Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-254/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-05
Bylos Nr.
1A-254/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Šeškauskas, Violeta Ražinskaitė, Linas Šiukšta (pran.)
Nuteistasis
R. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-254/2007Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Tomo Šeškausko,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,gynėjai Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. (R. Š. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo

R. Š. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u statė:

R. Š. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 21 d., apie 19 val., Tauragės m. duomenys neskelbtini) esančio J. S. buto kambaryje, buitinio konflikto metu išdaužto lango stiklo šuke tyčia vieną kartą smogė J. S. į dešinį žastą, padarydamas jam durtai-pjautą žaizdą dešiniame žaste, nupjaunant stambias arteriją ir veną bei pažeidžiant nervo vientisumą, dėl ko nukentėjusysis nuo ūmaus išorinio nukraujavimo iš žaizdos po keliolikos minučių to paties buto virtuvėje mirė. Tokiu būdu R. Š. nužudė J. S. .

Šalies argumentai

Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl jam paskirtos per griežtos bausmės. Jo nuomone, skirdamas bausmę, teismas pakankamai neįvertino bylos aplinkybių, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir jo asmenybės. Jis neneigia savo kaltės ir pripažįsta, kad dūrė stiklo šuke J. S. . Supranta ir tai, kad turėjo galimybę iškviesti medicininę pagalbą, bet to nepadarė, nes J. S. sužalojimo nesimatė. Jis sutinka su teismo išvada, kad padarė nužudymą veikdamas netiesioginės tyčios forma, taip pat su tuo, kad iš kaltinimo buvo pašalinti kiti J. S. padaryti sužalojimai. Todėl jis jokių teismo išvadų dėl savo kaltės neginčija. Dėl to, ką padarė, jis apgailestauja bei gailisi ir tai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau nors teismas ir nusprendė jam skirti švelnesnę už sankcijos vidurkį bausmę, jis šią bausmę vis tiek laiko aiškiai per griežta. Nors padarė labai sunkų nusikaltimą, tačiau, be išdėstytų aplinkybių, teismas turėjo atsižvelgti, kad jis jauno amžiaus ir yra neseniai vedęs. Nepriklausomai nuo jam paskirtos bausmės dydžio, nusikaltimo pasekmių atstatyti jau nepavyks, tuo tarpu jo ateičiai bausmės laikas turi labai svarbios reikšmės. Nužudęs savo pažįstamą ir draugą, jis pats jau įvertino savo poelgį ir padarė reikiamas išvadas. Prašo atsižvelgti į jo nurodytas aplinkybes, nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teismo posėdyje gynėja prašo nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino ištirtus įrodymus, todėl pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažino R. Š. kaltu. Jo kaltę padarius nužudymą patvirtina nuosprendyje išdėstyti ir aptarti įrodymai. Teismo išvados, taip pat ir dėl J. S. nužudymo veikiant netiesiogine tyčia, atitinka faktines bylos aplinkybes, o pripažinta įrodyta nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d. Viso to neginčija, o paduotame apeliaciniame skunde tai netgi patvirtina, ir pats nuteistasis R. Š. , kuris nesutinka tik su jam paskirta bausme. Tačiau bausmės klausimą teismas, kolegijos nuomone, irgi išsprendė teisingai.

Iš nuosprendžio matyti, kad skiriant R. Š. bausmę, teismas BK 54, 61 straipsnių ir kitų bausmės skyrimą reguliuojančių BK bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina ir tai, kad nuosprendyje jau paminėtos faktiškai visos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės ir kad į visas tas aplinkybes skiriant R. Š. bausmę jau buvo atsižvelgta.

Teismas jau nustatė dvi R. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, o taip pat padėjimą padarytą nusikalstamą veiką išaiškinti. Apelianto papildomi argumentai apie tai, kad jis gailisi ir apgailestauja, o dėl savo elgesio padarė reikiamas išvadas, iš esmės yra tos pačios jau nurodytos aplinkybės, kurias teismas jau įvertino ir kurios tikrai jau turėjo reikšmės paskirtos bausmės dydžiui. Tačiau teismas pagrįstai nustatė ir R. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Byloje nustatyta, kad iki nusikaltimo padarymo nuteistasis kartu su nužudytuoju kelias paras girtavo, netrukus po J. S. nužudymo R. Š. buvo nustatytas sunkus girtumas. Pati konflikto kilimo ir sugėrovo nužudymo priežastis buvo menkavertė ir galėjusi kilti tik dėl besaikio girtavimo. Pats nuteistasis teisme pripažino, kad nebūtų J. S. nužudęs nebūdamas girtas. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo girtumas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį įvertinęs ne tik atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, tačiau taip pat įvertinęs ir kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Iš nuosprendžio matyti, kad į šias aplinkybes taip pat buvo atsižvelgta. Apeliaciniame skunde nuteistasis tikrai nepagrįstai nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino jo padaryto nusikaltimo pobūdžio ir jo asmenybės, nes nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje būtent šioms aplinkybėms buvo skirtas didelis dėmesys. Vertinant nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismas pagrįstai nurodė, kad R. Š. padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą. Nors ir buvo nustatyta, kad R. Š. neturėjo išankstinio tikslo atimti J. S. gyvybę ir kad jis nužudymą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, tačiau nuteistasis atėmė gyvybę kitam žmogui, dėl to kilo itin sunkios ir jau neatstatomos pasekmės, o tuo pačiu ir padaryta ypatinga žala nužudytojo artimiesiems ir visuomenei. Skiriant bausmę, teismas jau atsižvelgė ir į apelianto argumentus apie tai, kad jis dar jauno amžiaus ir neseniai sukūrė šeimą. Tačiau buvo atsižvelgta ir į kitus bylos duomenis, kurie nuteistąjį iš esmės apibūdina tik neigiamai. Iš bylos matyti, kad 1977 m. gimęs R. Š. anksčiau jau tris kartus buvo teistas už vagystes. Tie teistumai jau išnykę, todėl R. Š. negali būti laikoms teistu, o juo labiau recidyvistu. Vis dėlto šios aplinkybės apelianto asmenybę apibūdina neigiamai. Panašiai R. Š. apibūdina ir kitos, su teistumais nesusijusios aplinkybės. Nustatyta, kad nuteistasis oficialiai niekur nedirbo, gyveno pas savo motiną nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos, piktnaudžiavo alkoholiu ir buvo už tai baustas administracine tvarka. Beveik visi šioje byloje apklausti liudytojai, tarp jų netgi pati R. Š. motina, parodė, kad nuteistasis dažnai girtaudavo, o pasigėręs tapdavo ūmiu ir konfliktišku. Nuteistasis vienu iš savo skundo argumentų nurodo tai, kad jis vedęs. Tačiau iš bylos matyti, kad savo buvusią sugyventinę K. L. jis vedė tik jau būdamas suimtas šioje byloje. Tuo tarpu apklausta liudytoja jo dabartinė sutuoktinė K. L. parodė, kad dar iki nusikaltimo padarymo ji buvo palikusi R. Š. ir išsikrausčiusi gyventi kitur dėl konfliktų su nuteistuoju.

Apeliaciniame skunde nuteistasis dar užsimena ir apie bausmės tikslus. Iš tikrųjų bausmės paskirtys išdėstytos BK 41 str. 2 dalyje, tarp tų paskirčių čia nurodomas ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, atėmimas ar apribojimas nuteistam asmeniui galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Teismo skiriamos bausmės rūšis ir dydis turi atitikti bausmės paskirtį ir negali jai prieštarauti. Tuo tarpu aiškiai ir nepamatuotai švelnios bausmės, juo labiau už nužudymą, paskyrimas neabejotinai prieštarautų bausmės tikslams ir paskirčiai, pirmiausia teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimui.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad teismas jokių bausmės skyrimo taisykles nustatančių įstatymų reikalavimų nepažeidė, o skiriant R. Š. bausmę jau atsižvelgė ne tik į paties apelianto nurodomas, bet ir į visas įmanomas kitas aplinkybes, leidusias nuteistajam paskirti pakankamai švelnią, tačiau teisingumo ir protingumo kriterijams neprieštaraujančią bausmę. R. Š. paskirta ženkliai už BK 129 str. 1 d. sankcijos vidurkį mažesnė 8 metų laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta. Nuosprendį keisti ir šią bausmę dar labiau švelninti, kolegijos nuomone, jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u taria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai: Violeta RažinskaitėTomas Šeškauskas