Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimo D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas subendrinta 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 17 d. apie 16.58 val. (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį VW Multivan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,10 promilių girtumas), nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Kėdainių rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog būtent D. M., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę ir Birutės gatvėje nuvažiavo į griovį. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo netikėti liudytojų M. B. ir policijos pareigūnų parodymais, nes šie asmenys tarpusavyje nepažįstami, be to, jų parodymus patvirtina kiti surinkti duomenys. Teismas atmetė J. T. parodymus, nes jis su D. M. kalbėjo jau pasikeitus pastarojo versijai dėl vairavimo, jau surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, o S. J. parodymus, kad vairavo ji, atkreipdamas dėmesį į jų prieštaringumą bei nesutapimą su D. M. paaiškinimais, teismas vertino kaip melagingus. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) D. M. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes jis teigia pažeidimų nepadaręs, todėl nubaustas nepagrįstai. Skunde nurodoma, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog D. M. iš tiesų vairavo transporto priemonę. Byloje nėra nustatyta liudytojų, kurie patvirtintų matę D. M. vairuojantį nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu laiku. Jis pats to niekada teigia nepripažinęs. Apeliantas pripažįsta buvęs įvykio vietoje, tačiau teigia ten atvykęs po to, kai automobilis jau nuvažiavo nuo kelio. D. M. taip pat teigia, jog liudytoja S. J. teisme pripažino, kad būtent ji vairavo transporto priemonę ir nuvažiavo nuo kelio. Ir šios liudytojos parodymai nepaneigti.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas Gintautas Dirmeikis prašo apeliacinio skundo netenkinti, nes byla išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

D. M. apeliacinis skundas atmetamas.Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 įsigaliojęs naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) D. M. teisinės padėties nešvelnina, kadangi už jo padarytą teisės pažeidimą (vairavimas neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,5 promilės) nuo 2017 m. sausio 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, jo veika neperkvalifikuotina ir apeliacinis skundas, vadovaujantis ANK 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Tad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti vertinamas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad minėtos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės nepažeistos. Apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai išaiškino reikšmingas bylai aplinkybes. Įrodymus įvertino tik sulyginęs, sugretinęs juos tarpusavyje, nustatęs jų tarpusavio sąsajumą bei patikimimą, todėl teismo išvadomis dėl faktinių veikos aplinkybių bei D. M. kaltės nėra pagrindo abejoti. Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, jog apie įvykį pranešė liudytojas M. B.. Tai užfiksuota oficialiame policijos pareigūnų registre (b. l. 3). Teismo posėdyje apklaustas M. B., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, patvirtino šią aplinkybę. Parodė, jog matė į griovį įvažiavusį automobilį, nuo kurio einantis vyras liudytoją stabdė, prašė ištempti iš griovio, sakė, kad jis nuvažiavo nuo kelio. M. B., būdamas nepažįstamas su D. M., teismo posėdžio salėje nurodė būtent į D. M., kaip į asmenį, sakiusį, kad jis nuvažiavo į griovį ir prašiusį pagalbos (b. l. 64-65). Šie M. B. parodymai visiškai sutampa su policijos pareigūnų parodymais bei aplinkybėmis, kuras jie nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose. Tiek L. R., tiek ir N. A. teisme analogiškai paaiškino, jog atvykus į įvykio vietą D. M. prisipažino, kad jis vairavo ir nuvažiavo į griovį ir savo versiją ėmė keisti tik tuomet, kai buvo patikrintas neblaivumas ir pradėtas pildyti administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tačiau net ir tada D. M. nieko apie moterį neužsiminė, o sakė, kad draugas vairavo (b. l. 5,6, 32-33). Netikėti šių pareigūnų parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes, kaip jau minėta, jie išsamūs, tarpusavyje sutampa, neprieštarauja kito, visiškai nesusijusio tiek su pareigūnais, tiek ir su pačiu D. M., liudytojo M. B. parodymams. Teisme taip pat buvo apklaustas D. M. automobilį nutempęs liudytojas J. T., kuris patvirtino D. M. versiją, kad vairavo ne jis pats, tačiau jo žmona (draugė). Vis dėl to įvertinus tokių duomenų atsiradimo aplinkybes, teismas pagrįstai šiais parodymais nesivadovavo. Pažymėtina, jog šio liudytojo parodymai nėra tiesioginiai, jis nematė, kas vairavo transporto priemonę, nes į vietą atvyko jau tada, kai automobilis buvo nuvažiavęs į griovį ir surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Šis liudytojas paliudijo tik tai, ką jam sakė D. M., kuris, kaip nurodė pareigūnai, patikrinus neblaivumą ir rašant protokolą, savo versiją ėmė keisti, ėmė neigti vairavęs transporto priemonę. Analogiškai pareigūnai nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 5,6).Skunde apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai nesirėmė D. M. palankiais S. J. parodymais, kuri pripažino vairavusi transporto priemonę protokole nurodytomis aplinkybėmis. Apygardos teismas šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį byloje išsamiai iširtų įrodymų visumai. S. J. parodymai ne tik nenuoseklūs, prieštarauja paties D. M. parodymams, tačiau visiškai neatitinka liudytojų M. B., L. R. ir N. A. parodymų, kuriais teismas neturėjo pagrindo netikėti ir kurių parodymai dėl to, kad įvykio vietoje D. M. teigė vairavęs transporto priemonę ir nuvažiavęs į griovį, logiškai tarpusavyje susiję bei patvirtinti kitais aptartais objektyviais duomenimis.S. J. apklausiama teismo posėdyje nebuvo nuosekli, negalėjo tiksliai pasakyti, ar susitiko su D. M. prie automobilio, ar kitoje vietoje. Iš pradžių sakiusi, kad paskambino D. M. ir sulaukė jo prie automobilio, o tik po to nuėjo, vėliau pradėjo tvirtinti, kad apelianto nesulaukė – tik paskambino telefonu ir išėjo (b. l. 34), nors D. M. teigė, kad atėjęs prie į griovį įvažiavusio automobilio rado S. J. (b. l. 32). Liudytojos parodymai ne tik nenuoseklūs, prieštaringi, nesutampa su D. M. parodymais, tačiau prieštarauja ir objektyviems bylos duomenims. Iš duomenų apie mobiliojo ryšio veikimo zonas matyti, kad iki M. B. pranešimo apie įvykį 16.58 val., D. M. mobiliojo ryšio telefonas veikė (duomenys neskelbtini), t. y. įvykio zonoje, o S. J. mobiliojo ryšio telefonas tuo metu veikė kitame miesto gale – (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-44, 56, 62). Be to, iš D. M. telefono fiksuoti tik išeinantys skambučiai į S. J. numerį, o į S. J. telefono numerį fiksuoti įeinantys D. M. skambučiai (b. l. 43-44). Šie duomenys paneigia D. M. ir S. J. parodymus, kad tai liudytoja skambino D. M., nes iš pateiktų duomenų matyti priešingai – D. M. skambino S. J. ir liudytoja tuo metu nebuvo įvykio teritorijoje, o buvo visai kitoje miesto vietoje. Šie duomenys taip pat suteikia pagrindą tikėti būtent policijos pareigūnų ir liudytojo M. B. nurodytomis aplinkybėmis, jog iš karto po įvykio D. M. pripažino, kad jis pats vairavo transporto priemonę, jos nesuvaldė ir nuvažiavo į griovį. Be to, M. B. nurodė, kad pro įvykio vietą važiavo pasikrauti smėlio ir jokio automobilio nuvažiavusio nebuvo, po maždaug 20 min. pasikrovęs smėlį vėl važiavo pro tą pačią vietą ir tada jau matė į griovį įvažiavusį automobilį bei pagalbos prašantį D. M. (b. l. 64). Šie duomenys paneigia D. M. ir S. J. versiją, kad vairavo S. J., o D. M. prie automobilio atėjo kai jį iškvietė S. J.. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada dėl S. J. parodymų melagingumo ir pritaria teismo išvadai, jog surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad D. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis), nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹straipsnio 8 dalyje. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai pripažino D. M. padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir ATPK 124¹straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius pažeidimus, už kuriuos jam paskyrė teisingą subendrintą administracinę nuobaudą. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimas D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimą nepakeistą ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.