Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-02-25 · Byla Nr. ATP-81-337/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-25
Bylos Nr.
ATP-81-337/2014
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-02638-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Ingrida Kirsnytė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-81-337/2014

Proceso Nr. 4-08-3-02638-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013-10-14 nutarimu T. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 1 d., 124¹ str. 7 d. 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

T. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas jį nubausti už tai, kad jis 2013-10-04 10.02 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,(duomenys neskelbtini,) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį pavojingai manevravo, tuo privertęs iš kairės važiavusios transporto priemonės vairuotoją keisti važiavimo kryptį bei mažinti greitį, manevruodamas nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, persirikiavęs į antrą eismo juostą nesant kliūčiai staigiai stabdė. Šiais savo veiksmais sukėlė eismo įvykį. Apgadintas ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 88.2, 109, 132 p., ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 124² str. 1 d., 124¹ str. 7 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-27 nutarimu T. K. skundas tenkintas iš dalies ir (duomenys neskelbtini) R. B. 2013 m. spalio 14 d. nutarimo dalis, kuria T. K. pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį nubaustas 30 litų bauda, panaikinta ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Kita nutarimo dalis, kuria T. K. pripažintas kaltu padaręs ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, palikta nepakeista.

T. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-27 nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124² str. 1 d. nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-27 nutarimas bei (duomenys neskelbtini) R. B. 2013-10-14 nutarimas yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl yra naikintini.

Apeliantas nurodo, kad Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2013-10-14 nutarimu jis buvo nubaustas už tai, kad padarė KET pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, o teismas pripažino, jog jis padarė KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, t. y. pripažino įrodytomis naujas faktines aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos 2013-10-14 nutarime, todėl padidino kaltinimo apimtį, ko padaryti negalėjo.

Apeliantas skunde nurodo savo duotus paaiškinimus byloje. Teigia, kad jo paaiškinimai byloje buvo nuoseklūs, juos paneigiančių objektyvių ir neginčytinų įrodymų byloje nebuvo surinkta, o 2013-10-04 eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad A. Č. vairuojamas automobilis nėra pakeitęs važiavimo krypties ir stovi tiesiai priekine dalimi į jo automobilio galą, papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad įvykio metu buvo apgadintas jo vairuoto automobilio užpakalinis bamperis, nors A. Č. 2013-10-04 paaiškinime šią aplinkybę neigė, patvirtina jo, apelianto, parodymų teisingumą.

Apeliantas nurodo, kad pirminė tyrimo medžiaga patvirtina, jog ne jis, o A. Č. padarė KET pažeidimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui (KET 9 p.), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.), nesilaikė tokio atstumo, atsižvelgdamas į greitį, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma (KET 132 p.), ir tokiais savo veiksmais sukėlė eismo įvykį.

Nors teismas konstatavo, kad jis vairavo pavojingai, tačiau tuo pačiu pripažino, jog eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl A. Č. veiksmų, t. y. dėl to, kad šis nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesilaikė tokio atstumo, kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki priekyje važiavusio automobilio. Teigia, jog tai, kad įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, netiesiogiai pripažino ir (duomenys neskelbtini) D. S. ir R. B., nes jam, apeliantui, administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 2 d. nebuvo surašytas.

Be to, apeliantas nurodo, kad tiek policijos pareigūnai D. S. ir R. B., tiek teismas, priimdami sprendimus, jog jis, apeliantas, automobilį vairavo pavojingai, besąlygiškai rėmėsi A. Č. ir jo nepilnamečio sūnaus D. Č. parodymais. Tačiau apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog šių liudytojų parodymai yra patikimi bei objektyvūs ir nėra duomenų apie šių liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi. A. Č. yra eismo įvykio dalyvis ir labiausiai suinteresuotas bylos baigtimi, nes pripažinus jo, apelianto, kaltę dėl eismo įvykio, A. Č. išvengtų administracinės atsakomybės, be to, jo pirminiai paaiškinimai, kad įvykio metu nebuvo apgadinti automobiliai, prieštarauja objektyviems duomenims. Liudytojas D. Č. yra nepilnametis A. Č. sūnus, todėl lojalus savo tėvui ir yra suinteresuotas, kad bylos baigtis tėvui būtų palanki. Šių liudytojų teisme duoti parodymai esmingai skiriasi dėl įvykio aplinkybių, jų nurodytos įvykio versijos nepatvirtina objektyvūs įrodymai, o liudytojas D. S. negalėjo įtikinamai paaiškinti, kuo remiantis savo 2013-10-04 tarnybiniame pranešime nurodė, jog jis, apeliantas, nesilaikė saugaus šoninio atstumo ir pažeidė KET 132 p. reikalavimus. Liudytojas nepaaiškino, kodėl pažeisdamas nepilnamečio apklausai įstatymo keliamus reikalavimus, rėmėsi A. Č. parodymais.

Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo laikomasi ATPK 248 str., 257 str. ir 284 str. reikalavimų, todėl jo atžvilgiu buvo priimti neteisėti nutarimai, nesant byloje jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jis 2013-10-04 važiuodamas Panevėžio m., Nemuno gatve pavojingai vairavo automobilį ir padarė KET pažeidimus.

Atsiliepimas

Byloje yra gautas Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro atsiliepimas į paduotą apeliacinį skundą. Atsiliepimu nesutinkama su T. K. apeliacinio skundo reikalavimu dėl skundžiamo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-27 nutarimo panaikinimo ir nurodoma, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertintus visas reikšmingas aplinkybes.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, pagrįstai konstatavo, jog T. K. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , keisdamas važiavimo kryptį pavojingai manevravo, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, persirikiuodamas į antrą eismo juostą spaudė prie kelkraščio iš kairės važiavusios transporto priemonės vairuotoją, taip privertęs jį keisti važiavimo kryptį ir mažinti greitį, staigiai stabdė automobilį nesant kliūčiai ir taip kėlė grėsmę eismo saugumui ir sukėlė pavojingą situaciją, t. y. pavojingai manevravo – pažeisdamas KET 9, 88.2, 109, 132 p., padarė ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Tai, kad T. K. 2013-10-04 pažeisdamas KET 9, 88.2, 109, 132 p. pavojingai vairavo – kėlė grėsmę eismo saugumui bei sukėlė pavojingą situaciją, byloje nustatyta įrodymų visuma – teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. Č., D. Č., D. S. parodymais, byloje esančiais eismo įvykio vietos schema, 2013-10-04 tarnybiniu pranešimu.

Iš byloje esančio įvykio dieną surašyto (duomenys neskelbtini) D. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš karto po įvykio pareigūnas nustatė aplinkybes, jog T. K. 2013-10-04 (duomenys neskelbtini) gatvėje vairuodamas transporto priemonę ir keisdamas važiavimo kryptį pavojingai manevravo, rikiavosi į antrą juostą kai ji buvo užimta, tuo privertęs iš kairės pusės ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės vairuotoją keisti važiavimo kryptį bei mažinti greitį, nesilaikė saugaus šoninio atstumo, manevruodamas ir persirikiuodamas nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, o persirikiavęs į antrą juostą nesant kliūčiai kelis kartus stabdė, šiais savo veiksmais sukėlė eismo įvykį. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus nustatė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes.

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų A. Č. ir D. Č. parodymais apie įvykio aplinkybes, jų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampo tiek jų rašytiniuose paaiškinimuose iš karto po įvykio, tiek teisme. Teismo posėdžio metu liudytojai A. ir D. Č. analogiškai nurodė esmines įvykio aplinkybes, t. y. kad jiems važiuojant antrąja eismo juosta pirmojoje eismo juostoje, kelio pakraštyje, stovėjo automobiliai, T. K. vairuojamas automobilis lindo į tarpą tarp stovinčių kelkraštyje automobilių ir A. Č. vairuojamos transporto priemonės, rikiavosi iš pirmosios eismo juostos į antrąją nerodydamas posūkio signalo, spaudė A. Č. vairuojamą automobilį prie krašto, o po to, aplenkęs A. Č. vairuojamą automobilį, iš karto stipriai stabdė nesant jokios kliūties, tai darė tris karus, dėl ko, A. Č. nesuspėjus sustabdyti vairuojamo automobilio, jis kliudė automobilio, kurį vairavo T. K., galinį bamperį (b.l. 28-29). Liudytojų parodymus patvirtina ir paties T. K. paaiškinimai apie įvykio aplinkybes teisme, kuomet jis nurodė, kad į antrąją eismo juostą rikiavosi, nes pirmojoje stovėjo automobiliai, paaiškino, kad važiuodamas priekyje stabdė, nors jokios kliūties nebuvo ( b.l. 27). Nors T. K. teigė, kad važiuodamas antra juosta pristabdė tikslu norėdamas rikiuotis į dešinę pusę, pirmą juostą, kadangi ketino sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir turėjo praleisti pirma juosta važiavusius automobilius, be to, buvus ir kliūtims – stovėjo dvi ar trys mašinos ( b.l. 27), tačiau to nepatvirtina byloje esančios eismo įvykio nuotraukos – iš jų nematyti, kad dešinėje kelio pusėje būtų automobilių. T. K. nurodytų aplinkybių nepatvirtino liudytojas A. Č., kuris nurodė, kad T. K., važiuodamas priekyje jo vairuojamo automobilio, į dešinę pusę nesirikiavo, posūkio signalo nerodė, o tris kartus stabdė, be to, nurodė, kad pirmoji eismo juosta buvo laisva ( b.l. 30). Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad T. K. byloje nustatytu laiku ir vietoje pavojingai manevravo, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, persirikiuodamas į antrą eismo juostą spaudė prie kelkraščio iš kairės važiavusios transporto priemonės vairuotoją, taip privertęs jį keisti važiavimo kryptį ir mažinti greitį, staigiai stabdė automobilį nesant kliūčiai, tokiu būdu pažeisdamas KET 9, 88.2, 109, 132 p. kėlė grėsmę eismo saugumui ir sukėlė pavojingą situaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Nors apeliantas akcentuoja tai, kad eismo įvykis kilo dėl A. Č. kaltės, teigia, kad A. Č. pats pažeidė KET reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant pakankamo pagrindo išvadai, jog T. K. yra kaltas dėl eismo įvykio ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124¹ str. 7 d. nutraukė, tačiau pastaroji aplinkybė T. K. kaltės už pavojingą vairavimą pagal ATPK 124² str. 1 d. nepašalina ir jis nubaustas pagrįstai. Byloje nustatyta, kad T. K. padaryti KET pažeidimai kėlė grėsmę eismo saugumui, taip pat sukėlė ir pavojingą situaciją, nes kitas eismo dalyvis buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, mažinti greitį bei stabdyti transporto priemonę. A. Č. nurodė, kad T. K. vairuojamo automobilio jis buvo spaudžiamas prie kairiojo borto, bortą lietė automobilio ratais, dėl T. K. veiksmų, jis turėjo keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo, o po to, kai T. K. kelis kartus be priežasties stabdė, tai jį (A. Č.) privertė staigiai stabdyti vairuojamą transporto priemonę, kas neabejotinai sukėlė grėsmę ir kitiems eismo dalyviams esant intensyviam eismui įvykio metu. Teismas daro išvadą, kad visi T. K. iki eismo įvykio atlikti veiksmai pilnai atitinka ATPK 124² str. 1 d. sudėtį ir teisiškai įvertinti teisingai.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, pripažindamas, kad apelianto padaryti KET pažeidimai sukėlė grėsmę eismo saugumui, tokiu būdu nustatė naują faktinę aplinkybę bei padidino kaltinimo apimtį. Iš skundžiamo teismo nutarimo bei T. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jokie nauji veiksmai, kuriais jis kėlė grėsmę eismo saugumui bei sukėlė pavojingą situaciją, inkriminuoti nebuvo, todėl teismas, kaltinimo ribų neišplėtė ir teisės į gynybą nepažeidė.

Remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Tenkinti T. K. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas