuvo. Viskas gavosi per gėrimą Buvo išgėręs apie 4-5 butelius alaus. Kai K. P. išgeria, pradeda prie visų kabinėtis. Atsiprašė A. Š., jis jam atleido. Matė, kad po šio įvykio nukentėjusiajam buvo praskelta lūpa. Atlygino žalą ligonių kasoms. Supranta, kad jei K. P. nesumokės likusios sumos, žala gali būti išieškoma iš jo (K. L.). Kol K. P. neatsikraustė į bendrabutį, jame buvo ramu. Tai buvo paskutinis kartas, kai bendrauja su K. P.. Jis, būdamas girtas, konfliktuoja su žmonėmis, visi bendrabutyje yra pripratę prie jo „durniavimo“. Jam (kaltinamajam K. L.) nustatytas 30 procentų darbingumas. Eina dirbti pas žmones. Jo sveikata leistų atlikti viešųjų darbų bausmę. Labai dėl visko gailisi.
4. Nukentėjusysis A. Š. teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad norėtų, jog tokie dalykai ateityje nebesikartotų.
5. Kadangi kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai ir davė parodymus bei prašė kitų įrodymų netirti, prokuroras ir kaltinamojo K. P. gynėja tam neprieštaravo, o nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, įrodymų tyrimas po kaltinamųjų apklausos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nutrauktas ir, vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis, paskelbta ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
6. Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta:
6.1. Nukentėjusiojo A. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2023 m. liepos 12 d. jis bendrabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pas kaimyną šventė kaimyno gimtadienį. Tikrai buvo neblaivus. Vakare, jau po gimtadienio, gal apie 19 val., sėdėjo prie bendrabučio įėjimo durų ant suoliuko. Išėjęs iš laiptinės, prie jo iš karto priėjo K. P., kuris buvo akivaizdžiai girtas, kaip ir K. L., kuris ėjo paskui K. P. link jo (nukentėjusiojo). Su K. P. anksčiau turėjo konfliktą, dėl jo (nukentėjusiojo) numušimo K. P. yra nuteistas. K. P., eidamas link jo, sakė necenzūrinius žodžius. Jis bandė K. P. raminti. Sėdėjo ant suoliuko, kai K. P., nieko nelaukęs, jam kumščiu vieną kartą sudavė į veidą ties lūpomis. Po smūgio jis griuvo ant trinkelių, griuvo daugiau ant kairio šono. Po to K. P. vieną kartą įspyrė jam į dešinį šoną ties šonkauliais. Jis norėjo keltis, t. y. stotis nuo žemės, dėl ko pasisuko nugara į žemę. Tada K. P., berods, dešinį kelį padėjo jam ant krūtinės ir taip visu kūno jį prispaudęs prie žemės laikė, dėl ko jis (nukentėjusysis) negalėjo atsikelti nuo žemės. Tuo tarpu jį (nukentėjusįjį) spardyti pradėjo ir K. L., kuris jam ne mažiau kaip tris kartus įspyrė į dešinį šoną, ne mažiau kaip du kartus įspyrė į nugarą. Jis muistėsi, bandė stotis ir išsivaduoti, kada K. L. jam vieną kartą įspyrė į sprandą iš už nugaros, ne mažiau kaip tris kartus įspyrė į dešinę koją, į šlaunį išorėje. Taip pat jis vieną kartą jam įspyrė į jo dešinę ranką ties dilbiu. Kažkuriuo metu K. P. nuėmė nuo jo savo kelį, bet K. L. tuo metu jį dar spardė. Kažkuriuo metu prie jų priėjo namo komendantė A. G., kuri žodžiais jį gynė. Tada K. P. įbėgo į laiptinę, kur pačiupo sniego kastuvą ir juo užsimojęs atėjo į kiemą. Jis tuo kastuvu užsimojo suduoti A. G., bet, matyt, jam neužteko drąsos. Tuo metu į kiemą jau buvo išėję daugiau žmonių. Dėl kūne ir galvoje juntamo fizinio skausmo kreipėsi į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur gydytojai, nustatę kūno ir galvos sumušimus, paleido į namus. Su K. P. ir K. L. nesutaria, neturi jokių reikalų. Jie yra stipriai girtaujantys asmenys, kurie neduoda ramybės visam bendrabučiui. Jokio civilinio ieškinio byloje nereiškia, tik nori, kad jie atsakytų pagal įstatymą (b. l. 1-9, 25-28).
6.2. Liudytojos A. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2023 m. liepos 12 d., apie 19 val., ji sėdėjo kieme po alyva prie bendrabučio. Tuo metu, išėjęs iš laiptinės į kiemą, ją pradėjo koneveikti K. P.. Tada į lauką išėjo A. Š., kuris atsisėdo ant suoliuko šalia įėjimo į bendrabutį durų. Labai greitai tarp K. P. ir A. Š. kažkas atsitiko. Iš kažkur atėjo ir K. L.. Jie abu užsipuolė A. Š.. Viskas įvyko labai greitai. Ji nematė, kokiu būdu buvo pagriautas ar pargriuvo A. Š., bet pamatė jį gulintį šalia įėjimo į bendrabutį ant trinkelių. Jai atrodo, jis gulėjo aukštielninkas, t. y. ant nugaros. K. P. jį prispaudė kojos keliu, t. y. buvo ant jo atsiklaupęs, savo kelį padėjęs A. Š. ties krūtine. Tuo tarpu K. L. spardė A. Š.. Jis spardė kur papuola, sudavė kojomis daug kartų į jo kūną. Mano, kad jis įspyrė ne mažiau, nei dešimt kartų. Ji atsikėlė nuo suolo ir ėjo ginti A. Š.. Tada K. P. ją rankomis nuo savęs pastūmė į priekį, bet ji susiėmė už turėklo ir niekur nepargriuvo. Jai neskaudėjo, jis jos nesužalojo. Tada K. P. įbėgo į laiptinę ir iš jos išėjo rankose laikydamas sniego kastuvą. Jis juo užsimojo, bet jai nesudavė. Policiją iškvietė V. S.. Iš karto po įvykio matė, kad A. Š. viršutinė lūpa buvo pakraujavusi. K. P. ir K. L. atrodė neblaivūs. A. Š. niekada nėra buvęs agresyvus. Net ir neblaivus jis yra labai ramaus būdo žmogus. Jis niekada nesivelia į konfliktus, su visais bendrauja draugiškai ir sutaria, o K. P. ir K. L. bendrabutyje daro betvarkę, jie dažnai būna agresyvūs, keikiasi ir keikia gyventojus (b. l. 54-57).
6.3. Liudytojos A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2023 m. liepos 12 d., apie 19 val., ji su kaimyne A. G. sėdėjo kieme prie bendrabučio. Tuo metu iš parduotuvės grįžo K. P. ir K. L.. K. P., stovėdamas šalia įėjimo į bendrabutį, pradėjo koneveikti A. G.. Tuo metu iš daugiabučio išėjo A. Š., kuris atsisėdo ant suoliuko, esančio šalia įėjimo į bendrabutį. K. P. iš karto sudavė jam į veidą, dėl ko A. Š. pargriuvo ant žemės. K. P. jį prispaudė prie žemės, savo kelį padėjęs A. Š. ant krūtinės. Taip jis neleido A. Š. atsistoti. Tuo tarpu K. L. pradėjo spardyti A. Š.. Spyrė daug kartų į kojas, rankas, nugarą, sėdmenis. Kažkuriuo metu K. P. nukėlė savo kelį ir paleido A. Š.. Jie abu koneveikė A. Š.. A. G. atsistojo ir ėjo ginti A. Š.. Tada K. P. ją pastūmė, po to jis įbėgo į laiptinę ir pasiėmė sniego kastuvą, juo užsimojo prieš A. G., bet juo nesudavė. Iš laiptinės atbėgo V. S., kuri iškvietė policiją. Po įvykio matė A. Š. veide ties lūpomis pakraujavimą. K. P. ir K. L. įvykio dieną nebuvo labai girti. Jie, būdami girti, visada tampa agresyvūs (b. l. 60-63).
6.4. Liudytojos V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad, būdama savo bute, išgirto, kaip K. P. ir K. L. užsipuolė A. G.. Tada ji paskambino A. Š.. Ji suprato, kad jis eis į lauką pažiūrėti, kas vyksta. Po kurio laiko pamatė prie įėjimo į laiptinę numestą A. Š. batą ir suprato, kad galimai kieme vyksta muštynės. Ji išėjo į kiemą, kur pamatė A. Š., kurio veidas ties lūpomis kraujavo. Paskui ji iškvietė policiją. A. Š. yra labai ramus, nekonfliktiškas, paslaugus ir geras kaimynas. K. P. ir K. L., būdami girti, yra agresyvūs. Ypač K. P. yra nevaldomas, neprognozuojamas, agresyvus, piktas žmogus, dėl ko kenčia visas bendrabutis. Jie abu niekur nedirba ir nuolat girtauja. Įvykio dieną jie abu buvo stipriai girti (b. l. 66-69).
6.5. Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Šalia durų, prie sienos matomas medinis suolas (b. l. 3, 5-8).
6.6. Medicininių dokumentų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad specialistas Rimantas Laurinavičius, apžiūrėjęs nukentėjusiojo A. Š. pateiktą VšĮ „Ukmergės ligoninė“ išduotą gydytojo įrašą bei susipažinęs su tiriamo įvykio aplinkybėmis, nurodė, kad nukentėjusiajam A. Š. padarytas viršutinės lūpos (labiau kairės pusės) sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 37-38).
6.7. Asmens blaivumo nustatymo testo duomenys, iš kurių matyti, kad 2023 m. liepos 12 d., 20 val. 28 min., K. L. nustatytas 0,73 promilės girtumas; 2023 m. liepos 12 d., 20 val. 29 min., K. P. nustatytas 1,77 promilės girtumas (b. l. 47, 48).
Įrodymų vertinimas
7. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
8. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji K. P. ir K. L., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kaltinamajame akte nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, mušdami ir kitaip smurtaudami, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Š. sveikatą.
9. Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino esmines jiems inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes. K. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad sudavė vieną kartą kumščiu A. Š. į šoną, neneigė to, kad jam spyrė. K. P. taip pat nurodė, kad tuo metu, kai nukentėjusįjį spardė K. L., jis A. Š. laikė prirėmęs prie žemės. Šie jo parodymai esminėmis aplinkybėmis sutampa su kaltinamojo K. L. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, kad K. P. parvertė nukentėjusįjį ir laikė jį pargriovęs, o jis (K. L.) tuo metu spardė A. Š.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. L. teigė, kad sudavė A. Š. 5-10 kartų, tačiau vėliau nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog sudavė 20 smūgių bei patikslino, kad jei taip sakė ikiteisminio tyrimo metu – vadinasi taip ir yra, nes ne viską šiuo metu atsimena.
10. Aptartus nuoseklius kaltinamųjų parodymus visiškai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad sėdėjo ant suoliuko, kai K. P. jam kumščiu vieną kartą sudavė į veidą ties lūpomis, nuo ko jis nugriuvo, o K. P. vieną kartą įspyrė jam į dešinį šoną ties šonkauliais, tada jis padėjo savo kelį jam (nukentėjusiajam) krūtinės ir taip visu kūno jį prispaudęs prie žemės laikė, o tuo metu K. L. jį spardė (ne mažiau kaip tris kartus įspyrė į dešinį šoną, ne mažiau kaip du kartus įspyrė į nugarą, vieną kartą įspyrė į sprandą iš už nugaros, ne mažiau kaip tris kartus įspyrė į dešinę koją, į šlaunį išorėje, dešinę ranką ties dilbiu), taip pat kažkuriuo metu K. P. nuėmė nuo jo savo kelį, bet K. L. tuo metu jį dar spardė. Aptartus parodymus taip pat patvirtina liudytojų A. G. ir A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad K. P. sudavė nukentėjusiajam į veidą, dėl ko A. Š. pargriuvo ant žemės, tuomet K. P. jį prispaudė prie žemės, savo kelį padėjęs A. Š. ant krūtinės ir taip jis neleido A. Š. atsistoti, o K. L. tuo tarpu pradėjo spardyti A. Š. – spyrė daug kartų į kojas, rankas, nugarą, sėdmenis. Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, jog, išėjusi į kiemą, matė, kad A. Š. veidas tiek lūpomis yra pakraujavęs – šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir K. L., ikiteisminio tyrimo metu – liudytojos A. G. ir A. M..
11. Kaip matyti iš specialisto R. Laurinavičiaus paaiškinimų, pateiktų apžiūrėjus VšĮ „Ukmergės ligoninė“ išduotą gydytojo įrašą bei susipažinus su tiriamo įvykio aplinkybėmis, nukentėjusiajam padarytas viršutinės lūpos (labiau kairės pusės) sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu. Minėtas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
12. Atsižvelgiant į byloje nustatytas įvykio aplinkybes, K. P. ir K. L. pavartoto smurto pobūdį, daroma išvada, kad kaltinamieji suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl šios veikos gali atsirasti padariniai, t. y. A. Š. sveikatos sutrikdymas, bei jų norėjo, todėl konstatuojama, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami tiesiogine tyčia.
13. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, kad kaltinamieji būtų iš anksto susitarę smurtauti prieš nukentėjusįjį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. L. prisijungė prie nusikalstamų K. P. veiksmų, imdamas spardyti nukentėjusįjį, o K. P. ir toliau laikė A. Š. prispaudęs keliu prie žemės, taip neutralizuodamas nukentėjusiojo galimybes pasipriešinti bei sudarydamas sąlygas K. L. smurtauti prieš nukentėjusįjį, akivaizdu, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant. Įvertinus kaltinamųjų pavartoto smurto pobūdį ir aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką įvykdė veikdami bendrininkų grupėje kaip vykdytojai.
14. Nors nusikalstama veika įvykdyta viešoje vietoje, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad smurtą nukentėjusio atžvilgiu kaltinamieji pavartojo išimtinai dėl asmeninių ankstesnių nesutarimų ir neturėjo tyčios savo veiksmais sutrikdyti viešąją tvarką, jų veikos kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo, juo labiau atsižvelgiant į ta, jog, kaip nurodė kaltinamieji, nukentėjusysis ir byloje apklaustos liudytojos, kaltinamieji bendrabutyje dažnai kelia neramumus, tame tarpe ir smurtinius, todėl bendrabučio gyventojų tokie kaltinamųjų veiksmai jau nebešokiruoja.
15. Taip pat pažymėtina, jog nors teisiamajame posėdyje K. P. kėlė versijas, kad gynė kaltinamąjį K. L. nuo A. Š., tačiau vėliau patikslino, jog jam tik pasirodė, kad reikia ginti K. L.. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis būtų smurtavęs prieš K. L. ar kitokiu būdu kėlęs jam grėsmę, todėl pagrindo vertinti kaltinamųjų veiksmų būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo kontekste nėra.
16. Taigi, esant visoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad kaltinamieji K. P. ir K. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
17. Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais.
18. K. P. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikalstamą jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
19. K. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą smurtinį nusikaltimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad praeityje kaltinamasis teistas už smurtinius nusikaltimus, tame tarpe ir už tai, kad sukėlė fizinį skausmą A. Š., ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, piktnaudžiauja alkoholiu, o, būdamas neblaivus, tampa agresyvus ir dėl to, kaip nurodė byloje apklausti nukentėjusysis ir liudytojai, kenčia visas bendrabutis, kuriame gyvena K. P.. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad K. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė padaręs itin rimtas išvadas dėl savo ankstesnio gyvenimo, žada gydytis nuo alkoholizmo.
20. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės paskirtis (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) nagrinėjamu atveju bus pasiekta skiriant kaltinamajam K. P. arešto bausmę, kurios dydis (trukmė) nustatytinas atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo įvykdytą nusikaltimą charakterizuojančias aplinkybes.
21. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
22. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, K. P. paskirta bausmė subendrinama su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme.
23. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
24. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad kaltinamajam K. P. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, taip pat tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, žada gydytis nuo alkoholizmo, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, atidedant šios bausmės vykdymą bei skiriant kaltinamajam K. P. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra, taip pat įpareigojimus ir draudimus, kurie gali prisidėti prie teigiamos kaltinamojo elgesio korekcijos.
25. Siekiant efektyviai įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam K. P. skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė, kartu su kitais įpareigojimais ir draudimais, turės teigiamą poveikį K. P.. Pažymėtina ir tai, kad pats kaltinamasis šiuos darbus vertina teigiamai, nurodo panašius darbus dirbantis pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą.
26. K. L. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jis savo atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
27. K. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą smurtinį nusikaltimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad praeityje kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, piktnaudžiauja alkoholiu, gyvenamojoje vietoje kaimynų yra apibūdinamas kaip girtaujantis ir darantis betvarkę bendrabutyje. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad K. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė nuoširdžiai besigailintis, atgailavo dėl savo poelgio, žadėjo atsiriboti nuo K. P., kuris jam daro neigiamą įtaką.
28. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės paskirtis (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) nagrinėjamu atveju bus pasiekta skiriant kaltinamajam K. L. viešuosius darbus, kuriuos jis sutinka atlikti.
29. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
30. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 62,40 Eur dydžio žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo gydymo, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 42). 2023 m. rugsėjo 6 d. K. L. pateikė dokumentą, iš kurio matyti, kad jis Vilniaus teritorinei ligonių kasai pervedė 31,20 Eur (b. l. 159).
31. Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiojo sveikatai padaryta nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, dėl ko Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė išlaidas, atlygindama žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiosios gydymo. Kaltinamieji civilinio ieškinio neginčija ir sutinka atlyginti šią žalą. Ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas, civilinio ieškovo naudai priteisiant solidariai iš kaltinamųjų likusią nepadengtą sumą – 31,20 Eur bei procesines palūkanas.
32. Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. P. 50 (penkiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės – 40 (keturiasdešimt) parų arešto ir skirti K. P. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, K. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad K. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar sunaikinti, įpareigojant K. P. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra, bei skirti jam įpareigojimus – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio), gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 straipsniu, kartu su bausme skirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
K. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. L. galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai solidariai iš K. P. ir K. L. 31,20 Eur (trisdešimt vieną eurą dvidešimt centų) išlaidų, patirtų už nukentėjusiajam A. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas „Swedbank“).
K. P. ir K. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.