Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įgaliotam atstovui Danui Rimdeikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. P. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. R., būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. leido dirbti įstaigos darbuotojui J. W. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis 2016 m. kovo 17 d. Nr. 16/17-05 (darbo sutartyje yra techninė klaida, nurodoma sutarties sudarymo data 2015 m. kovo 17 d.), tačiau apie įdarbinimą nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui dieną prieš darbo pradžią.

Šiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

S. P. R. apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, tačiau į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, suteikė įgaliojimus atstovei advokatei jį atstovauti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių priimti procesinį sprendimą, vadovaujantis bendraisiais proceso tikslingumo ir proceso greitumo principais, administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ATPK 272 str. 2 d.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Asta Macijauskienė teismo posėdyje nurodė, kad jos atstovaujamasis kaltės nepripažįsta. Paaiškino apie VšĮ (duomenys neskelbtini) specifinį statusą Lietuvoje. Yra sudaryta tarptautinė sutartis su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, kuria vadovaujantis mokyklos darbuotojai, sudarius trišalę sutartį su VSDF, yra atleidžiami nuo privalomojo socialinio draudimo įmokos nuo darbo užmokesčio, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo. Mokykloje yra keletas tokių darbuotojų. Konfliktas įvyko, nes buvęs darbuotojas J. W. A. buvo atleistas iš darbo, kai paaiškėjo, kad savo šalyje jis buvo teistas. Mokykla laikosi tokios pozicijos, kad neturi teikti tokio pranešimo VSDF, nes turi būti sudaroma trišalė sutartis. Šiuo atveju trišalė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad nebuvo įformintas leidimas laikinai gyventi, o darbo sutartis buvo nutraukta prieš įforminimą. Mokykla neturėjo galimybės sudaryti trišalės sutarties ir nebuvo įpareigota mokėti socialinio draudimo įmokų. Turi pastabų dėl protokolo surašymo, kuriame nurodyta, kad yra pažeista DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris numato nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties. Akivaizdu, kad byloje nekilo klausimas dėl sutarties sudarymo, tokia sutartis buvo sudaryta ir yra galiojanti. Lietuviška darbo sutartis į darbo sutarčių registrą įtraukta 2016-03-17 ir mokykla laikosi šios datos, nes buvo sutarta dėl esminių sutarties sąlygų. Pirma sutarties versija 2016-03-17 angliška buvo išsiųsta užsieniečiui, pasirašyti elektroniniu paštu, kai pastarasis gyveno (duomenys neskelbtini). Sutartis nebuvo pasirašyta, nes paaiškėjo, kad užsienietis neturi mokytojo kvalifikacijos dokumento ir sutartis nebuvo jo pasirašyta ir grąžinta mokyklai. Tada mokykla pakeitė pareigybę, nurodydama – laboratorijos asistentas, kurią pasirašė mokykla ir išsiuntė J. W. A. el. paštu. Pastarasis ir šios pasirašytos sutarties versijos negrąžino mokyklai, tačiau atvažiavęs į Lietuvą pasirašė lietuvišką 2016-03-30 sutartį. Iš tikrųjų buvo sudaryta viena sutartis 2016-03-17 ir jos atitikmuo anglų kalba. J. W. A. neturėjo teisės eiti mokytojo pareigas dėl nepakankamos kvalifikacijos. Šis asmuo pasielgė nesąžiningai, nes nepateikė pasirašyto varianto. J. W. A. atvyko iš (duomenys neskelbtini), prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini). Dėl pažeidimo kvalifikavimo mano, kad yra specifinė norma - ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalis. Pažeidimas nebuvo padarytas, nes mokykla neturėjo pranešti, turėjo būti sudaryta trišalė sutartis. Jei ir būtų pažeidimas, tai jis turėtų būti kvalifikuotas pagal ATPK 188⁶ straipsnį. Pažeidimas kvalifikuotas netinkamai ir reikia įrodyti asmens tyčią. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visą laiką bendradarbiavo, savo paaiškinimuose teigė, kad tai yra nesusipratimas. Mokykla yra aukšto rango, prestižinė, rūpinasi savo įvaizdžiu ir, kad kažką nuslėpti, tikrai to nedarytų. Sąžiningumą taip pat patvirtina ir bendradarbiavimas su VSDF, kuri jokių veiksmų nesiėmė, tik pripažino, kad turėjo būti sudaryta trišalė sutartis. Mano, jog darbo inspekcijai nepriklauso pagal kompetenciją nagrinėti tokio tipo bylas. Prašo teismo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes. Jei teismas konstatuotų, kad vis dėl to yra padarytas vienoks ar kitoks pažeidimas, prašo taikyti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas bei vadovautis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, t. y. neskelbti per visuomenės informacijos priemones.

Valstybinės darbo inspekcijos įgaliotas atstovas Danas Rimdeika teismo posėdyje palaikė institucijos surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paaiškino, kad buvo ne kartą aiškinta tiek mokyklos atstovams, tiek ir pasamdytiems teisininkams, kad sutvarkytų padarytą pažeidimą, praneštų VSDF ir sumokėtų socialinio draudimo mokesčius, nes nebuvo sudaryta trišalė sutartis. Buvo siūloma pašalinti pažeidimą, nesurašant administracinio teisės pažeidimo protokolo, tačiau to padaryta nebuvo ir jis, kaip inspektorius, dėl padaryto pažeidimo surašė protokolą. Kas dėl protokole paminėtos DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos paaiškino, kad tai buvo techninė klaida, ir teismas matydamas, kad pažeidimo esmė yra įrodyta, galės šią klaidą ištaisyti. Darbo inspekcija turi teisę surašyti protokolą pagal ATPK 41³ straipsnį už nelegalų darbą, kuris yra apibrėžtas DK 98 straipsnyje. Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai numato aiškią pareigą darbdaviui prieš įdarbinimo pradžią pranešti VSDF. Šiuo atveju sudaryta tarptautinė sutartis dėl asmenų atleidimo nuo socialinių draudimo įmokų, numato išimtį tik tada, kai yra sudaroma trišalė sutartis, kuri šiuo atveju sudaryta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo vadovautis bendrąja nuostata. Atkreipia dėmesį, kad lietuviškoje sutartyje nurodyta, jog asmuo yra priimtas laborantu, o angliškame variante yra nurodyta, kad asmuo yra mokytojas. J. W. A. visą laiką dirbo kaip mokytojas, bet ne laborantas. Aplinkybė, kad J. W. A. įrašytas kaip laborantas yra siekis apgauti valstybines institucijas, siekiant lengviau gauti leidimą gyventi, kad nereikėtų gauti leidimo dirbti. Akcentuoja, kad net ir priešingai lietuviškoje ir angliškoje sutarčių versijose 10.1. nurodyti įpareigojimai kas turi mokėti socialinio draudimo įmokas nuo darbo užmokesčio, nepakeičia darbdavio pareigų, reglamentuotų galiojančiais teisės aktais. Įstaiga privalėjo pateikti formą apie įdarbinimą, pasikeitus aplinkybėms, sudarius trišalę sutartį, duomenys galėjo būti tikslinami. Nesutinka, kad padarytas mažareikšmis ir formalus pažeidimas, nes mokesčiai nesumokėti ir padaryta žala valstybei, kuri nėra iki šiol atlyginta. Bendradarbiavimo su darbo inspekcija tikrai nebuvo, nes darbdavys laikėsi savo pozicijos. VSDF neinicijuoja trišalės sutarties sudarymo. Lietuvos Respublikoje privaloma darbdaviui pranešti apie asmens įdarbinimą, šiuo atveju to padaryta nebuvo. Kadangi nebuvo sudaryta trišalė sutartis, darbdaviui kyla pareiga mokėti mokesčius. Mano, kad pažeidimas yra įrodytas. Už pažeidimą siūlo skirti ne mažiau kaip sankcijoje numatytos nuobaudos ribos.

Vadovaujantis DK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nelegaliu darbu pripažįstamas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš įstatymo numatytų požymių (1-4 punktai). Šio įstatymo 1 dalies 2 punktas numato vieną iš požymių, o būtent – kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Šie įstatyme numatyti požymiai yra alternatyvūs, todėl bent vieno iš jų konstatavimas leidžia darbą vertinti kaip nelegalų.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas S. P. R. su pažeidimu nesutiko (b. l. 37-40), teisme duodama paaiškinimus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė S. P. R. kaltę neigė, tačiau, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas mano, kad S. P. R. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinkta medžiaga. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek jo atstovė advokatė pripažįsta ir neginčija, kad su darbuotoju J. W. A. buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje buvo nustatytos esminės darbo sąlygos ir kuri buvo užregistruota įstaigos darbo sutarčių registravimo žurnale, taip pat ir dėl to, kad J. W. A. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2016-09-16. Šiuos faktus patvirtina daro sutartys (anglų ir lietuvių kalbomis), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo duomenys. Ginčijamas faktas, kad J. W. A. dirbo nelegaliai. Iš 2016 m. kovo 17 d. darbo sutarties Nr. 16/17-05 4 punkto nustatyta, kad ši Darbo sutartis sudaroma terminuotam laikotarpiui, kuris prasideda Darbuotojui gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 5, 8). Iš sutarties 23 ir 24 punktų nustatyta, kad sutartis įsigaliojo 2016 m. kovo 17 d., o Darbuotojas pradės dirbti, kai tik gaus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš sprendimo dėl migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos reikalų skyriaus 2016-09-16 sprendimo panaikinimo nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyrius išdavė J. W. A. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2018-10-31, kuris buvo panaikintas 2016 m. rugsėjo 20 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) prašymu, nes darbo sutartis su VšĮ (duomenys neskelbtini) yra negaliojanti (b. l. 24). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įstaigos vadovas S. P. R. leido dirbti J. W. A., pastarajam negavus laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, o VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d., t. y. pažeidžiant darbo sutarties sąlygas, mokėjo jam darbo užmokestį. Darbuotojui J. W. A. pradėjus dirbti įstaigoje, S. P. R., būdamas atstovaujamos įstaigos atsakingu asmeniu, privalėjo pranešti VSDF teritoriniam skyriui dieną prieš darbo pradžią apie naują darbuotoją. Remiantis bylos medžiaga, sudaryta darbo sutartis nebuvo išskirtinė, nes mokykloje jau dirba keliolika darbuotojų, kurie yra sudarę trišales sutartis dėl to, kad yra išlaikę savo šalių socialinį draudimą. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės ir S. P. R. nurodytos aplinkybės dėl trišalės sutarties sudarymo, teismas laiko gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nebuvo teisinio pagrindo sudaryti trišalę sutartį tarp VSDF, darbdavio ir darbuotojo.

Pažeidimą patvirtina byloje teismo ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 3-4), 2015-03-17 sutartis Nr. 16/17-05 (b. l. 5-7), 2016-03-17 sutartis Nr. 16/17-05 (b. l. 8-10), 2016-03-30 sutartis Nr. 16/17-05 (b. l. 11-15), 2016 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 16-21), lėšų pervedimo nurodymas (b. l. 22), kasos išlaidų orderis (b. l. 23), advokatės K. B.-B. paaiškinimas valstybinei darbo inspekcijai (b. l. 27), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus raštas Nr. SD-1-13315 (b. l. 28), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštai Nr. (7.2E) 3E- (b. l. 29-30), VšĮ (duomenys neskelbtini) raštas dėl J. W. A. (b. l. 31), D. Rimdeikos el. pašto siųsta informacija (b. l. 32), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštas Nr. (7.2)3-122566 (b. l. 33), S. P. R. paaiškinimas (b. l. 37-40), K. B. ir D. Rimdeikos susirašinėjimo el. paštu duomenys (b. l. 49-52), VšĮ (duomenys neskelbtini) el. laiškas (b. l. 55-56) bei kita bylos medžiaga.

S. P. R. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, nes VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius S. P. R., būdamas atsakingas už tinkamą VšĮ (duomenys neskelbtini) darbo organizavimą bei darbuotojų įdarbinimą, nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. įstaigoje leido dirbti J. W. A., nustatytu laiku nepranešęs apie VšĮ (duomenys neskelbtini) šio darbuotojo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui, tuo pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra įrodyta, todėl darytina išvada, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą yra suklysta nurodant DK 98 straipsnio dalį. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas keistinas į DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Kadangi S. P. R. padaryta veika turi ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius, už kurio padarymą yra numatyta griežtesnė atsakomybė negu pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, todėl veika neperkvalifikuotina ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

S. P. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į nelegaliai darbuotojo išdirbtą laiką, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl teismas sprendžia, kad S. P. R. skirtina bauda, didesnė nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimumas.

Vadovaudamasis ATPK 30, 30², 283-284, 286-287, 302² straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. P. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16063751644. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).

2) atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos LR Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 str.).