Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui Liudui Žukliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178straipsnio1 dalyje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. S. pagrobė svetimą turtą.

J. S., nenustatytą dieną ir valandą, laikotarpyje nuo 2021-03-18 iki 2021-04-18, būdamas (duomenys neskelbtini), iš spintos stalčiuje laikytos dėžutės pagrobė R. B. priklausančius 1300 Eur.

Kaltinamasis J. S. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad dirbo pas nukentėjusiąją R. B. ir iš R. B. namuose esančios sekcijos stalčiaus pavogė 1300 Eur. 360 Eur nukentėjusiajai grąžino, o dėl likusių 940 Eur grąžinimo yra pasirašytas susitarimas su nukentėjusiąja. Vagystės metu buvo blaivus. Civilinį ieškinį pripažino, sutiko atlyginti, nukentėjusiosios atsiprašė.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-04-18, 11 val. 52 min., pastebėjo, kad iš jos namų (duomenys neskelbtini), iš kambaryje esančios spintos apatiniame stalčiuje buvusios dėžutės pavogti 1300 Eur. Dėžutėje buvo 3000 Eur, bet pavogta buvo 1300 Eur. Tuo metu jos namuose jau apie mėnesį dirbo meistras J. S., kuris turėjo galimybę vaikščioti po visus kambarius, nes namuose statė krosnį. Kambarių durys nerakinamos. Pastebėjusi, kad dingo pinigai, R. B. kambaryje įrengė vaizdo kamerą, kuri užfiksavo, kaip J. S. atidaro spintos stalčių, bet pamatęs, kad dėžutėje mažai pinigų, jų neima. R. B. supratusi, kad pinigus pavogė tuo metu jos namuose krosnis statęs meistras J. S., iškvietė policijos pareigūnus, kuriems pateikė vaizdo medžiagą.J. S. prisipažino, kad pavogė pinigus, gailėjosi, prašė nerašyti pareiškimo ir padarytą žalą žadėjo atlyginti. R. B. jo pasigailėjo, todėl pareiškimo nerašė. J. S. parašė pasižadėjimą ir per mėnesį turėjo grąžinti padarytą žalą. Jis grąžino tik 360 Eur, o likusių 940 Eur negrąžino (b. l. 19-22).

Kaltinamojo J. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimas įrodytas kaltinamojo parodymais duotais posėdžio metu, nukentėjusiosios parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniu pranešimu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 60 straipsnis).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis J. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas. Byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jo teistumas išnykęs, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (b.l. 54-65).

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimą, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti teismo paskirtą valandų skaičių sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, be bausmę vykdančios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos. Šių priemonių pakaks bausmės tikslams įgyvendinti.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo jai padarytą 940 Eur turtinę žalą. (b. l. 34)

Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio patenkinimo klausimą, pažymi, kadiš byloje esančio R. B. civilinio ieškinio matyti, kad jame yra pateiktas padarytos žalos įvertinimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nurodyta, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagrindo nesutikti su pagrobto turto vertinimu nėra. Kaltinamasis prisipažino, o nukentėjusioji patvirtino, kad J. S. iš jos pavogė 1300 Eur ir 360 Eur jau grąžino. Taigi grąžinus dalį pavogtos sumos, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina likusi padarytos žalos dalis, t. y. 940 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. B. civilinis ieškinys tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę laisvės apribojimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktais ir 6 dalimi įpareigoti J. S. iki 2023 m. vasario 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai R. B.; per vieną mėnesį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; be bausmę vykdančios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos; per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civilinės ieškovės R. B. ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo J. S. 940 Eur turtinei žalai atlyginti.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą