- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-223-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- ADB „RESO Europa“
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Grinda“, UAB ,,If draudimas“
- Kategorijos
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Gitana Butrimaitė Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.8.; 44.8.;
73.2.5.5.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. kovo 9 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo ADB „RESO Europa“ ir atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo ADB ,,RESO Europa“ ieškinį atsakovui UAB ,,Vilniaus vandenys“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB ,,Grinda“, UAB ,,If draudimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas ADB „RESO Europa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, kad 2005-02-25 Vilniuje, Rinktinės g. įvykus eismo įvykiui, jo metu buvo apgadintas draudėjui priklausantis automobilis Lexus GS 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu ieškovo draudėjui buvo padaryta 8 080 Lt žala, ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, kurią prašo priteisti iš už žalą atsakingo asmens. Ieškovas paaiškino, jog ieškovo draudėjo automobilis užvažiavo ant netinkamai prižiūrėto, atidengto šulinio, automobilį vairavęs A. Z. kreipėsi dėl draudimo išmokos, jam pateikus UAB ,,Nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaitą, buvo išmokėta draudimo išmoka, išskaičiavus iš jos nesumokėtą draudimo įmoką. Pradiniame ieškinyje ieškovas nurodė, jog atsakovas yra UAB ,,Grinda“, eksploatuojanti ir prižiūrinti požeminių komunikacijų šulinių dangčius, trečiuoju asmeniu byloje įtraukta UAB ,,Vilniaus vandenys“. Vėliau, rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės ir nustačius, kad ne visus požeminių komunikacijų šulinių dangčius eksploatuoja UAB ,,Grinda“, ieškinys tikslintas, galutiniu reikalavimu prašant priteisti 8 080 Lt žalos atlyginimą iš atsakovo UAB ,,Vilniaus vandenys“, trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje byloje paliekant UAB ,,Grinda“ ir UAB ,,If draudimas“ kaip UAB ,,Grinda“ atsakomybę draudžianti bendrovė. Ieškovas nurodė, jog nėra praleista ieškinio senatis, kadangi į UAB ,,Vilniaus vandenys“ ieškovas kreipėsi dar 2006 metų liepos mėnesį, tačiau tada UAB ,,Vilniaus vandenys“ atsikirto, jog tai ne jų priežiūrai priklausantis šulinys ir ieškovas reikalavimą per klaidą buvo nukreipęs UAB ,,Grinda“. Ieškovas taip pat prašė, teismui nustačius esant praleistą ieškinio senaties terminą, jį atnaujinti, kadangi atsakovas suklaidino ieškovą, ieškovui buvo apsunkintos galimybės nustatyti, kas yra atsakingas už požeminių komunikacijų dangčio priežiūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2008-10-31 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš UAB ,,Vilniaus vandenys” 8 080 Lt žalos atlyginimo ADB ,,RESO Europa“ naudai. Priteisė iš atsakovo UAB ,,Vilniaus vandenys” ADB ,,RESO Europa“ naudai 6 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 8 080 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2008-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo UAB ,,Vilniaus vandenys” ieškovo ADB ,,RESO Europa“ naudai 419,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš UAB ,,Vilniaus vandenys” trečiojo asmens UAB ,,Grinda“ naudai 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo ADB ,,RESO Europa“ trečiojo asmens UAB ,,Grinda“ naudai 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad CK 6.266 str. nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Teismas konstatavo, kad atsakovas UAB ,,Vilniaus vandenys“ yra atsakingas už vandentiekio, buitinės kanalizacijos ir kitų inžinerinių tinklų priežiūrą Vilniuje. Teismui nekilo abejonių, kad eismo įvykio vietos schemoje, antstolio aplinkybių konstatavimo protokole, pagal liudytojo J. O. parodymus, nurodomas požeminių komunikacijų šulinys yra priklausantis atsakovui UAB ,,Vilniaus vandenys“ pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento infrastruktūros projektų skyriaus pateiktas schemas, esantis ant žalia spalva pavaizduotos vertikalios linijos Rinktinės - Trimitų gatvių sankryžoje. Antstolio aplinkybių konstatavimo protokole fiksuota 30 cm paklaida matuojant atstumą nuo šulinio dangčio krašto iki kelkraščio, lyginant su policijos daryta schema, yra galima, atsižvelgiant į galimus netikslumus nustatant kelkraščio/šaligatvio/bortelio linijas, įsivaizduojamą tęstinę liniją. Kaip nustatyta, kiti požeminių komunikacijų šuliniai išsidėstę jau tolimesniais atstumais nuo sankirtos ir nekeliantys abejonių, kad automobilis kliudė ne jų dangčius. Nors atsakovas ginčijo pateiktus į bylą įrodymus – antstolio aplinkybių konstatavimo protokolą, policijos ir žalą patyrusio asmens braižytas schemas, tačiau paneigiančių pateiktus įrodymus į bylą kitokių įrodymų nepateikė, taip pat nedalyvavo kviečiamas 2008-09-22 faktinių aplinkybių konstatavime. Teismas motyvavo, kad atsakovo UAB ,,Vilniaus vandenys“ kaltė pasireiškia tinkamai neprižiūrėjus jam priklausiusio požeminių komunikacijų šulinio, kurio dangtis buvo atidengtas dėl nenustatytų priežasčių, ši vieta niekaip nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, kėlė pavojų eismo saugumui, todėl atsakovo neveikimas pripažintinas neteisėtu. Dėl to buvo apgadintas ieškovo draudėjo automobilis, padaryta žala. Automobiliui padaryta žala susijusi su užvažiavimu ant atidengto šulinio dangčio, todėl teismas atmetė atsakovo ir trečiojo asmens argumentus, kad ne visi sugadinimai gali būti susiję su eismo įvykiu. Byloje pateikta UAB ,,Nepriklausomų autoekspertų biuro“ medžiaga, kiti įrodymai apie išlaidas, susijusias su automobilio remontu patvirtina, jog 8 080 Lt nuostoliai yra pagrįsti ir sąlygoti automobilio priekinės dalies atsitrenkimo į išsikišusį virš kelio dangos kanalizacijos šulinio dangtį sukeltų pasekmių. Kad tam tikrų detalių keitimas gali būti nesusijęs su eismo įvykio metu atsiradusia žala, tėra tik atsakovo ir trečiojo asmens abejonės, kurios neįrodytos CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovą ir draudėją siejo sutartiniai draudimo teisiniai santykiai. Draudimo išmokos sumokėjimas (nepaisant to, kad nebuvo laiku įmokėtų draudimo įmokų ir jos buvo užskaitytos išmokant draudimo išmoką) yra pagrįstas draudimo sutarties šalių pasitikėjimu, bei remiasi ieškovo Draudimo taisyklėmis Nr.024, pagal kurių 9.9. - 9.10 punktus ir byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog draudiminės apsaugos galiojimas nebuvo sustabdytas. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas 2006 metų birželio mėnesį kreipėsi į atsakovą UAB ,,Vilniaus vandenys“ dėl nuostolių atlyginimo, taigi jau 2006 metų birželio mėnesį ieškovas buvo išsiaiškinęs požeminių komunikacijų šulinių savininkus ir valdytojus, tačiau UAB ,,Vilniaus vandenys“ atsisakė sumokėti ieškovui nuostolių atlyginimą, savo veiksmais daugiau klaidino, nei padėjo nustatyti, kokius požeminių komunikacijų šulinius valdo Rinktinės gatvėje. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas nėra praleidęs 3 metų ieškinio senaties termino. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad iki pat bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje, ieškovas buvo patraukęs atsakovu UAB ,,Grinda“, prašė taikyti jos atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, laikė atsakingu už padarytą žalą, ir tik perėjus į nagrinėjimą iš esmės, pasikeitė procesinė šalių padėtis, kai UAB ,,Grinda“ praktiškai įrodė negalinti atsakyti pagal ieškinį, nes eismo įvykio vietoje nėra jų valdomo požeminių komunikacijų šulinio, padarė išvadą, kad dalį trečiojo asmens išlaidų privalo atlyginti ieškovas, o kita dalis priteistina iš atsakovo. Teismas sprendė, kad teisinga, sąžininga ir protinga priteisti UAB ,,Grinda“ naudai iš ieškovo ir atsakovo po 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
Ieškovas ADB „RESO Europa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-10-31 sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš ieškovo ADB „RESO Europa“ trečiojo asmens UAB „Grinda“ naudai 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad CPK 41 str. numato, jog šalys civiliniame procese yra ieškovas ir atsakovas. UAB „Grinda“ procesinė padėtis byloje - tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvaujantis atsakovo pusėje. Trečiojo asmens advokato paslaugoms apmokėti patirtos išlaidos neturi būti atlyginamos, jos nepatenka į CPK VIII skyriuje nurodytų atlygintinų išlaidų sąrašą. CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, negali būti aiškinamos plečiamai, taigi, trečiojo asmens patirtos išlaidos neturi būti kompensuojamos vadovaujantis CPK 98 str. Teismas nurodo, kad yra pagrindas konstatuoti, jog dalį trečiojo asmens išlaidų privalo atlyginti ieškovas, nes iš pradžių ieškovas buvo patraukąs atsakovu UAB „Grinda“, prašė taikyti jos atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, laikė atsakingu už padarytą žalą, ir tik perėjus į nagrinėjimą iš esmės, pasikeitė šalių procesinė padėtis. Net ir šiuo atveju tretysis asmuo UAB „Grinda“ galėtų reikalauti tik tų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kurios buvo patirtos jai byloje buvus atsakovu, t.y. nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki UAB „Grinda“ procesinės padėties pakeitimo į trečiojo asmens (nuo 2008-03-15 iki 2008-07-25). Tą pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Tuo laikotarpiu UAB „Grinda“ išlaidas advokato paslaugoms apmokėti sudarė: atsiliepimo į ieškinį surašymas; atskirojo skundo surašymas; bei atstovavimas 2008-05-22, 2008-06-11 ir 2008-07-14 teismo posėdžiuose. UAB „Grinda“ patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti turėjo būti apskaičiuotos vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.15 ir 8.18 punktais. Tokiu atveju, šios išlaidos sudarytų: atsiliepimas į ieškinį - 2 400 Lt, atskirasis skundas - 400 Lt, atstovavimas minėtuose teismo posėdžiuose, atsižvelgus į jų trukmę - apie 240 Lt; taigi, bendros maksimalios atlygintinos UAB „Grinda“ bylinėjimosi išlaidos - 3 040 Lt. Šiuo konkrečiu atveju maksimalios išlaidos negali būti priteisiamos, nes ši byla nebuvo sudėtinga teisinių klausimų sprendimu, UAB „Grinda“ advokatas turi patirties atstovaujant šią įmonę analogiškose bylose dėl žalos atlyginimo. Dėl minėtų priežasčių atlygintinų išlaidų dydis turėtų būti mažinamas ir jokiu būdu nesiejamas su maksimaliu teisės aktuose numatytu dydžiu, priteistinu ypatingo sudėtingumo bylose bei itin didelėmis advokato darbo ir laiko sąnaudomis. Net ir pripažinus teismo nurodytą UAB „Grinda“ teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki jos procesinės padėties pasikeitimo į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, šios išlaidos jokiu būdu negali būti priteistos iš šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi UAB „Grinda“ į bylą buvo įtraukta nepagrįstai dėl atsakovo klaidinančių veiksmų, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos būtent iš atsakovo, o ne iš ieškovo, t.y. sąžiningos šalies, kurios teisės pažeidimas nustatytas teismo sprendimu.
Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-10-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo visiškai būtų atmestas ieškovo ADB „RESO Europa“ ieškinys atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl žalos atlyginimo. Priteisti atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ iš ieškovo ADB „RESO Europa“ sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Nurodo, kad ieškovo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas yra CK 6.1015 str. 2 d., kuri nustato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškinys buvo patenkintas CK 6.266 str. pagrindu. Byloje nėra įrodytos visos sąlygos, būtinos tam, kad atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ kiltų civilinė atsakomybė. Byloje nėra patikimų įrodymų, jog ieškovo draudėjo vairuojamas automobilis buvo sužalotas dėl UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančio šulinio. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, jog teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykio vietos schemoje, antstolio aplinkybių konstatavimo protokole, pagal liudytojo J. O. parodymus, nurodomas požeminių komunikacijų šulinys yra priklausantis atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Infrastruktūros projektų skyriaus pateiktas schemas, esantis ant žalia spalva pavaizduotos vertikalios linijos Rinktinės - Trimitų gatvių sankryžoje. Su šia teismo išvada apeliantas nesutinka. Iš Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2005-02-25 Eismo įvykio vietos schemos matyti, jog automobilis buvo sužalotas įvažiavus į atidengtą šulinį, esantį 2,2 m nuo šulinio dangčio krašto iki kelkraščio borto įsivaizduojamos tęstinės linijos. Antstolio Andriaus Bublio 2008-09-22 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, jog vizualiai išvedus liniją nuo Rinktinės gatvės kelkraščio borto iki šulinio dangčio pradžios yra apytikriai apie 250 cm atstumas. Toliau antstolio nurodoma, kad sulyginus su policijos sudaryta eismo įvykio schema neįmanoma tiksliai nustatyti, kuris iš šių šulinių buvo eismo įvykio priežastis, bet pagal išmatavimus didžiausia tikimybė, kad tai šulinys, kurio numeris nuotraukoje 1. Taigi šis antstolio aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo kaip įrodymu vadovavosi pirmosios instancijos teismas, neįrodo, jog buvo įvažiuota į UAB „Vilniaus vandenys“ priklausantį šulinį, o tik duoda tokią prielaidą. Vadinasi, teismas, remdamasis antstolio aplinkybių konstatavimo protokolu, iš esmės sprendimą taip pat grindė prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl nesivadovavo ieškovo pateikta jo draudėjo A. Z. braižyta 2005-02-28 Įvykio vietos schema, iš kurio matyti, jog jo vairuojamas automobilis įvažiavo į šulinį, esantį šalia apšvietimo stulpo prie išvažiavimo iš degalinės. Šią schemą automobilį vairavęs A. Z. braižė vos trys dienos po autoįvykio, tad ja tikėti yra daugiau pagrindo negu jo parodymais pateiktais daugiau kaip po 3 metų nuo autoįvykio. Šią schemą palyginus su ištrauka iš KDB500V duomenų bazės, matyti, jog A. Z. nubraižytoje Įvykio vietos schemoje parodytas šulinys yra lietaus nuotekų šulinys, už kurio tinkamą priežiūrą UAB „Vilniaus vandenys“ nėra atsakinga. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto bei trečiojo asmens UAB „Grinda“ argumentus, jog ieškovo nurodomi automobilio sugadinimai nėra būdingi sugadinimams, kurie atsiranda automobiliui užvažiavus ant šulinio dangčio. Pirmosios instancijos teismas nenurodo jokių įrodymų, pagrindžiančių teismo išvadą, kad automobiliui padaryta žala susijusi su užvažiavimu ant atidengto šulinio dangčio. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo. Vadovaujantis automobilį vairavusio A. Z. 2005-02-28 pranešime apie įvykį Nr. VITDI05-151 išdėstytomis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad vairuotojas nesilaikė jam, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, keliamų reikalavimų kelyje elgtis rūpestingai, atidžiai ir atsargiai. Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą, ar kelyje nėra kliūčių. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad būtent dėl automobilio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, dėl kurio atsirado žala. Taigi teismas nepagrįstai netaikė CK 6.248 str. 4 d., nustatančios, jog, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Apeliantas taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-06-28 nutartyje (byla Nr. 3K-7-394/2004) pažymėjo, jog CK 6.1015 str. 1 d. prasme draudimo išmokos sumokėjimo momentas teisiškai reikšmingas tuo, jog tik nuo šio momento draudikas įgyja teisę reikalauti išmokėtų draudiminių sumų priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Analogiškai pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-05 nutartyje (byla Nr. 3K-3-636/2005). Taigi draudimo išmokos išmokėjimas pripažįstamas pagrindinės prievolės įvykdymo momentu, o nuo šio momento prasideda iš regresinės prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas (CK 1.127 str. 4 d.). Vadinasi, 2005-04-26 mokėjimo nurodymu Nr. 830 išmokėjęs draudimo išmoką draudėjui A. Z., draudikas ADB „RESO Europa“ nuo šio momento įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos padarymo asmenį. ADB „RESO Europa“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ pareiškė tik 2008-07-28, pateikdamas byloje patikslintą ieškinį. Taigi ieškinys atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ buvo pareikštas praėjus 3 metams 3 mėnesiams ir 2 dienoms nuo teisės į ieškinį atsiradimo (t.y. nuo 2005-04-26 iki 2008-07-28). Taigi ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš UAB „Vilniaus vandenys“. Atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, ieškinys turėjo būti atmestas (CK 1.124 str., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas netaikė ieškinio senaties, nes konstatavo, jog ieškinys pareikštas nepraleidus 3 metų ieškinio senaties termino, tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pradinis ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-20 Senato nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 14.6 punkte, ieškinio nustatyta tvarka pareiškimas nutraukia ieškinio senaties terminą tik tam asmeniui, kuris byloje patrauktas (ieškinyje nurodytas) atsakovu, jeigu jis yra ginčo materialiniame teisiniame santykyje su ieškovu. Ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui ieškinio senaties termino eigos nenutraukia. Šio nutarimo 7.5 punkte taip pat nurodoma, kad nežinojimas, kas yra atsakovas ar konkretus ieškinio dydis, ir kitos panašios kliūtis kreiptis į teismą negali būti vertinamos sprendžiant ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymo klausimą. Pirmosios instancijos teismas 2008-10-31 sprendimu priteisė iš UAB „Vilniaus vandenys“ 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Grinda“ naudai. Šioje dalyje teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas. UAB „Vilniaus vandenys“ neatliko jokių veiksmų, kurie būtų ieškovą suklaidinę. Ieškovas ADB „RESO Europa“, veikdamas savo rizika, neįsitikinęs savo draudėjo A. Z. braižytos Įvykio vietos schemos tikrumu, nepareikalavęs Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2005-02-25 Eismo įvykio vietos schemos, nesiėmęs priemonių kartu su įvykio dalyviais apžiūrėti autoįvykio vietą, savo rizika pareiškė ieškinį pradiniam atsakovui UAB „Grinda“. Dėl to visos pradinio atsakovo UAB „Grinda“ patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėjo būti priteistos iš ieškovo ADB „RESO Europa“. Tai, kad pirmosios instancijos teismas dalį šių išlaidų priteisė iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“, rodo, jog teismas netinkamai taikė CPK 93 str. 1 d., įtvirtinančią, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi CPK numato galimybę priteisti iš pralaimėjusios šalies tik šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovui dėl savo kaltės pasirinkus netinkamą atsakovą, visos pradinio atsakovo UAB „Grinda“ patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėjo būti priteistos iš ieškovo ADB „RESO Europa“.
Atsiliepimas
Ieškovas ADB „RESO Europa“ atsiliepimu į atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą prašo panaikinti dalį Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-10-31 sprendimo, kuria iš ieškovo ADB „RESO Europa“ trečiojo asmens UAB „Grinda“ naudai priteista 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu į ieškovo ADB „RESO Europa“ apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ieškovo ir atsakovo skundai dalinai tenkintini.
Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl aplinkybės, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovo draudėjo vairuojamas automobilis buvo sužalotas dėl UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančio šulinio, atmestini. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokius įrodymus, kaip Eismo įvykio vietos schema (b.l.117, t. I) ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l.54-55, t.II), nurodė, jog dėl neatitikimo nurodytų atstumų abiejose schemose, t.y. dėl 30 cm paklaidos, juos priima kaip pakankamus daryti išvadai, jog automobilis užvažiavo ant dangčio nuo šulinio, priklausančio atsakovui, dėl to, kad atsakovas galėjo pateikti į bylą įrodymus, pagrindžiančius jo poziciją, kad ne jų šulinio dangtis sudarė kliūtį vairuotojui, tačiau tokių įrodymų nepateikė, be to, nedalyvavo faktinių aplinkybių konstatavime. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, jog būtų nepagrįsta teismo sprendimo išvada, kad atsakovo atstovas turėjo galimybę dalyvauti antstoliui atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą, tačiau šiame veiksme nedalyvavo. Teismas nurodė, kad atsakovas ginčija žalą patyrusio asmens braižytą schemą, tačiau iš apeliacinio skundo0 argumentų matyti, jog atsakovas siūlo atmesti Vilniaus m. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2005-02-25 braižytą schemą, tačiau tai, kad ši schema buvo braižyta iš karto po įvykio 2008-02-25, be to, šią schemą sudarė vyr. policininkas J. O., kuris pagal pareigas preziumuojama tiksliau sugeba atlikti šį darbą, nei bet kuris kitas vairuotojas, leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykio vietos schemoje nubraižyta tikslesnė šulinio, buvusio įvykio priežastimi, vieta, nei vairuotojo pranešime draudikui apie įvykį. Tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvavo pareigūnas J. O. ir vairuotojas A. Z., leidžia teigti, kad antstolis matavo atstumą nuo šulinio, kurį nurodė eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas ir įvykio schemą braižęs pareigūnas. Tai, kad iš trijų šulinių, pažymėtų nuotraukoje skaičiais 1,2,3, būtent arčiausiai punktyrinės linijos esantis šulinys pagal matuotus atstumus artimiausias eismo įvykio schemoje nurodytam šuliniui, buvusiam eismo įvykio priežastimi, todėl vertinama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė byloje ieškovo pateiktus įrodymus. Ieškovo įrodymas - eismo įvykio schema buvo pateiktas kaip priedas prie patikslinto ieškinio ( b. l. 37, t. I), ir atsakovas turėjo galimybę pateikti įrodymus, kad draudėjas schemoje pažymėjo ne jų bendrovei, bet kitai bendrovei priklausantį šulinį. Apeliaciniame skunde atsakovas, teigdamas, kad draudėjo nubraižyta schema atitinka tiksliausiai faktinę padėtį, turėjo nurodyti, kokie kiti įrodymai tai patvirtina, dėl ko būtų galima atmesti įrodymus, patvirtinančius ieškinio reikalavimus. Tai, kad automobilio vairuotojas schemą braižė ne įvykio vietoje, tai, kad jis galėjo būti suinteresuotas įrodinėti aplinkybę, jog kliūties nepastebėjo dėl neveikiančio gatvės apšvietimo stulpo, leidžia daryti išvadą, kad jo nubraižyta schema buvo mažiau tiksli, nei pareigūno. LR CPK 12 str., įtvirtinantis civiliniame procese rungimosi principą, įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jie remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, atsakovas neįrodė savo atsikirtimų dėl šios aplinkybės.
Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog vairuotojas nesilaikė jam keliamų reikalavimų elgtis kelyje rūpestingai, atidžiai ir atsargiai, priimtinas, darant išvadą, kad automobilio vairuotojas dalinai kaltas dėl atsiradusios žalos, t.y. jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimą - jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Daroma išvada, kad vairuotojas, nepastebėdamas kliūties ant gatvės, elgėsi nepakankamai atidžiai, preziumuojama, kad važiuodamas miesto gatvėmis, kurios turi būti apšviestos, vairuotojas turi galimybę bent jau sulėtinti greitį ir kliūtį, tokią kaip kanalizacijos šulinio dangtis, pastebėti. Kolegija daro išvadą, kad dėl atsiradusios žalos yra ne tik bendrovės, eksploatuojančios šulinius ir atsakingos, kad šie įrenginiai nesugadintų automobilių, bet ir vairuotojo kaltės, todėl, nustatydama 25 procentus vairuotojo kaltės, dalinai mažina priteistą sumą iš atsakovo iki 6060 Lt. Sumažinus priteistos žalos sumą, atitinkamai mažintina ir suma, nuo kurios išieškomos palūkanos ieškovui, bei ieškovui priteistinos žyminio mokesčio išlaidos. Pripažinus, kad atsakovo skundas dalyje dėl 2020 Lt buvo pagrįstas, žyminis mokestis, sumokėtas nuo šios sumos – 60,60 Lt , turi būti priteistas atsakovui iš ieškovo ir todėl galutinė suma, kurią turi mokėti kaip žyminio mokesčio išlaidas atsakovui ieškovui yra 292,20 Lt.
Ieškovo apeliacinis skundas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, tenkintinas dalinai. Priimtinas ieškovo argumentas, kad trečiajam asmeniui negali būti priteistos maksimalios išlaidos, kurias leidžia priteisti Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, nes trečiojo asmens atstovo darbo ir laiko sąnaudos neturėjo būti ypatingai didelės, nes trečiajam asmeniui buvo reikšminga įrodyti tik vieną aplinkybę, kad šulinys, nuo kurio dangčio buvo apgadintas automobilis, jam nepriklauso. Ši aplinkybė nepripažintina reikalaujančia didelių darbo sąnaudų. Atsižvelgiant į tai, suma, kuri priteistina trečiajam asmeniui atstovo turėtai pagalbai apmokėti yra 2400 Lt. Tai, kad išlaidos buvo priteistos ir iš ieškovo ir iš atsakovo, yra pagrįstomis išvadomis, nes ieškovas turėjo galimybę iki pateikiant ieškinį teismui pasinaudoti tokiomis priemonėmis kaip faktinių aplinkybių konstatavimas, išnagrinėti eismo įvykio tyrimo medžiagą ir pateikti ieškinį iš karto tinkamam atsakovui. Tai, kad dalis bylinėjimosi išlaidų priteista iš atsakovo, yra pagrįsta teismo sprendimo išvada, nes atsakovas klaidino ieškovą, teigdamas, kad šulinys, kuris yra ginčo objektu byloje, nepriklauso jų bendrovei. Darant išvadą, kad dėl ieškovo ir atsakovo nepakankamo rūpestingumo tretysis asmuo buvo įtrauktas į bylą, turėjo atstovavimo išlaidų, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš jų lygiomis dalimis, t.y. po 1200 Lt
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovui UADB „Reso Europa“ žalos atlyginimo sumą ir sumą, nuo kurios skaičiuojamos 6 procentų metinės palūkanos, sumažinti iki 6060 Lt.
Priteistą bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovui UADB „Reso Europa“ bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 352,80 Lt. Priteisti iš ieškovo UADB „Reso Europa“ atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ 60,60 Lt išlaidų, turėtų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą apmokėjimui, ir nustatyti, kad iš viso iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovui UADB „Reso Europa“ priteisiama 292,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteistą iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ ir ieškovo UADB „Reso Europa“ bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ sumą sumažinti ir priteisti po 1200 Lt iš kiekvieno jų trečiajam asmeniui.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.