Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prašymą dėl 2015 m. birželio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nutarimas įsiteisėjo 2015 m. birželio 23 d.

2017 m. gegužės 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas J. G. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo. Prašo rasti galimybę grąžinti vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo atimtas. Nurodo, jog teisė vairuoti atimta 2015 m. birželio 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkinamas.

2015 m. birželio 25 d. LR Įstatymu Nr. XII-1869 patvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d. (toliau – ANK). Įsigaliojus ANK Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) neteko galios. ANK nenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), o įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Todėl J. G. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės, kuri buvo atimta dar iki įsigaliojant ANK, atėmimo terminą nagrinėtinas pagal pažeidimo metu ir administracinės nuobaudos pradėjimo vykdyti galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01) numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Teismų praktikoje nustatyta, jog paskyręs nuobaudą organas (pareigūnas) gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad pagal šią normą, galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusios institucijos teisė, bet ne pareiga.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog praėjo pusė paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, 2015 m. birželio 1 d. nutarimas įsiteisėjo 2015 m. birželio 23 d., todėl pusė faktinio teisės atėmimo termino suėjo 2016 m. gruodžio 23 d. J. G. sumokėjo teismo skirtą 868 Eur baudą 2015 m. liepos 10 d. (b. l. 4). Taip pat J. G. pateikė administracinės bylos Nr. A2-6-1734-201/2015 posėdžio garso įrašus (b. l. 6) ir 2017 m. gegužės 15 d. išrašą iš administracinių nusižengimų registro apie jam registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 3-5). Išrašu iš administracinių nusižengimų registro nustatyta, jog 2016 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu J. G. nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2016 m. balandžio 15 d. vairavo motorolerį, kuris neįregistruotas bei kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Tai yra, J. G. specialiosios teisės atėmimo terminu padarė teisės pažeidimą. Taigi išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog J. G. pateiktas prašymas neatitinka formalių ATPK 329 straipsnio reikalavimų.

Teismų praktikoje sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad J. G. buvo nubaustas už tai, jog padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairuodamas automobilį nepasirinko reikiamo saugaus šoninio tarpo, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę ir iš eismo įvykio pasišalino, apie tai nepranešęs policijai. Tokiais veiksmais apgadino du automobilius. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. iki 2015 m. birželio 1 d. nutarimo priėmimo buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šios aplinkybės rodo, kad J. G. padaryti administraciniai pažeidimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kad asmuo yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Jo padaryti pažeidimai, numatyti ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01), vertintinas kaip itin šiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių ne tik buvo apgadintas pažeidėjui ir nukentėjusiam asmeniui priklausantis materialus turtas, tačiau buvo sukeltas pavojus paties pažeidėjo, taip pat ir kitame automobilyje buvusiai garbaus amžiaus nukentėjusios motinai, kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.

2015 m. birželio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarime nurodyta, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos J. G. tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Skiriant nuobaudą, įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę ir nenustačius J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtos minimalios Įvertinus nustatytas aplinkybes, J. G. skirtinos minimalios nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje sankcijose numatytos nuobaudos.

Atsižvelgiantį į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog J. G. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, todėl jo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

J. G. prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.