Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. spalio 16 d. nutarimu R. V. buvo pripažintas kaltu padarius veikas, numatytas ATPK 124 str. 6 d. ir 127 str. 3 d. ir jam paskirta 2000 Lt bauda, dėl to, kad R. V. vairavo neblaivus, pažeidė KET susidūrė su kitu automobiliu ir jį apgadino.

R. V. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. spalio 5 d. įsakymu buvo atleistas iš tarnybos.

Pareiškėjas R. V. 2007 m. birželio 21 d. kreipėsi į Policijos departamentą prašydamas užtikrinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos bei visų aplinkybių išsamų tyrimą ir įpareigoti pareigūnus pranešti jam apie priimtą sprendimą. Prašyme nurodė, kad jis 2006-09-21 apie 22 val. 15 min. ne tarnybos metu, neuniformuotas, neblaivus, vairuodamas automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, Kalvarijų ir Upės gatvių sankryžoje neįvertino atvažiuojančio automobilio greičio ir susidūrė su nukentėjusiojo Ž. D. vairuojamu automobiliu Honda 347, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnai, atlikdami administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą privalėjo priimti sprendimą dėl kaltininko patraukimo drausminėn atsakomybėn, nes jis yra policijos pareigūnas ir jam administracinė atsakomybė negali būti taikoma (ATPK 15 str. 3 d.).

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. birželio 30 d. raštu Nr. 5-S-4996 „Dėl išnagrinėto skundo“ atsakė į R. V. prašymą ir nurodė, kad jo atžvilgiu dėl padaryto pažeidimo yra priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurio Policijos departamentas negali revizuoti.

II.

Pareiškėjas R. V. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. birželio 30 d. raštą Nr. 5-S-4996 „Dėl išnagrinėto skundo“. Paaiškino, kad pagal ATPK 15 str. 3 d., organai (pareigūnai), kuriems suteikta teisė skirti administracines nuobaudas, užuot skyrę nuobaudas, gali perduoti medžiagą dėl teisės pažeidimų atitinkamiems organams, kad jie spręstų klausimą dėl kaltininkų patraukimo drausminėn atsakomybėn. Šiuo atveju, Eismo priežiūros pareigūnai neišnagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylos, t.y. 2006 m. rugsėjo mėn., perdavė medžiagą Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl drausminės atsakomybės taikymo, nes jis yra policijos pareigūnas. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyris 2006 m. spalio 5 d. pateikė išvadą, kurioje konstatuota, kad jis vairavo automobilį neblaivus, tuo sąmoningai pažeidė KET reikalavimus ir tokiais veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą. Minėtos išvados pagrindu Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2006 m. spalio 5 d. įsakymu atleido jį iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo. Pareiškėjo nuomone, toks įsakymas negalėjo būti priimtas, neišnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos, nes tik pripažinus jį kaltu padarius teisės pažeidimą, būtų galima daryti išvadas apie drausminį nusižengimą. To pasėkoje jam visiškai nepagrįstai paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir jam buvo atsakyta. Nesutikdamas su tokiu atsakymu, pareiškėjas nenurodo, kokie Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai buvo pažeisti. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad iš R. V. skundo galima suprasti, kad jis nesutinka su Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. spalio 16 d. nutarimu bei jo atžvilgiu priimtais sprendimais tarnybinio patikrinimo medžiagoje. Bet šių sprendimų įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjas nėra apskundęs. Policijos departamento 2007 m. birželio 30 d. raštas Nr. 5-S-4996 „Dėl išnagrinėto skundo“ R. V. teisių nepažeidžia.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 4 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. spalio 16 d. nutarimu. Tačiau šio nutarimo pareiškėjas nustatyta tvarka neapskundė, jis yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. Teismas pažymėjo, kad sprendimai administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti skundžiami policijos generaliniam komisarui, o policijos generalinis komisaras neturi teisės pakeisti ar panaikinti policijos pareigūnų sprendimų administracinių teisės pažeidimų byloje (Policijos veiklos įstatymo 12 str. 3 d.). Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Policijos departamento 2007-06-30 sprendimas 5-S-4996 yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, šis raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

IV.

Pareiškėjas R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Apeliantas paaiškina, kad jis kreipėsi į Policijos departamentą skųsdamas pareigūnų veiksmus, kurie neatliko administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo, pažeidė jo teisę į gynybą. Administracinio teisės pažeidimo byloje pareigūnai nepripažino jo kaltu ir nepatraukė drausminėn atsakomybėn. Tačiau remiantis Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimo poskyrio niekuo nepagrįsta išvada, Vilniaus VPK viršininkas pakeitė savo 2006-09-26 rezoliucijoje išdėstytą sprendimą atleisti jį iš tarnybos ryšium su išėjimu į pensiją į atleidimą iš pareigų, už veiksmus, kurie pažemino pareigūno vardą. Tokiu būdu, teismui buvo pateiktas prašymas įvertinti pareigūnų veiksmų atitikimą ATPK 15 str. 3 d. ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymo Nr. 5-V-462 KET ATP bylų nagrinėjimo instrukcijos 47 ir 57 punkto reikalavimams. Administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama vėliau, nei jis buvo atleistas iš pareigų, o tai reiškia, kad buvo pažeisti ATPK 252, 264, 280 - 288 str. reikalavimai nustatyti visas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Toks aplinkybių tyrimas nebuvo atliktas ir tuo pačiu buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai. Apelianto nuomone, administracinio teisės pažeidimo byla yra neišnagrinėta ir drausminė nuobauda jam taip pat yra nepaskirta. R. V. teigimu, jo veika yra nepagrįstai įvertinta kaip teisės pažeidimas, nes neatlikus tyrimo, nebuvo nustatyta, ar jis veikė kaltai, ar tai nebuvo atsitiktinis aplinkybių sutapimas, o gal buvo kitos priežastys, dėl kurių jis nebuvo pajėgus teisingai orientuotis kilusioje situacijoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V.

Kaip matyti iš pareiškėjo argumentų, jam teisines pasekmes sukėlė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. spalio 16 d. nutarimas, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. spalio 5 d. įsakymas, kuriuo R. V. buvo atleistas iš tarnybos. Šioje byloje R. V. įstatymų nustatyta tvarka ir terminais reikalavimų panaikinti paminėtus aktus nepareiškė. Todėl teismas nepasisakys dėl tų pareiškėjo R. V. argumentų, kuriais jis ginčija šiuos aktus.

Pareiškėjas R. V. į Policijos departamentą kreipėsi tik 2007 m. birželio 21 d. (b.l. 9, 14), t.y. po to, kai jau buvo baigtas administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas, ir kai buvo pasibaigę tarnybos policijos įstaigoje santykiai. R. V. savo prašyme prašė užtikrinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos bei visų aplinkybių išsamų tyrimą ir įpareigoti pareigūnus pranešti jam apie priimtą sprendimą. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. birželio 30 d. raštu Nr. 5-S-4996 „Dėl išnagrinėto skundo“ atsakė į R. V. prašymą ir teisingai nurodė, kad jo atžvilgiu dėl padaryto pažeidimo yra priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurio Policijos departamentas negali revizuoti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareiškėjas R. V. kreipdamasis į teismą neįrodė, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. birželio 30 d. raštu Nr. 5-S-4996 „Dėl išnagrinėto skundo“ kuo nors pažeidė pareiškėjo jo teises arba įstatymų saugomus interesus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apelianto R. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.