Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. R. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažinta kalta:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d. (UAB „T. T.“ priklausančio nešiojamo kompiuterio „HP“ vagystė) ir jai paskirtas – laisvės atėmimas 6 mėnesiams; pagal BK 178 str. 1 d. (UAB „T. T.“ priklausančio nešiojamo kompiuterio „Asus“ vagystė) ir jai paskirtas laisvės atėmimas 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., V. R. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme – prie Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant paskirtos bausmės dalį, ir V. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016-07-22.

V. R. 2016 m. vasario 23 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeistos į suėmimą, suimant ją teismo posėdžių salėje.

Tenkintas UAB „T. T.“ pareikštas civilinis ieškinys ir iš V. R. UAB „T. T.“ priteistas 499,99 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas.

Nešiojami kompiuteriai „HP“ ir „Asus“, kurie gražinti įgaliotam atstovui M. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti UAB „T. T.“ įgaliotam atstovui M. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteista už tai, kad ji 2015 m. gruodžio 22 d. apie 13 val. Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų, slapta iš parduotuvės UAB „T. T.“, pagrobė UAB „T. T.“ priklausantį nešiojamą kompiuterį „HP N3540/750/4GB/-/11,6 Touch/IntelHD/W81+HP Stream 7“ Nr. 11-n014na 477 Eur vertės, tokiu būdu padarydama UAB „T. T.“ 477 Eur turtinę žalą.

Be to, V. R. nuteista ir už tai, kad ji 2015 m. gruodžio 23 d. apie 13 val. Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų, slapta iš parduotuvės UAB „T. T.“ pagrobė UAB „T. T.“ priklausantį nešiojamą kompiuterį „Asus N3530/500/4GB/DVD Nr. X552MJ-SX042H“ 499,99 Eur vertės, tokiu būdu padarydama UAB „T. T.“ 499,99 Eur turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistoji V. R. prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę ir atidėti bausmės vykdymą, taikant BK 75 str.

Skunde apeliantė pažymi, kad ji turi gyvenamąją vietą, turi dvi nepilnametes dukras P., gim. 2011 metais, ir A., gim. 2013 metais, yra įgijusi sekretorės-administratorės specialybę, kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, padėjo surasti pavogtą turtą, nusikaltinus padarė būdama neteista, iki to nebuvo bausta nei laisvės atėmimu, nei areštu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios V. R. gynėjas advokatas E. Jankaitis prašė tenkinti skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, V. R. pripažino kalta padarius du nesunkius turtinius nusikaltimus – vagystes, numatytas BK 178 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistoji nekvestionuoja teismo nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių, inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau, atitinkamai argumentuodama, prašo sušvelninti jai taikytą baudžiamąją atsakomybę, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 str. nuostatas. Konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą ne vien dėl apeliantei taikytos baudžiamosios atsakomybės, bet ir civilinio ieškinio išsprendimo dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.).

Dėl BK 75 str. taikymo ir bausmės

Pirmiausia, vertinant skundžiamą nuosprendį Baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu, būtina paminėti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai), kur pažymima, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, nuosekliai anksčiau paminėtų nuostatų nesilaikė ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apylinkės teismas, parinkdamas V. R. skirtinos bausmės rūšį, nustatydamas jos terminą ir apsispręsdamas dėl BK 75 str. nuostatų netaikymo, itin akcentavo tai, kad V. R., būdama teista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumui neišnykus, vėl padarė du tyčinius nusikaltimus, inkriminuotus skundžiamu nuosprendžiu. Tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija prieštarauja imperatyvioms baudžiamojo įstatymo normoms. Pagal BK 97 str. 1 d. turinčiais teistumą laikomi tik už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti (1 t., 108–113 b. l.), kad iki skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikaltimų padarymo V. R. buvo pripažinta kalta Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 4 d., padarymo ir jai paskirta laisvės apribojimo bausmė. Baudžiamajame įstatyme nusikalstamos veikos skirstomos pagal rūšis į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus (BK 10 str.). Skirtingai, nei padaromas nusikaltimas, baudžiamojo nusižengimo padarymas ir įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl to teistumo asmeniui neužtraukia, vadinasi, apylinkės teismo išvados, kad V. R. dvi naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui – prieštarauja baudžiamajam įstatymui, todėl ir baudžiamosios atsakomybės griežtinimas tuo argumentuojant, yra nepagrįstas.

Tai, kad V. R. praėjus trumpam laikui po Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, netrukus – 2015-12-22 ir 2015-12-23, padarė du naujus tyčinius nesunkius nusikaltimus nuosavybei, kad ir po šių nusikaltimų padarymo darė smulkias vagystes, už kurias eilę kartų buvo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. (1 t., 123–130 b. l.; LITEKO duomenys), kad jos atžvilgiu policijos įstaigoje atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. ir kad Akmenės rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-156-1007/2016, kurioje kaltinama ir V. R. nusikalstamų veikų padarymu, kad apeliantė niekur nedirba (1 t., 133 b. l.) ir yra charakterizuojama iš esmės neigiamai (1 t., 139 b. l.) – byloja apie nuteistosios tam tikrus klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą. Akivaizdu, kad nusikaltimai, kurie buvo inkriminuoti skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktiniai apeliantės neigiami poelgiai. Taip pat akivaizdu, kad švelnesnės bausmės paskyrimas (pvz. laisvės apribojimo), nuteistajai pozityvaus poveikio nepadarė, nors vagysčių padarymo metu Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. baudžiamasis įsakymas dar ir nebuvo įsiteisėjęs. Visos paminėtos aplinkybės, konkrečiu atveju, leidžia spręsti tik dėl griežtesnės įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimo, bet negali būti pakankamas motyvas anksčiau už nusikaltimus neteistam asmeniui skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė vieną V. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padarius nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančią aplinkybių nenustatė, atsižvelgė į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė apeliantei BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes už sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), kurias, vadovaujantis BK 64¹ str., dar ir sumažino vienu trečdaliu, todėl nėra pagrindo dar labiau mažinti V. R. pagal BK 178 str. 1 d. paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės, nes bausmės ir taip nėra aiškiai per griežtos.

Vertinant kiekvienos baudžiamosios bylos aplinkybes, teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, kad nuteistajam skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas baudžiamajai atsakomybei individualizuoti, ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos baudžiamosios atsakomybės taikymą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę, nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje baudžiamojoje byloje, yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir visas apskritai.

Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas apeliantei skirti galutinę subendrintą realią laisvės atėmimo bausmę, taip pat akcentavo policijos įstaigoje atliekamą dar vieną ikiteisminį tyrimą apeliantės atžvilgiu dėl sukčiavimo nusikaltimų, V. R. vykdomus administracinius teisės pažeidimus nuosavybei. Dar sykį pažymėtina, kad asmuo laikomas nuteistu už įvykdytą nusikalstamą veiką, kai dėl to yra priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, vadinasi, nei ikiteisminio tyrimo pradėjimas, nei įvykdyti administracinės teisės pažeidimai nėra pagrindas išvadai, kad V. R. po skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir toliau daro analogiškus nusikaltimus nuosavybei ir kad be realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo bausmės tikslų pasiekti nepavyks.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantei bausmes už inkriminuotas nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, įstatymų taikymo klaidos nepadarė, paskyrė ne per griežtas ir tinkamai individualizuotas bausmes, todėl mažinti jų, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Tačiau priimdamas sprendimą netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo V. R., netinkamai vertino BK 75 str. 1 d. įtvirtintas sąlygas visete su bausmės paskirtimi, numatyta BK 41 str. 2 d. Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p.).

Kolegijos nuomone, tiek skundžiamu nuosprendžiu V. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jas padariusio asmens pavojingumo visuomenei laipsnį, suponuoja išvadą, kad nuteistosios resocializacija, konkrečiu atveju, galima be realaus laisvės atėmimo.

Dėl civilinio ieškinio

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad, būtent, V. R. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala UAB „T. T.“, todėl ji privalo šią žalą atlyginti pagal civilinio ieškovo pateiktą civilinį ieškinį. Iš bylos m edžiagos matyti, kad civilinio ieškovo UAB „T. T.“ atstovas dėl kompiuterio ,,Asus“ vagystės iš parduotuvės byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos – 499,99 Eur, ir šią žalą pagrindžiančius atitinkamus dokumentus (1 t., 11–12; 23; 25 b. l.; 2 t., 21 b. l.). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kompiuteris ,,Asus“, kurį V. R. iš parduotuvės pagrobė, buvo surastas, apžiūrėtas ir 2016-04-07 grąžintas civilinio ieškovo atstovui (1 t., 38–44 b. l.). Visgi, teisiamojo posėdžio metu UAB „T. T.“ įgaliotasis atstovas M. M. civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, papildomai pateikė Defektinį aktą (2016-07-15), kuriame konstatuojama, kad kompiuteris ,,Asus X552MJ“, kuris buvo pagrobtas, yra sugadinta ir kompiuteriui reikalingas remontas, kurio kaina 345 Eur su PVM (2 t., 46a b. l.).

Esant aptartoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, neteisingai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, kas nelėmė nepagrįstą turtinės žalos priteisimą iš apeliantės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Pagal BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 113 str. reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Pagal BPK 109, 111 straipsnius atsakyti už padarytą žalą gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą.

Kaip minėta, šioje byloje V. R. pripažinta kalta, be kita ko, ir dėl kompiuterio ,,Asus“ vagystės. Iš bylos duomenų aišku, kad žala, atsiradusi dėl nusikalstamų apeliantės veiksmų – vagystės, buvo pašalinta – kompiuteris ,,Asus“ grąžintas civilinio ieškovo atstovui. Apylinkės teismas savo nuosprendyje nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl turtinė žala dėl pagrobto daikto priteisiama iš kaltininkės, kai tas daiktas grąžintas savininkui. Darant prielaidą, kad tokį sprendimą nulėmė tai, jog kompiuteris yra sugedęs, pažymėtina, šioje byloje ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo nebuvo atliekamas, tokie objektyvieji veiksmai V. R. neinkriminuoti ir skundžiamu nuosprendžiu. Taigi, Defektinis aktas, kurį pateikė civilinio ieškomo atstovas, kuris, be kita ko, vienasmeniškai surašytas daugiau nei po trijų mėnesių, kai kompiuteris ,,Asus“ buvo grąžintas civiliniam ieškovui, nėra susijęs su nagrinėjama baudžiamąja byla, todėl atmestinas.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, naikinant nuosprendžio dalį, kuria nepagrįstai priteistas civiliniam ieškovui turtinės žalos atlyginimas iš nuteistosios V. R. (BPK 328 str. 4 p.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 10 p., 4 d., 70 str., V. R. Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 2 metams 8 mėnesiams, vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 mėnesį nuo šio nuosprendžio paskelbimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš V. R. UAB „T. T.“ priteistas 499,99 Eur turtinės žalos atlyginimas, ir UAB „T. T.“ civilinį ieškinį atmesti.

Panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu V. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir V. R. nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Į V. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti jos suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.