Vilniaus regiono apylinkės teismo teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja R. V., sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Čuchonskai, atsakovei R. J., trečiojo asmens VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro atstovei Jurgitai Pukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. J., trečiasis asmuo VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ dėl vaikų atskyrimo nuo motinos, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. J. yra nepilnamečių A. J., gim. 1999-12-14, ir M. J., gim. 2008-05-18, motina, duomenų apie vaikų tėvą nėra (b. l. 10-13). Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-01-17, 2012-07-05, 2013-08-20, 2014-01-31, 2015-01-22 įsakymų, Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus Maišiagalos seniūnijos 2011-01-12 įspėjimo, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados 2010-11-25, 2012-06-26 raštų, Vilniaus r. Maišiagalos LDK Algirdo vidurinės mokyklos 2012-05-22 rašto, Vilniaus rajono Šeimos ir vaiko krizių centro 2013-05-02 Problemų registravimo rašto, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2014-01-24 Pakartotinio šeimos aplankymo akto, 2014-01-28 Pravesto pokalbio akto, 2014-11-26 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktų ir kt. (b.l. 14-48), matyti, kad atsakovės R. J. šeima yra stebima nuo 2008 m., kai buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyboje, šeimoje buvo ne kartą lankytasi ir identifikuotos tokios problemos, kaip atsakovės nesirūpinimas ir netinkamas rūpinimasis savo nepilnamečiais vaikais A. J. bei M. J., netvarkingumas, agresyvus, impulsyvus, permainingas, neadekvatus, netinkamas ir grėsmę vaikų sveikatai bei gyvybei keliantis atsakovės elgesys savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nesigydymas nuo diagnozuotų psichikos sutrikimų, nesugebėjimas suvaldyti savo charakterį, neprognozuojamas ir impulsyvus elgesys, netvarkingumas namuose, tėvystės ir buities tvarkymo įgūdžių stoka, nedarbas, įsiskolinimai už komunalines paslaugas, dėl ko jos buvo atjungtos, atsakovei sudaryto individualaus pagalbos plano nevykdymas, įspėjimų nepaisymas, nebendradarbiavimas su pagalbą teikiančiomis institucijomis ir pan., dėl ko nepilnametis A. J. 2012-07-05 buvo paimtas iš šeimos ir jam nustatyta laikinoji globa, o 2013-08-20 jį grąžinus į šeimą, tiek jis, tiek nepilnametė M. J. 2014-01-31 buvo paimti iš atsakovės, vaikams nustatyta laikinoji globa ir rūpyba Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre, o nuo 2015-01-22 – VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, kuriame vaikai gyvena iki šiol. Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis A. J. parodė, kad jam gyvenant su motina, ji dažnai ant jo rėkdavo, konfliktuodavo, vartodavo necenzūrinius žodžius, būdavo dažni konfliktai su kaimynais, nepilnametė M. J. parodė, kad mama ją palikdavo namuose vieną, rėkė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir policijos komisariato nuovadoje ne kartą gauti skundai apie tai, kad atsakovė R. J. savo namuose vartojo fizinį smurtą nepilnamečio sūnaus A. J. ir dukters M. J. atžvilgiu, o būtent suduodavo sūnui smūgius, sukeldama jam fizinį skausmą, mušė dukrą M. J., maudė ją šaltame vandenyje, buvo sužeidusi žirklėmis ir pan. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad R. J. buvo keletą kartų bausta už administracinės teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 181 str. 1 d. ir susijusius su psichologinio smurto panaudojimu prieš vaikus, jų žeminimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams (b.l. 50-53).

Kaip matyti iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2014-02-06, 2015-03-04 raštų ir epikrizės, VŠĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2014-12-11, 2015-03-06 raštų, atsakovei diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, dėl išryškėjusių reikšmingų elgesio sutrikimų, pasireiškusių staigiais pykčio, agresijos protrūkiais, ji buvo hospitalizuota ir gydyta ligoninėje 2014 m. sausio – vasario mėnesiais, atsakovei būdingi dažni pykčio proveržiai, kurių metu ji muša vaikus, asmenybė primityvi, siaurų interesų ir akiračio, menkos orientacijos, neatspari stresui, greitai kyla priešiškumas, pyktis nukreiptas į aplinkinius, galimi impulsyvūs veiksmai, ir nors gydymo metu tapo ramesnė, tačiau remisijos trumpalaikės, ignoruoja gydytojų rekomendacijas (b.l. 36, 47, 68-69, 73, 75-77, 79-81). Teismo posėdžio metu atsakovė R. J. paaiškino, kad turi psichikos sutrikimų, tačiau reguliariai nesigydo, labai seniai buvo pas psichiatrą, sąmoningai nenori pas jį lankytis ir vartoti vaistus.

Kaip paaiškino atsakovė R. J., VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro atstovė, parodė nepilnametis A. J., vaikams gyvent globos įstaigose, atsakovė tik du kartus buvo juos aplankiusi Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre, ir nė karto nebuvo jų aplankiusi VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“, tarp jos ir vaikų ryšys susilpnėjęs, motina retai skambindavo į krizių centrą, nesidomėjo vaikų gyvenimu ir pasiekimais, neteikė jiems išlaikymo.

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios esmė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., apima tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus. CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.179 str. 1 d. numato, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. Objektyvios aplinkybės, sudarančios pagrindą atskirti vaikus nuo tėvų, gali būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi; dėl susiklosčiusių, nuo tėvų nepriklausančių aplinkybių negalėdami išlaikyti vaiko materialiai ir pan.). Taigi tokiomis aplinkybėmis pripažintina įvairios psichikos, kitos sunkios ligos, ilgas gydymas stacionare ir panašiai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, o būtent į tai, kad atsakovė R. J. negyvena su savo nepilnamečiais vaikais ir nevykdo bei negali vykdyti savo pareigų vaikams didžiąja dalimi dėl savo sveikatos būklės – psichikos ligos ir sutrikimo, lemiančio atitinkamą vaikams pavojingą ir žalingą atsakovės elgesį, ir reikalaujančio pačios atsakovės gydymo bei dėmesio, iš dalies ribojančio ir atsakovės galimybes dirbti bei taip užtikrinti vaikams tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, į pačios atsakovės paaiškinimus ir sutikimą su tuo, jog jis negali šiuo metu pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, jog jos ryšys su vaikais yra susilpnėjęs, siekiant maksimaliai užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir interesus, tikslinga atskirti vaikus A. J. ir M. J. nuo motinos R. J.. Priimdamas tokį sprendimą teismas atsižvelgia ir į pačių byloje apklaustų nepilnamečių vaikų nuomonę: šešiolikmetis A. J., sugebantis išreikšti savo nuomonę, parodė, kad nenorėtų grįžti gyventi pas motiną, kadangi motina dėl ligos, charakterio savybių ir gyvenimo sąlygų neturėjimo nesugebėtų juo pasirūpinti; nors septynmetė M. J. parodė, kad norėtų gyventi kartu su motina, tačiau teismas, atsižvelgdamas į jos mažą amžių, nesugebėjimą adekvačiai įvertinti situaciją ir pačios duotus paaiškinimus apie tai, kad gyvendama su motina buvo paliekama viena, motina ant jos rėkė, o taip pat į objektyvias byloje nustatytas aplinkybes dėl fizinio ir psichinio smurto vartojimo vaiko atžvilgiu, sprendžia, jog šis vaiko noras prieštarauja jos interesams.

Atskyrus nepilnamečius vaikus nuo motinos, CK 3.179 str. 3 d., 3.251 str., 3.257 str. pagrindu nepilnamečiams A. J. ir M. J. skirtina nuolatinė globa ir rūpyba. Atsižvelgiant į CK 3.246 str., į ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus nuomonę, trečiojo asmens išreikštą pageidavimą ir sutikimą būti vaikų globėju / rūpintoju, nuolatiniu globėju / rūpintoju paskiriamas trečiasis asmuo VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, kuris iš esmės rūpinasi vaikais nuo 2015-01-23. Jokių neigiamų duomenų apie trečiąjį asmenį bei abejonių jo tinkamumu būti nepilnamečio vaiko nuolatiniu globėju teismas neturi. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma globėjo / rūpintojo buveinės vietoje (CK 3.183 str. 4 d., 3.265 str. 1 p.).

Atskyrus vaikus nuo atsakovės, atsakovei išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, be kita ko, išlieka pareiga teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, kurio dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.198 str.). Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, pajamų neturėjimu, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan. Būtent todėl atsakovės teismo posėdyje akcentuotos aplinkybės apie jokių pajamų, darbo, turto neturėjimą negali tapti pagrindu apskritai atmesti ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, kurio teikimo pareiga yra imperatyvi, priteisimo. Kita vertus, atsižvelgiant į sunkią atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad ji nedirba ir jokių pajamų neturi (b.l. 55), jai nustatytas 50 procentų netekto darbingumo lygis (b.l. 49), į tai, kad jos galimybės dirbti iš dalies apribotos dėl jos sveikatos būklės, į tai, kad atsakovė jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b.l. 56-57), yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, atitinkančio minimalią mėnesinę algą, ir priteisti iš atsakovės kiekvienam iš nepilnamečių vaikų po 75 € išlaikymo kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, kuris šiuo atveju laikytinas optimaliu ir protingu, šių lėšų tvarkytoju paskiriant vaikų nuolatinį globėją/rūpintoją (CK 3.195 str.). Dar labiau sumažinti iš atsakovės vaikams priteisiamo išlaikymo sumą ar apskritai atmesti tokį ieškovo reikalavimą teismas negali, nes, kaip minėta, tai pažeistų imperatyvias teisės normas, o taip pat pačių nepilnamečių vaikų teises ir interesus, jų teisių prioritetinės apsaugos būtinumo principą, teisingumo ir sąžiningumo principus.

Nors patenkinus ieškinį, iš atsakovės turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į jau aukščiau nurodytas aplinkybes dėl atsakovės sunkios turtinės padėties, į tai, kad ji privalo materialiai išlaikyti du savo nepilnamečius vaikus, ir šiai jos pareigai teiktinas prioritetas prieš turtines pareigas valstybei, į prioritetinės vaikų teisių gynybos principą, teisingumo, sąžiningumo imperatyvus, sprendžia, jog atsakovė turėtų būti atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, jas kompensuojant valstybės lėšomis (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. J., trečiasis asmuo – VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ tenkinti.

Atskirti nepilnamečius vaikus A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1999-12-14) ir M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2008-05-18) nuo motinos R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. Maišiagalos sen. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti nepilnamečiams vaikams A. J. ir M. J. nuolatinę globą (rūpybą) ir jų globėju (rūpintoju) paskirti VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ (į. k. – (duomenys neskelbtini), buveinė – Vilnius r., Nemenčinė, (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. J. ir M. J. gyvenamąją vietą globėjo (rūpintojo) VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ buveinėje.

Priteisti iš atsakovės R. J. nepilnamečių vaikų A. J. ir M. J. išlaikymui po 75 € (septyniasdešimt penkis eurus) kiekvienam iš vaikų periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-02-09) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteisto materialinio išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoju paskirti globėją (rūpintoją) VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“. Šioje dalyje sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.