Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti, pranešėja), Alonos Romanovienės ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

dalyvaujant pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BALTIJOS AKTIMA“ (toliau - ir UAB „BALTIJOS AKTIMA“, pareiškėja) atstovui advokatui A. Ž. ir pareiškėjos bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atstovui M. Z. , atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui V. J. , trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui T. Š. ,

2011 m. gegužės 13 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios UAB „BALTIJOS AKTIMA“ skundą atsakovams Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui ir Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-01-29 nutartimi po skundo trūkumų šalinimo iškelta administracinė byla pagal pareiškėjos UAB „BALTIJOS AKTIMA“ 2010-01-25 patikslintą skundą (t. 1, b.l. 70-75, 77-78, t. 1), kuriuo prašoma:

1) pripažinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio (toliau – ir KPD Klaipėdos teritorinis padalinys) veiksmus atsisakyti suderinti specialiojo paminklosauginio plano korektūros projektą neteisėtais ir nepagrįstais bei įpareigoti KPD Klaipėdos teritorinį padalinį per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suderinti parengtą specialiojo paminklosauginio plano korektūros,žemės sklypuose, adresu J.Basanavičiaus g. 46A ir 48, Palangoje, projektą;

2) panaikinti KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2009-09-28 sprendimą Nr. (12.39)2Kl-72;

3) panaikinti Palangos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009-09-30 sprendimą (protokolo Nr. 34/7) nederinti Specialiojo paminklosauginio plano korektūros žemės sklypuose J.Basanavičiaus g. 46A ir 48, Palangoje, projektą;

4) panaikinti KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2009-11-03 sprendimą (12.39)2Kl-82;

5) panaikinti Palangos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009-11-11 sprendimą (protokolo Nr. 38/10) nederinti Specialiojo paminklosauginio plano korektūros žemės sklypuose J.Basanavičiaus g. 46A ir 48, Palangoje, projektą.

Skunde pareiškėja tvirtina, kad KPD Klaipėdos teritorinio padalinio veiksmai, nederinant ginčo specialiojo paminklosauginio plano (korektūros) projekto, yra nepagrįsti. Nesutinka su KPD Klaipėdos teritorinio padalinio argumentais, jog ginčo specialiojo planavimo organizatoriumi gali būti tik Kultūros paveldo departamentas. Paaiškina, kad Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas parengtas Palangos miesto savivaldybės užsakymu ir patvirtintas 1999-07-29 tarybos sprendimu Nr. 134. Specialiojo plano planavimo organizatoriumi buvo Palangos savivaldybės valdyba (meras). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau - ir Teritorijų planavimo įstatymas, ir TPĮ) 18 str. 9 d. nurodyta, jog specialiųjų planų keitimai rengiami, svarstomi, derinami, tikrinami, tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir specialusis planas. Sprendimą dėl specialiojo plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima specialųjį planą tvirtinusi institucija. Kadangi specialusis planas buvo parengtas ir patvirtintas Palangos miesto savivaldybėje, šis planas yra galiojantis ir niekas tokios aplinkybės neginčija, todėl pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 9 d. šio plano korektūros turi būti rengiamos ir tvirtinamos Palangos miesto savivaldybėje. Planuojamos teritorijos dydis įstatyme nėra nustatytas, todėl teritorijos dalies specialiojo plano keitimas (koregavimas) yra galimas. Taigi, specialiojo plano korektūrą privalo organizuoti ir tvirtinti ta pati institucija, kuri patvirtino ir patį Specialųjį planą - šiuo atveju - Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius ir Palangos miesto savivaldybės taryba. Be to, rajono lygio kultūros paveldo tinklų schemų ir kitų tipų specialiųjų planų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Pažymi, kad specialusis planas, kurį ketinama keisti specialiojo plano korektūromis, yra rajono lygmens specialusis planas, todėl šio plano pakeitimų planavimo organizatoriumi turi būti Palangos miesto savivaldybes administracijos direktorius.

Teigia, kad KPD Klaipėdos teritorinio padalinio atsisakymas derinti specialiojo plano korektūras remiantis tuo, jog Palangos miesto savivaldybės administracija negalėjo būti planavimo organizatoriumi, yra nepagrįstas. Jokių kitų nederinimo motyvų KPD Klaipėdos teritorinis padalinys nepateikė, todėl argumentų ar aplinkybių, dėl kurių ginčo specialusis planas galėtų būti nederinamas, nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teigia, kad specialusis planas turi būti suderintas.

Taip pat paaiškina, kad šiuo atveju yra rengiamas ne naujas nekilnojamosios kultūros vertybės specialusis planas, o jau galiojančio specialiojo plano pakeitimas. Palangos miesto istorinėje dalyje šiuo metu galioja rajono lygmens specialusis planas, kurio pakeitimai turi būti organizuojami tokia pačia tvarka, kuria buvo organizuotas ir pats specialusis planas.

Akcentuoja, kad Palangos miesto istorinę dalį kultūros ministrui paskelbus saugoma, specialiojo plano statusas automatiškai nuo to momento nepasikeitė. Specialusis planas neprarado savo galios ir toliau liko galioti. Specialusis planas kaip buvo rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentu, taip rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentu ir liko. Taigi pasikeitus teritorijos statusui, specialiojo plano statusas kartu nepasikeitė. Šį faktą patvirtina aplinkybė, kad Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas iki šiol Teritorijų planavimo registre yra įregistruotas kaip savivaldybes lygmens (pagal teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančią instituciją) dokumentas, registro Nr. 003252000040. Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o tvirtina — savivaldybės tarybos. Taigi, šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius ne tik galėjo, tačiau ir privalėjo būti specialiojo plano korektūrų organizatoriumi (t. 1, b.l. 70-75).

Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu skundą palaiko ir prašo jį tenkinti iš esmės skunde išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 81-85, t. 1). Nurodo, kad Kultūros paveldo departamentas 2008-09-02 raštu Nr. (1.27P)2Kl-20 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio išduotų sąlygų Palangos specialiojo paminklosauginio plano keitimui atskirose žemės sklypuose sustabdymo“, sustabdė UAB „BALTIJOS AKTIMA“ 2006-11-30 išduotas planavimo sąlygas Nr. 81 ir 2007-01-10 išduotas planavimo sąlygas Nr. 02 ginčo plano korektūros keitimui. Nurodė motyvus - planavimo organizatoriumi gali būti tik Kultūros paveldo departamentas. Pažymi, kad šiame rašte suinteresuotų šalių (taip pat ir pareiškėjos) buvo prašoma raštu per 20 darbo dienų nuo rašto gavimo pateikti atsiliepimą dėl sąlygų sustabdymo. Pareiškėja atsiliepimo dėl sąlygų sustabdymo KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui nepateikė.

Nesulaukus raštiškų atsiliepimų iš suinteresuotų šalių, 2008-10-10 raštu Nr. (1.27P)2Kl-22 planavimo sąlygos specialiajam paminklosauginiam planui keisti buvo paskelbtos negaliojančiomis. Pažymi, kad pareiškėja planavimo sąlygų sustabdymo ir paskelbimo negaliojančiomis neskundė ir neskundžia. Atkreipia dėmesį, kad atšaukti planavimo sąlygas KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui nurodė Kultūros paveldo departamentas, atlikęs padalinio veiklos patikrinimą ir 2008-11-05 pateikęs išvadas Nr. (1.30) 2-3123.

Teigia, kad net ir tuo atveju, jei KPD Klaipėdos teritorinio padalinio planavimo sąlygos būtų galiojusios, vis tiek KPD Klaipėdos teritorinis padalinys negalėtų Nuolatinėje statybos komisijoje derinti ginčo plano korektūros (projekto) pakeitimo, nes yra pasibaigęs planavimo sąlygų galiojimo terminas (sąlygos buvo išduotos 3 metams). Taip pat pasibaigė ir Palangos miesto savivaldybės 2007-01-24 išduotas planavimo sąlygų sąvadas Nr. 199. KPD Klaipėdos teritorinio padalinio žiniomis, Palangos miesto savivaldybės administracija neteisėtai - 2010-01-14 dieną pratęsė planavimo sąlygų sąvado galiojimą iki 2011-01-23, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. Dl-470 redakcija) patvirtintą Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 10, 11 punktus.

Pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės administracija nesikreipė į KPD Klaipėdos teritorinį padalinį su paraiška planavimo sąlygoms išduoti, neinformavo, kad pratęsia planavimo sąlygų sąvadą. Naujai išduotas sąlygų sąvadas negali būti pripažintas teisėtu, nes nebuvo kreiptasi į institucijas dėl planavimo sąlygų pratęsimo. Palangos savivaldybės administracija privalėjo pateikti paraišką dėl planavimo sąlygų išdavimo, tada KPD Klaipėdos teritorinis padalinys būtų svarstęs klausimą dėl naujų sąlygų išdavimo arba neišdavimo. Pažymi, kad planavimo sąlygos turėjo būti išduotos naujos dėl tos priežasties, jog nuo 2007-01-24 (planavimo sąlygų sąvado UAB „BALTIJOS AKTIMAI“ išdavimo) buvo priimti teisės aktai, turintys įtakos planuojamam objektui J. Basanavičiaus 46A, 48. Tai 2008-07-23 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-833, kuris nustatė teritorijos vertingąsias savybes, Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2008-05-23 sprendimas Nr. S-6-(134), kuriame Palangos savivaldybės administracijai rekomenduojama neužstatyti biuvetės teritorijos.

Taip pat mano, kad pareiškėjos skundas paduotas nesilaikant ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytų terminų, todėl ir šiuo aspektu skundas turi būti atmestas.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009-01-13 rašte „Dėl 2008-11-26 UAB „BALTIJOS AKTIMA“ skundo“ išnagrinėjo skundą ir priėmė sprendimą, kad nėra pagrindo laikyti KPD Klaipėdos teritorinio padalinio išduotas planavimo sąlygas negaliojančiomis ir pareikalavo ištaisyti nustatytus pažeidimus. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2009-03-23 raštu Nr. (11.13)2-512, kuriame prašoma panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-01-13 raštu Nr. 2-133-(2.20) priimtus sprendimus, kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. 2009-03-23 iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos buvo gautas atsakymas Nr. (6.5)-2D-669, kuriame išaiškinama, kad ginčo plano keitimo planavimo organizatoriumi turi būti ne Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, o tik Kultūros paveldo departamentas, todėl ginčo plano keitimo rengimas turi būti pradėtas iš naujo. Mano, kad klausimas dėl planavimo organizatoriaus ir ginčo plano keitimo buvo išspręstas iš esmės, viešojo administravimo procedūra baigta.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009 m. lapkričio 3 d., 2009 m. gruodžio 28 d., vėl nagrinėdama iš esmės tuos pačius klausimus, pažeidė LR viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d.

Teigia, kad neatitinka tikrovės pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog KPD Klaipėdos teritorinis padalinys 2010 m. sausio 7 d. raštu Nr. (1.41)2K1-01 pareiškė, kad nesutinka su priimtu sprendimu ir jo nevykdys, nes šio teiginio rašte nėra. Minėtame rašte nurodyta, kad: „Kadangi Klaipėdos apskrities viršininko administracija apsiribojo tik bendrojo pobūdžio informacija, t.y., kad KPD Klaipėdos TP 2009-11-03 raštas Nr. (12.39) 2KI-82 neatitinka minėtų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 13, 13.1, 13.3 punktų reikalavimus ir motyvuotai nenurodė konkrečių prieštaravimų bei trūkumų, negalime įvykdyti Jūsų institucijos nurodymo „ištaisyti šiame rašte nurodytus trūkumus“. Prašome patikslinti ir motyvuotai nurodyti konkrečius KPD Klaipėdos TP 2009 m. lapkričio 03 d rašto Nr. (12.39)2Kl-82 trūkumus bei prieštaravimus LR teisės aktams. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ruošiant atsakymą, vadovautumėtės įstatymų viršenybės principu.“ Pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija ( Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra jos teisių ir pareigų perėmėja) iki šiol į tai nepateikė jokio atsakymo.

Pareiškėjos minima aplinkybė, kad specialiųjų planų valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka apskričių viršininkų administracijos per savo teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentus (skyrius), turi būti patikslinta. Remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2009-03-23 raštu Nr. (6.5)-2D-669, „šio (ginčo plano) teritorijų planavimo dokumento valstybiną teritorijų planavimo priežiūrą turi atlikti ne Klaipėdos apskrities viršininko administracija, o Inspekcija.“.

Remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Kultūros ir Aplinkos ministrų 2005-06-23 įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 35.5 punktu, valstybės saugomų objektų paveldotvarkos projektus (t.y. specialiuosius planus), tvirtina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija arba jos įgaliotas Kultūros paveldo departamentas. Vadinasi, remiantis TPĮ 4 str. 2 d., rengiama ginčo plano korektūra atitinka Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmenį. Todėl, remiantis Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 867 redakcija) patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 3.1 punktu, šiuo atveju valstybinę priežiūrą turi atlikti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Įvertinęs šias aplinkybes mano, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, priimdama sprendimus dėl ginčo plano pakeitimo, viršijo savo įgaliojimus ir šie sprendimai yra neteisėti.

Nurodo, kad tiek Kultūros paveldo departamentas, tiek Valstybinė kultūros paveldo komisija bei LR Seimo aplinkos apsaugos komitetas nagrinėjo ginčo situaciją susiklosčiusią dėl J. Basanavičiaus g. 46A, 48 sklypų užstatymo. Valstybinė kultūros paveldo komisija, Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertas bei patarėjas kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais, 2008-05-23 sprendimu Nr. S-6-(134) rekomendavo Palangos miesto savivaldybei neužstatyti biuvetės teritorijos, nes planuojamas užstatymas vertintinas kaip nepateisinamas Palangos miesto istorinės dalies vertingųjų savybių menkinimas ir žaliosios zonos bei vertingos visuomeninės paskirties teritorijos naikinimas. Primena kad pagal LR ATPK 188(9) straipsnio nuostatas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimų nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas išvažiuojamajame posėdyje „Dėl pajūrio regiono problemų“ 2009-05-29 Palangos savivaldybės salėje išklausė pareiškėjos pranešimą apie problemas, susijusias su planuojama veikla sklypuose J. Basanavičiaus g. 46A, 48. Nutarta, kad pareiškėjos SPA „Palangos gydyklos“ projektas turėtų būti pakoreguotas taip, kad neprieštarautų Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano sprendiniams“ (citata iš oficialaus Aplinkos apsaugos komiteto 2009-05-29 posėdžio protokolo Nr. 107-P-17-5). Kultūros paveldo departamentas, atsakydamas į pareiškėjos 2009-06-11 raštą Nr. V-4-80, iš esmės išnagrinėjo susiklosčiusią situaciją ir pateikė išsamų 2009-07-08 atsakymą Nr. (1.29)2-1884.

Nurodo, kad KPD Klaipėdos teritorinis padalinys negali derinti ginčo plano korektūros projekto dėl šių priežasčių:

1) Remiantis LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 str. 2 d., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį teritorijų planavimą turi organizuoti Kultūros paveldo departamentas, nes Palangos miesto istorinė dalis (kodas kultūros vertybių registre 12613) Kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 pripažinta valstybės saugoma. Šį teiginį patvirtina ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Kultūros ir Aplinkos ministrų 2005-06-23 įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322, 13.1 punktas: „planavimą organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos - Dokumentų, nurodytų šių Taisyklių 9 ir 10 punktuose, kai valstybė skelbia ar jau paskelbė saugomais kultūros paveldo objektus ir steigia ar jau įsteigė saugomas vietoves, rengimą.“;

2) Remiantis pirmojo punkto argumentu, KPD Klaipėdos teritorinis padalinys 2008-10-10 raštu Nr. (1.27P)2Kl-22 paskelbė negaliojančiomis išduotas planavimo sąlygas specialiajam paminklosauginiam planui keisti, nes planavimo organizatoriumi buvo įvardinta Palangos miesto savivaldybės administracija, o ne Kultūros paveldo departamentas;

3) Planuojama veikla - naujų pastatų statyba sklypuose - J.Basanavičiaus g. 46A, 48, Palangos m., pažeis Palangos miesto istorinės dalies vertingąsias savybes, kurios nustatytos 2008-07-23 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-833. Kadangi planuojama kirsti pušis, bus pažeista nustatyta vertingoji savybė 2.6 „pušų masyvas teritorijos PV dalyje, vasarvietės zonoje (teritorija tarp Ronžės upelio P kranto, S. Daukanto, J. Šliūpo, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių, Meilės al.; -; FF Nr. 181; 2008 m.)“, o taip pat 2.7 „upės, natūralūs vandens telkiniai ir hidrotechniniai įrenginiai - Ronžės upelio vaga ir jos slėnis“. Planuojamos statybos savo masteliu pažeis 2.1 vertingąją savybę - „vasarvietės teritorijoje išskirtina J. Basanavičiaus g., kuriai būdingas gatvinio pobūdžio apstatymas (miesto dalis nuo Ronžės upelio P kranto iki S. Dariaus ir S. Girėno g., nuo Vytauto g. iki Meilės al., Birutės g. Š dalies teritorija; iš dalies pakitusi; TRP; BR Nr. 7; FF Nr. 29-98; 2008 m.)“. Tuo tarpu pareiškėja planuoja nebūdingą ir neatitinkantį gatviniam ištisinį užstatymą. (t. 1, b.l. 81-85).

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Palaiko atstovaujamos institucijos poziciją iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nesutinka su skundo reikalavimais, keliamais administracijai. Teigia, jog pareiškėja nenurodo, kokius teisės aktus pažeidė būtent savivaldybės administracija. Nurodo, kad parengtas teritorijų planavimo dokumentas turi būti derinamas Nuolatinės statybos komisijos (toliau – ir NSK) posėdyje. Paaiškina, kokie teisės aktai reglamentuoja NSK darbą. Iš Nuolatinės statybos komisijos protokolų turinio laiko, jog KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui, vieninteliam nederinus ginčo planavimo dokumento, tenka atsakomybė už bendrą neigiamą Nuolatinės statybos komisijos sprendimą. Kitus pareiškėjos skundo argumentus palaiko ir prašo tenkinti toje dalyje, kurioje prašoma pripažinti neteisėtais KPD Klaipėdos teritorinio padalinio veiksmus (t. 1, b.l. 112-113).

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotas atstovas T. Š. teismo posėdžio metu su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad šiai dienai, net pasibaigus planavimo sąlygų pratęsimo terminui, skundas negalėtų būtu tenkinamas. Ginčo specialiojo plano pakeitimas būtų taip pat tik rekomendacinio pobūdžio. Dabar detaliojo plano parengimui nebūtinas specialiojo plano pakeitimas. Pasikeitus situacijai, Kultūros paveldo departamentas vertintų ginčo planą kitais aspektais. Teigia, kad dabar nebūtina rengti korektūros, nes ginčo specialusis planas nebėra privalomas. Palaiko atsakovo KPD Klaipėdos teritorinio padalinio poziciją ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija ir tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos apie teismo posėdį informuoti tinkamai. Šių proceso šalių atstovai į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėja ginčija atsakovo KPD Klaipėdos teritorinio padalinio veiksmus, atliktus pareiškėjai siekiant Palangos miesto tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano korektūros žemes sklypuose - J.Basanavičiaus g. 46A ir 48, Palangos m., projekto suderinimo Palangos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje (toliau – ir NSK). Atsakovo KPD Klaipėdos teritorinio padalinio veiksmus ginčo situacijoje apibūdina skundžiami sprendimai - 2009-09-28 Nr. (12.39)2Kl-72 „Dėl projekto nederinimo“; 2009-11-03 Nr. (12.39)2Kl-82 „Dėl projekto nederinimo“. Šie sprendimai buvo pagrindu priimti skundžiamus NSK sprendimus nederinti ginčo plano korektūros projekto – 2009-09-30 (protokolo Nr. 34/7) ir 2009-11-11 (protokolo Nr. 38/10).

Nagrinėjamu atveju, ginčo planavimui nepritaria KPD Klaipėdos teritorinis padalinys, motyvuodamas iš esmės tuo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija negali būti ginčo planavimo organizatoriumi, planavimo sąlygos, ginčo planavimo dokumentams rengti, sustabdytos ir pripažintos negaliojančiomis, be to, šių sąlygų galiojimo terminas pasibaigęs ir pratęstas neteisėtai, ginčo specialusis paminklosauginis planas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir LVAT) pripažintas rekomendaciniu, todėl ir atitinkamos šio plano korektūros, net jei teismo sprendimas būtų priimtas pareiškėjos naudai, turės tik rekomendacinę reikšmę ir pan.

Taigi, sprendžiant ginčą būtina ištirti, ar teisėti ir pagrįsti KPD Klaipėdos teritorinio padalinio veiksmai, atsisakant suderinti ginčo plano projektą, ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, ar teisėtas ir pagrįstas skundo reikalavimas įpareigoti KPD Klaipėdos teritorinį padalinį suderinti ginčo plano projektą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2006-11-30 sprendimu pritarė ginčo plano - Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano keitimui, rengiant naujus specialiuosius paminklosauginius planus žemės sklypuose J.Basanavičiaus g. 46A ir 48, Palangos m. (t. 1, b.l. 27).

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007-01-02 įsakymu: nutarė bendra tvarka rengti ginčo plano korektūrą žemės sklypuose J.Basanavičiaus g. 46A ir 48, Palanga; nurodė planavimo tikslą – nustatyti, ar pakeisti saugomų vietovių, jų apsaugos zonų paveldosaugos reikalavimus, formuoti žemės sklypus, įteisinti, pertvarkyti, paimti, konsoliduoti istorines posesijas ir kt.; nustatė, jog įsakymas įsigalioja šalims pasirašius specialiojo planavimo organizavimo ir apmokėjimo sutartį (t. 1, b.l. 28).

2007-01-11 specialiojo teritorijų planavimo organizatorius - Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius (Organizatorius), UAB „BALTIJOS AKTIMA“ (Mokėtojas) ir M. P. projektavimo firma (Rengėjas) sudarė trišalę projektavimo darbų sutartį, kuria susitarė, jog Rengėjas, iki 2009-12-31 parengs ginčo plano projektą, Mokėtojas už projektą (ar jo dalį) atsiskaitys su Rengėju, o Organizatorius parengs ir išduos teritorijos specialiojo plano sąlygas, parengtas įstatymų nustatyta tvarka ir kt. (t. 1, b.l. 29-31).

Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius parengė ir 2007-01-24 išdavė planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti (t. 1, b.l. 32). Šiame planavimo sąlygų sąvade: pareiškėju nurodytas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius; planuojama teritorija – žemės sklypas J.Basanavičiaus g. 46A, Palanga ir J.Basanavičiaus g. 48, Palanga; nurodyti planavimo tikslai, uždaviniai ir numatoma veikla – ginčo plano keitimas nurodytose žemės sklypuose ir prijungiamoje laisvojoje valstybinėje žemėje, nustatant ir pakeičiant saugomų vietovių, jų apsaugos zonų paveldosaugos reikalavimus, formuojant žemės sklypus, įteisinti, pertvarkyti, paimti, konsoliduoti istorines posesijas, nustatyti naudojimo sąlygas – tikslinei paskirčiai, apribojimams, servitutams ir kt. Taip pat šiame sąvade nurodyta, kad yra gautos planavimo sąlygos iš KPD Klaipėdos teritorinio padalinio – 2007-01-10 Nr. 02, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento – 2007-01-19 Nr. (9.14.3.)-LV4-459, sąvadas galioja iki 2010-01-23.

KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas 2007-01-10 patvirtino ir išdavė planavimo sąlygas ginčo specialiojo planavimo dokumentams rengti (t. 1, b.l. 33).

KPD Klaipėdos teritorinis padalinys 2008-09-02 raštu pranešė UAB „BALTIJOS AKTIMA“, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir kt., jog vadovaujantis LR viešojo administravimo įstatymo 32 str., Kultūros paveldo departamento 2008-06-19 raštu Nr. (1.27)2-1917 laikinosios komisijos, sudarytos KPD prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008-04-28 įsakymu Nr. Į-128, KPD Klaipėdos teritorinio padalinio veiklos patikrinimui atlikti, išvadomis, sustabdo KPD Klaipėdos teritorinio padalinio išduotų 2007-01-10 planavimo sąlygų Nr. 02 galiojimą ir prašo suinteresuotus asmenis per 20 dienų pateikti atsiliepimus dėl sąlygų sustabdymo (t. 1, b.l. 99-100).

KPD Klaipėdos teritorinis padalinys 2008-10-10 raštu minėtiems subjektams, taip pat KPD prie Kultūros ministerijos direktorei ir kt., nurodė, kad nesulaukė minėtų atsiliepimų dėl sąlygų sustabdymo ir, vadovaujantis LR viešojo administravimo nuostatomis, minėtu 2008-06-19 raštu, laikinosios komisijos išvadomis, skelbia negaliojančiomis 2010-01-10 Nr. 02 planavimo sąlygas (t. 1, b.l. 98).

Komisijos, sudarytos KPD prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008-04-28 įsakymu Nr. Į-128, 2008-11-05 išvadoje Nr. (1.30) 2-3123 nurodyta, kad: KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas N. P. negalėjo patvirtinti 2007-01-10 planavimo sąlygų Nr. 02, kadangi planuojama ginčo teritorija yra Palangos miesto istorinė dalis ir yra valstybės saugoma vertybė, todėl ginčo planavimo organizatoriumi gali būti tik Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, o ne Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius (t. 1, b.l. 87-88).

Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2008-05-23 sprendime „Dėl kultūros paveldo būklės ir jo apsaugos Palangos mieste“, nurodyti siūlymai Kultūros paveldo departamentui ir Palangos miesto savivaldybei: užtikrinti, kad saugomų kultūros paveldo vietovių ir objektų teritorijose nebūtų leidžiama rengti teritorijų planavimo, statinių statybos bei tvarkymo dokumentų be paveldosauginių planavimo sąlygų, o parengti šiems darbams projektai būtinai būtų derinami su už apsaugą atsakingomis institucijomis; be to, administracijai rekomenduota neužstatyti buv. vandens biuvetės tarp pajūrio apsaugos zonos J.Basanavičiaus g. ir Rąžės upelio teritorijos, esančios miesto istorinės dalies vizualinės apsaugos zonoje, kurios planuojamas užstatymas vertininėtinas kaip nepateisinamas miesto istorinės dalies vertingųjų savybių menkinimas ir žaliosios zonos bei vertingos visuomeninės paskirties teritorijos naikinimas (t. 1, b.l. 91-92).

Nustatyta, kad kaip ginčo planavimo organizatorius - Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-09-30, 2009-11-11 teikė Palangos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijai derinti ginčo plano korektūrą (t. 1, b.l. 13, 16). Abu kartus NSK nutarta nederinti plano, nurodant į skundžiamus 2009-09-28 ir 2009-11-03 raštus (t. 1, b.l. 12, 15).

KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2009-09-28 ir 2009-11-03 sprendimuose, adresuotose Palangos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos pirmininkui, aiškiai ir išsamiai išdėstyti nepritarimo ginčo derinimui juridiniai motyvai ir aplinkybės. Sprendimuose nurodyta, kad ginčo žemės sklypai yra Palangos miesto istorinėje dalyje, kuri yra valstybės saugoma vertybė, todėl ginčo plano pakeitimo (korektūros) organizatoriumi gali būti tik Kultūros paveldo departamentas. Ginčo žemės sklypai yra Palangos miesto istorinėje dalyje, kuri Kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 pripažinta valstybės saugoma (kodas kultūros vertybių registre 12613 (t. 1, b.l. 25, 26, 52, 101-103). Byloje ir neginčijamas planuojamos teritorijos statusas ir (ar) aplinkybė, jog tai, nacionaliniu lygmeniu, valstybės saugoma vertybė.

Akcentuotina, kad 2010-02-26 nutartimi ši byla buvo sustabdyta iki įsiteisės procesinis sprendimas LVAT administracinėje byloje Nr. A-444-1406/2010 ar A-444-725/2010 (t. 1, b.l. 118-119). 2010-05-12 nutartimi byla atnaujinta (t. 1, b.l. 124-125).

LVAT 2010-04-06 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-444-1406/2010 nutarė nutraukti administracinę bylą pagal UAB „Pinus Proprius“ prašymą ištirti, ar Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 134 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas neprieštarauja šio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 8 ir 12 straipsniams, 13 straipsnio 1 daliai, 14 straipsnio 3 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 dalies 3 punktui, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5, 14, 17 ir 18 straipsniams bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 11 straipsniui. Šioje nutartyje LVAT konstatavo, jog Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl kaip aktas, neturintis norminiam teisės aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio, negali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu. Pažymėjo, jog šios ginčijamo akto teisėtumo tyrimo bylos nutraukimas dėl to, jog aktas neatitinka norminio administracinio akto požymių, neturi įtakos individualią administracinę bylą nagrinėjančio teismo pareigai savarankiškai vertinti šio akto reikšmę nagrinėjamoje individualioje byloje (LITEKO duomenys).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 22 str. 1 d. nustatyta, kad saugomų objektų teritorijos, saugomos vietovės, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio, Saugomų teritorijų, TPĮ nuostatomis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį teritorijų planavimą organizuoja: 1) Kultūros paveldo departamentas – valstybės ir regiono lygio kultūros paveldo tinklų schemų ir kitų tipų specialiųjų planų, kai valstybė skelbia ar jau paskelbė saugomais kultūros paveldo objektus ir steigia ar jau įsteigė saugomas vietoves, rengimą; finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto lėšų; šio planavimo organizatoriais taip pat gali būti saugomų vietovių direkcijos; 2) savivaldybės administracijos direktorius – rajono lygio kultūros paveldo tinklų schemų ir kitų tipų specialiųjų planų, kai savivaldybė skelbia ar jau paskelbė saugomais kultūros paveldo objektus ir steigia ar jau įsteigė kultūrinius draustinius, rengimą; finansavimas skiriamas iš savivaldybės biudžeto lėšų (žr. Valstybės žinios, 2004, Nr. 153-5571). Iš esmės analogiškos nuostatos nurodytos ir Lietuvos Respublikos kultūros ir aplinkos ministrų 2005-06-23 įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 patvirtintų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (žr. Valstybės žinios, 2005, Nr. 81-2973) 13.1., 13.3. papunkčiuose.

Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, dokumentų rengėjams, specialiojo planavimo dokumentų sprendinius derinančioms, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, specialiojo planavimo dokumentų sprendinius tvirtinančioms institucijoms bei fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems specialiojo planavimo procese. Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad prieš pradedant planavimo procesą, planavimo organizatorius pagal nustatytą planavimo tikslą ir uždavinius kreipiasi į suinteresuotas institucijas dėl planavimo sąlygų parengimo ir išdavimo pagal Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (Žin., 2004, Nr. 83-3028), nustatytus reikalavimus. Planavimo sąlygos turi būti išduotos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti planavimą, tačiau apie tai raštu informuoja planavimo sąlygas turėjusią išduoti instituciją per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį turėjo būti išduotos planavimo sąlygos, pasibaigimo dienos. Planavimo sąlygas nacionalinio lygmens dokumentams išduoda Kultūros ministerija (Taisyklių 17.1. p., 17.1.1. p.p.).

Teritorijų planavimo dokumentų planavimo sąlygų rengimo, išdavimo ir galiojimo tvarką reglamentuoja Planavimo sąlygų Teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintas LR aplinkos ministro 2008-05-30 įsakymu Nr. D1-293 (žr. Valtybės žinios, 2008, Nr. 71-2754). Tvarkos aprašo 17 punkte nustatyta, jog nacionalinio lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus ir uždavinius pateikia prašymus dėl sąlygų ministerijoms, nurodytoms atitinkamos rūšies specialiųjų planų rengimo taisyklėse, apskričių viršininkams.

Akcentuotina, kad ginčo atveju, 2007-01-10 planavimo sąlygų Nr. 02 sustabdymo, o po to ir jų paskelbimo negaliojančiomis, pareiškėja (ir (ar) kiti subjektai) neginčijo ir neginčija. Tai, jog iš esmės sprendimus dėl ginčo planavimo sąlygų sustabdymo ir (ar) skelbimo negaliojančiomis (t. 1 b.l. 98, 99-100), pareiškėja vertina ne kaip viešojo administravimo subjekto priimtus, galimus skųsti, individualius administracinius aktus, o kaip KPD Klaipėdos teritorinio padalinio nuomonę, poziciją ar pan., laikytina tik pareiškėjos subjektyvi nuomonė dėl tokių aktų turinio ir (ar) formos.

Analizuojant ir vertinant faktines bylos aplinkybes, atsižvelgiant į ginčo pobūdį (specialusis planavimas valstybės saugoma vertybe pripažintoje teritorijoje), į tai, kad Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas, kurio pakeitimų (korektūros) iš esmės ir siekia pareiškėja, LVAT pripažintas tik rekomendaciniu, taip pat, vadovaujantis minėtomis NKPAĮ, Taisyklių, Tvarkos aprašo nuostatomis, konstatuotina, kad ginčo planavimas jau nuo pat pradžių pradėtas nesilaikant minėtų teisės aktų nuostatų, nes:

1) ginčo planavimo organizatoriumi, vietoje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, neteisėtai ir nepagrįstai pasirinktas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius;

2) planavimo sąlygas, vietoje kompetentingos šias sąlygas parengti ir išduoti Kultūros ministerijos, neteisėtai ir nepagrįstai išdavė KPD Klaipėdos teritorinis padalinys (nors kaip minėta anksčiau planavimo sąlygos buvo sustabdytos ir atšauktos paties padalinio sprendimu).

Vertinant tai, kas anksčiau paminėta, analizuojant skundžiamų sprendimų turinį, darytina išvada, kad ginčijami aktai formaliai atitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatytus reikalavimus ir, nors kai kurių šių reikalavimų neišlaikoma (nenurodyta apskundimo tvarka), tačiau atsižvelgiant į tai, jog skundas teismo priimtas, tai nelaikytina kliūtimi (-is) teismui išspręsti ginčą.

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, ginčijami aktai teismo pripažintini teisėtais ir pagrįstais, todėl visi skundo argumentai dėl ginčijamų aktų neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo atmestini kaip neįrodyti.

Pripažinus, jog skundžiami sprendimai teisėti ir pagrįsti, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog KPD Klaipėdos teritorinis padalinys ginčo situacijoje, nederindamas ginčo plano korektūros (pakeitimų) projekto, atliko neteisėtus ir (ar) nepagrįstus veiksmus, ar veikė ne savo kompetencijos ribose, ar pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, padarė pareiškėjai žalą ir pan. Atsižvelgiant į tai, skundo reikalavimai dėl KPD Klaipėdos teritorinio padalinio veiksmų pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo atsakovo suderinti ginčo plano korektūrą, taip pat atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „BALTIJOS AKTIMA“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.