Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. (toliau – ir Pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria netekintas R. B. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 13 d. nutarimo (toliau – ir Nutarimas) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25279216474, paduoti ir atsisakyta priimti R. B. skundą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2025 m. spalio 13 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nenustačius objektyvių duomenų ir įrodymų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje.

2. Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, Pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir panaikinti Institucijos 2025 m. spalio 13 d. priimtą Nutarimą bei atnaujinti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakyta priimti R. B. skundą, motyvuojant tuo, kad Pareiškėjas nėra tinkamas subjektas skųsti Institucijos 2025 m. spalio 13 d. Nutarimą (ANK 621 straipsnis, 626 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teismas nutartyje nurodė, kad dėl priimto procesinio sprendimo pobūdžio nevertinamas klausimas dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo ir nesprendžiamas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas Pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

4. Atskiruoju skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį, atnaujinti skundo padavimo terminą ir nagrinėti jo pateiktą skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Institucijos 2025 m. spalio 13 d. nutarimas priimtas vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, t. y. nenustačius administracinio nusižengimo požymių. ANK 621 straipsnyje numatyta, jog ANK 565¹ straipsnio 1 punkte pagrindu, priimtus ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus, apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje pats teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas pranešė policijai apie namo laiptinėje bendrose patalpose įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą, todėl laikytinas informacijos pranešėju. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad R. B. atitinka vieną iš ANK 621 straipsnyje numatytų sąlygų, t. y. kad yra asmuo galintis apskųsti Nutarimą, priimtą ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu. Be to, Pareiškėjas pranešime policijai iš karto nurodė ir apie patirtą neturtinę žalą bei išsamiai ją apibūdino, o būtent, kad yra nesaugumo jausmas dėl neteisėtai renkamų duomenų apie jį, sutuoktinę, vaikus ir tokiu būdu gali būti įvykdytos nusikalstamos veikos prieš Pareiškėją ir jo šeimą. Taip pat Pareiškėjas nurodė, kad dėl patirtos žalos civilinį ieškinį pareikš vėliau. Viena vertus, apylinkės teismas neneigia, kad buvo patirta neturtinio pobūdžio žala bei patvirtina, kad Pareiškėjas informuodamas policiją apie galimai padarytą administracinį nusižengimą nurodė, kad patyrė neturtinio pobūdžio žalą, tačiau vėliau skundžiamoje nutartyje nurodo, kad tokio pobūdžio teiginių nepakanka pripažinti, kad buvo patirta žala.

4.2. Pažymėtina, kad Pareiškėjas kaip skundo Vilniaus miesto apylinkės teismui priedą pridėjo skundą, kurį buvo pateikęs Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Minėtame skunde, be kita ko, taip pat nurodyti Pareiškėjo patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai, išdėstytas pagrįstas susirūpinimas dėl savo ir šeimos saugumo, dėl ko buvo kreiptasi į policiją. Vis tik Institucija tinkamai neišnagrinėjo pareiškimo ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nesant faktinių ir teisinių pagrindų. Atkreiptinas dėmesys, kad J. V. neteisėtai įrengė kameras nuo 2025 m. birželio mėnesio, kas reiškia, kad daugiau kaip pusę metų vyksta Pareiškėjo, jo šeimos bei svečių stebėjimas, t. y. be jokio teisinio pagrindo nuolatos renkami duomenys apie R. B. ir jo šeimą, nesant jokio aiškumo kur ir kokiu tikslu šie duomenys yra naudojami. Akivaizdu, jog tokie veiksmai nėra vienkartinio pobūdžio, todėl sukeliami dvasiniai išgyvenimai. Pareiškėjas nuo pareiškimo policijai pateikimo išsamiai ir aiškiai nurodė apie patirtą neturtinę žalą, tačiau apylinkės teismas netinkamai vertino šiuos duomenis ir priėmė nepagrįstą nutartį. R. B. yra tinkamas subjektas galintis skųsti Institucijos 2025 m. spalio 13 d. Nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl apylinkės teismas turėjo atnaujinti praleistą terminą bei nagrinėti skundą iš esmės.

4.3. Pažymėtina ir tai, kad 2025 m. liepos 15 d. pranešime policijai apie galimą administracinio pobūdžio nusižengimą, skiltyje „Jūsų vaidmuo įvykyje“, nurodyta, kad Pareiškėjas pats nukentėjo, kas reiškia, kad jam turėjo būti suteiktas nukentėjusiojo statusas. Vis dėlto, Institucijos 2025 m. spalio 13 d. Nutarimas buvo priimtas neapklausus Pareiškėjo, o remiantis išimtinai tik J. V. paaiškinimais. Taigi Institucija netinkamai atliko administracinio nusižengimo tyrimą bei neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių, Pareiškėjo ir jo sutuoktinės nepripažino nukentėjusiaisiais. Būtent dėl šių priežasčių ir buvo skundžiamas minėtas 2025 m. spalio 13 d. Nutarimas, kadangi jis buvo priimtas tinkamai nenustačius pažeidimo aplinkybių, klaidingai įvertinus, jog nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje bei nesuteiktas Pareiškėjui nukentėjusiojo statusas. Pabrėžtina, kad J. V. neteisėtas kamerų įrengimas, nesant gyventojų sutikimo (sutikimas dėl kamerų yra duotas tik 2 ir 3 aukštui), atitinka ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

5. Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad Pareiškėjas administracinio nusižengimo byloje neįgijo administracinėje teisenoje dalyvaujančio asmens statuso, numatyto ANK 575 straipsnyje ir laikytinas tik informacijos pranešėju, kuris neturi procesinės teisės skųsti Institucijos priimto Nutarimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti R. B. skundą. Pareiškėjo atskirasis skundas nepaneigia skundžiamos nutarties išvadų ir iš esmės yra grindžiamas tik subjektyviu nesutikimu su teismo atliktu vertinimu.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. ANK 656 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus ANK 656 straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta tai, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina teismo priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti R. B. skundą, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

7. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį, atnaujinti skundo padavimo terminą ir perduoti apylinkės teismui jo skundą nagrinėti iš naujo, įpareigojant priimti Pareiškėjo skundą dėl Institucijos 2025 m. spalio 13 d. Nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir šį Nutarimą iš esmės patikrinti įvertinant pažeidimo padarymo aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su vaizdo stebėjimo kamerų įrengimu bendrosiose patalpose, esančiose namo laiptinėje, nenagrinėtinos, kadangi šiuo atveju apygardos teismas pagal atskirąjį skundą tikrina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties nepriimti Pareiškėjo skundo pagrįstumą ir teisėtumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. Skundu nesutinkama su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad R. B. nelaikomas subjektu, kuris pagal įstatymą turi teisę apskųsti Institucijos 2025 m. spalio 13 d. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje, motyvuojant tuo, jog Pareiškėjas yra asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kaip tai numatyta ANK 621 straipsnyje. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokie Pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.

9. ANK 590 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, ANK 621 straipsnyje numatyta, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o ANK 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Taigi, aptartame teisiniame reguliavime aiškiai nustatyta, kokie subjektai turi teisę skųsti nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Pareiškėjo skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog minėta teisės norma negali būti aiškinama plečiamai, todėl nors aptartos aplinkybės ir nepaneigia Pareiškėjo teisės, vadovaujantis ANK 590 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pranešti atitinkamoms institucijoms apie, jo manymu, galimai daromą administracinį nusižengimą (nagrinėjamu atveju apie J. V. įrengtas vaizdo stebėjimo kameras), tačiau, kita vertus, jos nesuteikia R. B. ir nukentėjusiojo statuso, atitinkamai ir ANK 621 straipsnyje numatytos teisės apskųsti apylinkės teismui Institucijos 2025 m. spalio 13 d. Nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 608 straipsnio 6 dalį, atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma ANK 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Prieš priimant tokį nutarimą, turi būti įvertinta, ar fizinis asmuo yra nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais (ANK 608 straipsnio 7 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių. Kaip teisingai nurodyta R. B. skunde, jam nebuvo suteiktas nukentėjusiojo procesinis statusas, kadangi nenustatyta, kad Pareiškėjui, kaip asmeniui, kuris pranešė apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, šiuo pažeidimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Nors Pareiškėjo teigimu, jis nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino apie padarytą neturtinę žalą, kuri pasireiškė nesaugumo jausmu dėl neteisėtai renkamų duomenų apie Pareiškėją ir jo šeimą, tačiau vien tik formalaus nurodymo apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Nors iš Pareiškėjo pateikto skundo turinio matyti, kad jis nurodo aplinkybes apie padarytą neturtinę žalą, t. y. sukeltas nesaugumo jausmas bei galimas nusikalstamų veikų padarymas Pareiškėjo ar jo šeimos atžvilgiu, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokie skunde pateikti teiginiai apie neturtinę žalą yra deklaratyvaus pobūdžio. R. B. nepateikė jokių duomenų, kad dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo jis patyrė konkrečių nuostolių ar tai turėjo jam kitokios tiesioginės neigiamos įtakos. Vien tai, kad namo bendrose patalpose buvo įrengtos kameros, dėl ko R. B. jaučia nesaugumo jausmą ir pasak jo, tokiu būdu gali būti padarytos nusikalstamos veikos tiek Pareiškėjo, tiek jo šeimos atžvilgiu, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad iš tiesų buvo padaryta neturtinė žala. Apygardos teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, šiuo atveju Pareiškėjas yra laikytinas informacijos pranešėju, t. y. asmeniu, kuris gali pranešti institucijoms apie, jo vertinimu, galimai daromus administracinius nusižengimus, tačiau tai savaime neprilyginama turtinės ar neturtinės žalos patyrimui ir nesuteikia pranešėjui tam tikro procesinio statuso, kurio pagrindu jis galėtų apskųsti apylinkės teismui Institucijos priimtą nutarimą. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, priešingu atveju susiklostytų situacija, kai ne teismo tvarka priimto nutarimo, kuriuo atsisakoma pradėti administracinę teiseną ar ji nutraukiama, apskundimui pakaktų tik formalaus pranešėjo nurodymo apie patirtą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, net ir nenustačius tai patvirtinančių bylos aplinkybių, o tai nebūtų suderinama su protingumo ir proceso ekonomiškumo principais.

12. Be kita ko, asmuo, kurį Pareiškėjas kaltina neteisėtu vaizdo kamerų įrengimu – J. V. yra kitas to paties namo gyventojas. Kaip matyti iš byloje esančios „(duomenys neskelbtini)” bendrijos pirmininkės el. laiško kopijos, kamerų įrengimas, savininkų apklausos rengimas ir atlikimas buvo vykdomas pačių (duomenys neskelbtini) namo gyventojų inciatyva, siekiant užtikrinti didesnį bendrą saugumą, apsaugą nuo vandalizmo bei kitų netinkamų veiksmų bendro naudojimo patalpose. Bendrija buvo informuota, kad laiptinės savininkų dauguma pritarė kamerų įrengimui. Paties Pareiškėjo teigimu, sutikimas dėl kamerų buvo duotas 2 ir 3 aukštui. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės paneigia, kad R. B. galėjo būti padaryta neįvardinto dydžio neturtinė žala. Vis tik aptarti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad galimai susiklostęs civilinis ginčas tarp vieno iš namo savininko, t. y. Pareiškėjo ir (ar) bendrijos, J. V. dėl bendraturčių teisių ir pareigų naudojantis bendrąja daline nuosavybe yra bandomas spręsti netinkamo pobūdžio priemonėmis, kas yra nesuderinama teisingumo principu.

13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad R. B. nėra tinkamas subjektas skųsti Institucijos 2025 m. spalio 13 d. Nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi nenurodė, kokia konkreti neturtinė žala jam buvo padaryta ir nepagrindė galimos žalos padarymo aplinkybių tai patvirtinančiais duomenimis, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. B. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.