Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. S. ir P. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas G. Byčius nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. mirė pareiškėjo P. B. pusbrolis E. V.. Kadangi mirusysis vaikų neturėjo, vieninteliai turto paveldėtojai yra pusbroliai ir pusseserė, t. y. pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys. Pareiškėjui pradėjus tvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo priėmimo paaiškėjo, kad dokumentuose yra daug klaidų ir neatitikimų, skiriasi vardai, pavardės, todėl notaras nesutiko išduoti paveldėjimo teisės liudijimo ir nurodė kreiptis į teismą, taip buvo praleistas terminas palikimui priimti.

Liudytojas V. N. teismo posėdžio metu parodė, kad mirus E. V. į jį kreipės pareiškėjas ir prašė padėti sutvarkyti dokumentus palikimui priimti. Jis gavęs pareiškėjo įgaliojimą pradėjo rinkti dokumentus, paaiškėjo daug neatitikimų, buvo neteisingai nurodytos pavardės – B., B., vardas – J., J.. Į notarinę kontorą kreipėsi laiku, tačiau dėl šių netikslumų notaras atsisakė išduoti paveldėjimo dokumentus. Jis lankėsi pas suinteresuotus asmenis, šie neprieštarauja, kad pareiškėjas priimtų palikimą. Kiek žinoma turtą sudaro butas (palėpėje) esantis Viešvilės kaime ir apie 2 hektarus žemės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra įtvirtintos CPK 445 straipsnyje. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019 m. lapkričio 11 d. pažymoje apie gimimą nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta P. ir P. iki santuokos B. B. duktė J., gimusi (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) pakrikštytas P. ir P. iki santuokos B. B. sūnus A., gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). gimimo įraše P. B. tėvais nurodyti S. B. ir A. B..

(duomenys neskelbtini) gimimo įraše nurodyta, kad E. V., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai yra J. B.-V. ir A. V. (duomenys neskelbtini) išduotame medicininiame mirties liudijime nurodyta E. V., gimęs (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo P. B. tėvas A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) buvo palikėjo E. V. mamos J. V. (B.) brolis, t. y. pareiškėjas ir palikėjas yra pusbroliai. Pareiškėjas nepraleidęs įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, kreipėsi į notarinę kontorą, tačiau dėl pateiktuose dokumentuose esančių netikslumų, klaidų nurodytose pavardėse ir varduose, notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad pareiškėjas P. B. ir mirusysis E. V. buvo pusbroliai. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų ir jie reikalingi paveldėjimo teisės liudijimui gauti, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad P. B. yra (duomenys neskelbtini) mirusio E. V. pusbrolis tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 444 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 445 straipsnis).

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kaip nurodo pareiškėjas jis kreipėsi į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras pamatęs dokumentuose esančius netikslumus ir rašybos klaidas patarė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl giminystės nustatymo, tačiau notaras nepasakė, kad norint priimti palikimą reikia notarinėje kontoroje paduoti pareiškimą. Kol buvo renkami dokumentai trijų mėnesių terminas praėjo. Šioje byloje pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės turi įtakos tam, kad pareiškėjas negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškėjo prašymui neprieštarauja, ginčo byloje nėra, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas, terminas palikimui atsiradusiam po E. V. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 444-448 straipsniais, 580-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. V., gimęs (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra P. B., gimusio (duomenys neskelbtini) pusbrolis (šeštos eilės įpėdinis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Pareiškėjui P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po pusbrolio E. V., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.