Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-02-26 · Byla Nr. TS-11-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-26
Bylos Nr.
TS-11-806/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis
O. R.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-11-806/2018
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 59-9, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 253 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, O. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendis pakeistas ir O. R. gynėjo apeliacinis skundas tenkintas dalinai: 1) pašalinta aplinkybė, kad 2013-06-14 nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarytas bendrininkų grupėje su J. A.; 2) pašalinta aplinkybė, kad 2013-09-05 nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarytas bendrininkų grupėje su M. P. ir T. K. ir pakeista suma, už kurią M. P. pardavė O. R. 2,303 metamfetamino, sumažinant ją iki 100 Lt; 3) pašalinta aplinkybė, kad 2013-09-18 nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje su A. F.; 4) O. R. nusikalstama veika pagal kaltinimą dėl 2013-09-18 neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. rugsėjo 18 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. kovo 18 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės atliko 2016 m. gruodžio 18 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. sausio 25 d. - 2 metai 1 mėnesis 23 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2018 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 59-9 nutarė netaikyti nuteistajam O. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijoje buvo svarstytas 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisija tąkart nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, nes atsižvelgė į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 65 balus, du kartus taikytą lygtinį paleidimą, kurio reikalavimų O. R. nėra pažeidęs, tačiau tai nepadarė jokios teigiamos įtakos nuteistojo apsisprendimui daugiau nebenusikalsti, į būdingą nusikaltimams modelį, į nuteistojo veiklą, sietiną su narkotinių medžiagų neteisėtu disponavimu, jų platinimu, į negebėjimą įvardinti narkotikų vartojimo žalos, savo nusikalstamos veiklos neigimą, susijusios su narkotikų platinimu, pasekmes aukoms, kaltinimus valstybinėms institucijoms, kurios negeba sustabdyti narkotikų įvežimo į Lietuvą, į emocinės gerovės problemas – jausmų slopinimą, galios jausmo palaikymą nebrandžiu elgesiu, į mąstymą ir elgesį – nebrandžius problemų sprendimo būdus, kylančių problemų identifikavimo sunkumus, neigiamų pasekmių nenumatymą, nuostatas –sunkumus laikantis visuomenės vertybių ir normų, savo nusikalstamos veiklos minimizavimą, neutralizavimą, elgesį bausmės atlikimo metu – 3 kartus pažeistus režimo reikalavimus, nedengiamą ieškinį, į tai, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba, konkretumo stoką numatytiems planams bei nustatė rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: atlikti gerbūvio darbus, konsultuotis su įstaigos psichologu, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis tokį Komisijos nutarimą apskundė, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. 2017 m. spalio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Pakartotinai svarstant galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatyta, jog jis pirmiau minėtas rekomendacijas dėl elgesio rizikos mažinimo vykdė: konsultavosi su įstaigos Psichologinės tarnybos darbuotojais: nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. dalyvavo kassavaitiniuose psichokorekcinės „Bendravimo grupės“ užsiėmimuose, savanoriškai atliko gerbūvio darbus (išvalė langą koridoriuje, prausykloje), dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. dalyvavo „Agresijos ir auto agresijos valdymas“ programoje.

Komisija, be kita ko, nurodo, kad O. R. anksčiau teistas 12 kartų už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, plėšimą, sukčiavimą, jam du kartus taikytas lygtinis paleidimas, kurio reikalavimus yra įvykdęs. Nusikaltimų pobūdis panašus. 1/2 bausmės atliko 2016-12-18. Amžius pirmojo teistumo metu – 17 metų. Nusikaltimai nesunkėja. Dėl savo nusikaltimų kaltę pripažįsta. Keletas nuteistojo nusikaltimų buvo padaryti kartu su kitais asmenimis. O. R. neigia bendravęs su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis. Nuteistasis neigia narkotinių medžiagų vartojimą, nerasta informacijos asmens byloje apie jo narkotikų vartojimą, taip pat nėra fiksuota nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų Vilniaus PN šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistojo nusikalstama veikla sietina su narkotinių medžiagų neteisėtu disponavimu, jų platinimu, Vilniaus PN baigė psichoedukacinę programą „Įžanginę grupę“, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, pasikeitęs narkotikų vartojimo žalos matymas, didesnis paties atsakomybės prisiėmimas už neteisėtą veiklą. O. R. neigia žalingą alkoholio vartojimą. Pripažįsta, kad pirmieji jo nusikaltimai padaryti apgirtus nuo alkoholio, nerasta duomenų apie nuteistojo smurtinius bei paskutinius nusikaltimus padarytus apsvaigus nuo alkoholio būsenoje. Šios laisvės atėmimo bausmės Vilniaus PN metu nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime svarbūs yra kiti žmonės, adaptuojasi prie įvairių socialinių situacijų. Prastas nuteistojo saviveiksmingumas, kyla sunkumai savo galios jausmą, savivertę palaikyti brandžiai, socialiai priimtinu būdu tenkinant savo poreikius, norus, nuteistasis linkęs slopinti savo jausmus (ypač nerimą, įtampą), sunkumų išvengti neapgalvotu, greitai malonumus ir naudą teikiančiu, padedančiu atsipalaiduoti neteisėtu elgesiu. Nuteistasis neigia savižudiškas mintis, savęs žalojimo, žudymosi ketinimus ar bandymus. Emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, galios jausmo palaikymas nebrandžiu elgesiu) galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, tačiau išlieka gynybiškumas, baimingumas santykyje jo vertinimo metu. Bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti savitvardos, emocinės kontrolės praradimai, pats nuteistasis taip pat juos neigia. Bendrai jo nusikalstamam elgesiui nebūdingas smurtinis, agresyvus elgesys, tačiau paskutiniame teistume fiksuotas žiauraus elgesio su gyvūnais epizodas. Nuteistasis, vykdydamas VPN Lygtinio paleidimo komisijos įpareigojimą konsultuotis su įstaigos psichologu nuo 2017-10-05 iki 2017-12-15 dalyvavo psichokorekcinės „Bendravimo grupės“ privalomuose 10 užsiėmimų. Stebimi nuteistojo teigiami motyvacijos keisti nusikalstamą elgseną pokyčiai – kritiškiau vertina savo elgesį, nevengia savo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, geba įžvelgti nusikalstamumą skatinančius veiksnius (perteklinę įtampą, atsipalaidavimą, nusiraminimą tik veikloje, dažniausiai neteisėtoje) ir dėl to kylančias problemas, bando rasti lankstesnius prosocialius problemų sprendimo būdus, geriau suvokia savo nusikalstamų veiksmų pasekmes tiek sau, tiek savo artimai aplinkai, tiek visuomenei, turi konkrečius, įgyvendinamus ateities tikslus, sietinus su tęstine darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu. Nuteistojo buvę problemų sprendimo būdai, kylančių problemų identifikavimo, neigiamų pasekmių numatymas sunkumai daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė 3 kartus, už ką 3 kartus buvo baustas, šiuo metu nuobaudos negalioja, 1 kartą skatintas. O. R. turi vidurinį išsilavinimą, elektros įrengimų remontininko, staliaus specialybes. Yra motyvuotas dirbti laisvėje. 2017-03-01 nuteistasis pateikė pažymą iš VšĮ „Kalinių dalinės integracijos centro“, kurioje rašoma, kad nuteistajam bus suteikta darbo vieta, kai bus išleistas iš įkalinimo įstaigos. Vilniaus pataisos namuose nedirba. Nuteistasis skolingas pagal patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo. Skola pagal kitus vykdomuosius dokumentus 2440,87 Eur (nemoka). Palaiko glaudžius socialinius ryšius su buvusia žmona telefoninių pokalbių metu, laiškais. Važiuos gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Gautas liudijimas, kuriame nurodoma, kad nuteistasis turi nuosavą butą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 58 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 40 balų (nėra galimybės mažinti), dinaminiai – 18 balų (yra galimybė mažinti). Komisija pažymėjo, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgus į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 58 balus, didelį teistumų skaičių, į nuteistojo veiklą, sietiną su narkotinių medžiagų neteisėtu disponavimu, jų platinimu, į emocinės gerovės problemas – polinkį slopinti savo jausmus (ypač nerimą, įtampą), sunkumus išvengti neapgalvotu, greitai malonumus ir naudą gaunančiu, padedančiu atsipalaiduoti neteisėtu elgesiu, į elgesį bausmės atlikimo metu – 3 kartus pažeistus režimo reikalavimus, nedengiamą ieškinį, į tai, kad pataisos namuose nedirba, konkretumo stoką numatytiems planams, Komisija padarė išvadą, jog O. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, nėra svaraus pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Komisija pateikė šias rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: atlikti gerbūvio darbus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismui nusprendus taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pasiūlyta nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi iki 2020-03-18, dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėn. nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo O. R. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti minėtą 2018 m. sausio 29 d. Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis visų pirma pažymi, jog Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įpareigota vertinti nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų rezultatus. Nurodo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pataisos namuose baigė psichoedukacinę programą “Įžanginę grupę”, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims. Pats jokių problemų su narkotikų ar alkoholio vartojimu teigia neturintis. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir mokosi įvairių specialybių. Dalyvauja beveik visose socialinės reabilitacijos programose. O. R. teigimu, Komisija šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir ypatingą dėmesį skyrė ankstesniam teistumų skaičiui, kuris, pasak nuteistojo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog daug kartų teistas asmuo negali pasikeisti. Dėl paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo atliekant bausmę, O. R. atkreipė dėmesį į tai, kad sutinkamai su Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, tai – viena iš pagrindinių socialinės reabilitacijos formų, todėl nuobaudos skyrimas negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Nuteistojo teigimu, nebuvo vertinta, dėl kokio jo elgesio jam skirtos nuobaudos už pažeistus režimo reikalavimus. Nuteistasis nurodo, jog netinkamą aplinką ir asmenų ratą pasirinko netekęs visų artimųjų, iš nevilties, negalvojo apie pasekmes. Laisvės atėmimas padėtį sunkina. Pataisos namuose teigia nedirbantis, kadangi jo prašymai buvo atmesti. Turi skolų. Taip pat teigia turintis sveikatos problemų (reikalingos operacijos), kurių neatidėliotinai spręsti būdamas nelaisvėje negali. O. R. nurodo, jog yra praktiškai atlikęs 2/3 laisvės atėmimo bausmės, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi galimybę įsidarbinti laisvėje bei padengti skolas pagal vykdomuosius raštus, atliko gerbūvio darbus, dėl nusikalstamų veikų prisipažįsta ir gailisi, vertina darbo teikiamą naudą, padarė tinkamas išvadas, pasimokė iš praeities klaidų, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo. Prašo suteikti šansą gyventi normalų gyvenimą, įsipareigoja stropiu bei doru elgesiu įrodyti, kad gali gyventi ir dirbti laisvėje, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, vykdyti skirtus įpareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. R. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kreiptinas dėmesys, jog nuteistajam atitinkant visus formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo reikalavimus, teismų praktikoje tai pripažįstama tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne absoliučiu lygtinio paleidimo pagrindu, sutariama, kad sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, būtina atsižvelgti, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti likusį atlikti bausmės laiką, ankstesnius teistumus, veikų pavojingumą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes, turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

Pagal BVK 164 straipsnio 2 dalį, vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apsvarstomi nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Teismas, išanalizavęs nuteistojo O. R. asmens bylos medžiagą bei skundžiamo Komisijos nutarimo argumentus, konstatuoja, kad aplinkybės, turinčios įtaką sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, skundžiamame nutarime yra aptartos, Komisijos išvada motyvuota, pagrįsta, paremta ne pavienių kriterijų, o visų reikšmingų aplinkybių visumos vertinimu ir šiuo metu nėra pagrindo su ja nesutikti.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla, matyti, kad nuteistasis O. R. atliko pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sutinka dėl intensyvios priežiūros, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, konsultuojasi su įstaigos psichologu, stebimi jo teigiami elgsenos pokyčiai – kritiškiau vertina savo elgesį, jo pasekmes, nevengia savo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nestebima žalingų įpročių, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kartą skatintas, turi vidurinį išsilavinimą, kelias specialybes, laisvėje turėtų galimybę įsidarbinti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šias aplinkybes teismas vertina teigiamai ir nuteistajam palankiai, tačiau bendrame nuteistąjį ir jo elgesį charakterizuojančių aplinkybių fone, jos nesudaro pakankamo pagrindo taikyti O. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

O. R. anksčiau teistas 12 kartų už nusikaltimus turtinėms teisėms ir interesams, Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, plėšimą, sukčiavimą. Jam du kartus taikytas lygtinis paleidimas, kurio reikalavimų nuteistasis nepažeidė, tačiau tolimesnių pastangų keisti elgesį neparodė, į visuomenei priimtiną gyvenimo būdą negrįžo, vėl nusikalto. Šiuo metu atlieka bausmę ir už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų neteisėtu disponavimu, jų platinimu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog O. R. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, paskirtos teisinės elgesio korekcijos priemonės jo asmenybei neturėjo jokios teigiamos įtakos, matomas polinkis elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms, visuotinai pripažįstamoms normoms. Pažymėtina, kad ankstesnio nusikalstamo elgesio istorija, kaip nurodoma ir asmens Socialinio tyrimo išvadoje, išlieka nekintančiu kriminogeniniu veiksniu, todėl teismas ją vertina kaip objektyvų rodiklį sprendžiant ir dėl nuteistojo elgesio ateityje. Paskutinių nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų itin pavojingas visuomenei pobūdis jo asmenybę taip pat apibūdiną kaip labiau pavojingą. O. R. amžius pirmojo teistumo metu – 17 metų, o tai leidžia teigti, jog iškreiptas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo dar jauname amžiuje. Nuteistojo teigimu, netinkamą aplinką ir asmenų ratą jis pasirinko netekęs visų artimųjų, iš nevilties, negalvojo apie pasekmes. Šias paties nuteistojo nurodytas aplinkybes vertinant kartu su užfiksuotomis Socialinio tyrimo išvadoje – prastas nuteistojo saviveiksmingumas, kyla sunkumai savo galios jausmą, savivertę palaikyti brandžiai, socialiai priimtinu būdu tenkinant savo poreikius, norus, matomas polinkis slopinti savo jausmus (ypač nerimą, įtampą), sunkumų išvengti neapgalvotu, greitai malonumus ir naudą teikiančiu, padedančiu atsipalaiduoti neteisėtu elgesiu, leidžia pagrįstai abejoti, ar nuteistasis, susidūręs su įvairiais gyvenimo sunkumais, turės pakankamai ryžto pasirinkti tinkamą elgesio modelį. Teismas, kaip to reikalaujama ir teismų praktikoje, vertina ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, iki skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog O. R. kartą skatintas, tačiau tris kartus jis ir pažeidė režimo reikalavimus, už tai buvo baustas. Nors nuobaudos nebegalioja, minėtas pataisos įstaigos vidaus taisyklių nepaisymas, sudaro pagrindą manyti, jog O. R. nerodė pakankamai pastangų tinkamai ir nepriekaištingai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors padaryti pažeidimai savo esme nėra šiurkštūs, šiuo atveju svarbesnis pats nuteistojo požiūris į nustatytą tvarką, pavyzdingą jos laikymąsi. O. R. teigimu, jis motyvuotas dirbti ir dengti skolas, tačiau kaip matyti, laisvės atėmimo bausmės vietoje nedirba. Teismui susipažinus su asmens bylos medžiaga, nustatyta, jog nuteistasis išties, kaip pats nurodė skunde, kelis kartus kreipėsi dėl darbo, tačiau Vilniaus pataisos namų Drausmės komisija netarpininkavo. Pažymėtina, jog O. R. kreipėsi būtent dėl darbo už pataisos namų ribų be sargybos ir palydos, nepalankių sprendimų nustatyta tvarka nuteistasis neskundė. Pirmąjį kartą Komisijai netenkinus O. R. prašymo ir vieną iš tolimesnių rekomendacijų dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo nurodžius – atlikti gerbūvio darbus, nuteistasis juos atliko, tačiau, teismo vertinimu, jie gana mažareikšmiai. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, naudojant OASys metodiką, šį kartą įvertinta 58 balais (ankstesnis vertinimas – 65 balai), t. y. ji sumažėjo 7 balais, tačiau jis vis dar priklauso vidutinei rizikos grupei, pažanga nėra ženkli. Teismo požiūriu, toks nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo įvertinimas pirmiau aptartų reikšmingų aplinkybių kontekste vis dar nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, jog labiau tikėtina, kad išėjęs į laisvę O. R. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Rizikos statiniai veiksniai – 40 balų, dinaminiai – 18 balų, taigi dar yra terpė nuteistajam parodyti didesnes pastangas, vertas tiek Komisijos, tiek teismo pasitikėjimo, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, jog O. R. neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra palyginti nemaža. Atsižvelgus į bendrą pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teismas vertina, jog šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei yra visiškai išnykęs ir netikslinga jį toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis toliau negali atlikti laisvės atėmimo bausmės dėl sveikatos būklės, byloje nėra. Nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju, neatitiktų teisingumo principo bei visuomenės intereso, kartu sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.

Apibendrinant, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 59-9, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo O. R. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 59-9, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė