Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

F. C. (F. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis krovėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis F. C. (F. C.), mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 23:30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamasis F. C., buitinio konflikto su savo sutuoktine I. C. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,19 promilių girtumas), kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam I. C. kairią koją, vėliau koja įspyrė jai į tą pačią koją, tokiu būdu, nukentėjusiajai I. C., sukeldamas fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis F. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis F. C. savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, 2016 m. rugpjūčio 20 d., būdamas neblaivus, smurtavo prieš savo sutuoktinę, tačiau nusikaltimo padarymo aplinkybių papasakoti negalėjo, kadangi kaltinamojo teigimu, jis šių aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Dėl panaudoto smurto prieš savo sutuoktinę I. C., kaltinamasis F. C. gailisi.

Kad būtent kaltinamasis F. C. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji – jo sutuoktinė I. C., patvirtinusi, kad kaltinamasis F. C., būdamas girtas visada būna agresyvus, dažnai naudoja smurtą tiek jos, tiek jų dukros atžvilgiu, o 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 23:30 val., kaltinamasis grįžęs girtas namo, pradėjo reikalauti padaryti jam salotų. Ji davė vyrui pavalgyti, bet šis pradėjo dukters V. C. reikalauti perjungti televizoriaus kanalą. Jei ši to nepadarys, sudaužysiantis televizorių. Dukrai neperjungus televizoriaus kanalo kaltinamasis F. C. metė į televizorių plastmasinį dubenėlį su salotomis, dėl ko ekranas pasidengė maisto likučiais. Be to, kaltinamasis pradėjo grasinti tiek jai tiek jų dukrai, todėl dukra paskambino ir apie kaltinamojo elgesį pranešė policijai. Belaukdamas policijos pareigūnų, kaltinamasis F. C. ranka trenkė jai į kairę koją, o paskui dar ir spyrė į tą pačią koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Smurto nukentėjusiosios I. C. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir liudytojos V. C. parodymais, esančiais baudžiamojoje byloje (b. l. 19) bei tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriuose yra užfiksuotas smurto panaudojimo faktas ir nurodyta, kad nukentėjusiajai buvo sumuštas kelis (b.l. 20-22), o alkoholio matuoklio parodymais užfiksuota, kad įvykio metu kaltinamasis F. C. buvo neblaivus ir jam buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas (b.l. 35).

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo F. C. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltė smurto panaudojimu savo sutuoktinės – nukentėjusiosios I. C. atžvilgiu patvirtinamas nukentėjusiosios parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ir liudytojos V. C. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, taip pat baudžiamojoje byloje esančiu policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, ir mano, kad šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad kaltinamasis F. C., mušdamas sukėlė savo sutuoktinei (šeimos nariui) nukentėjusiajai I. C. fizinį skausmą, ir šie jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo F. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, bei į kaltinamojo F. C. asmenybę, kuris anksčiau nebuvo teistas, dirba ir iš dalies išlaiko šeimą, ir mano, kad kaltinamajam F. C. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, taikant įstatyme (BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas) numatytą įpareigojimą, kuris gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, nes kaltinamasis sutiko gydytis nuo alkoholizmo. Prokuroras baigiamųjų kalbų metu taip pat prašė paskirti kaltinamajam BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą – tam tikru laiku būti namuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis dirba ir F. C. teigimu, jam į darbą reikia vykti laibai anksti ryte, teismas mano, kad šį įpareigojimą kaltinamajam skirti netikslinga

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam F. C. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą.

Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamajam F. C. skirtina laisvės apribojimo bausmė ir turi būti taikomi tam tikri įstatymuose numatyti įpareigojimai, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio šio teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga F. C. paskirtą kardomąją priemonę taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

F. C. (F. C.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu F. C. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam – laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant nuteistąjį F. C. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir praeiti visą gydymosi nuo alkoholizmo kursą.

Taip pat, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnio reikalavimais, įpareigoti F. C. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per penkis mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą.

Kardomąją priemonę, paskirtą F. C. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

Išaiškinti nuteistajam F. C., kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo nustatytus įpareigojimus. Nuteistajam F. C. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.