Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1818-1066/2022

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-14
Bylos Nr.: eI3-1818-1066/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00076-2021-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjas: Gediminas Užubalis (pirm.)
Pareiškėjas: J. G., R. K., R. L., V. D.
Atsakovas: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

22.1Valstybės tarnautojų teisės ir pareigos
22.4.4Kitos valstybės tarnautojų garantijos
55.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI3-1818-1066/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00076-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 22.1; 22.4.4; 55.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis,dalyvaujant pareiškėjų atstovui R. K.,atsakovės atstovei V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. G., R. K., R. L. ir V. D. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai J. G., R. K., R. L. ir V. D. kreipėsi su skundu, prašydami: 1) priteisti iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) pareiškėjų J. G., R. K., R. L. ir V. D. naudai po 430,00 Eur neišmokėto darbo užmokesčio; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimą grindžia iš esmės tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Tarnybos vado 2020 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. TE-1328 „Dėl priemokų skyrimo“ (toliau – Įsakymas) pareiškėjams nebuvo skirta didesnė priemoka už padidėjusį darbo krūvį laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.

2.2. Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga 2020 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. PP17-47(20) „Dėl priemokų mokėjimo“ kreipėsi į atsakovę, prašydama informuoti, dėl kokių priežasčių 2020 m. spalio mėnesį, 40 profesinės sąjungos narių nebuvo išmokėtos priemokos už papildomų užduočių atlikimą ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Tarnybos pareigūnams laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. (įskaitytinai) už papildomų užduočių atlikimą ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kiekvieną mėnesį skyrė 215,00 Eur priemoką, tačiau pareiškėjams minėta priemoka nebuvo skirta. Minėtame rašte nurodyta, kad pareigūnai, kuriems nebuvo skirta priemoka už papildomų užduočių atlikimą ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, buvo informuoti, kad priemokos nebuvo skirtos dėl jų turimų galiojančių tarnybinių nuobaudų arba jų atžvilgiu atliekamų tarnybinių patikrinimų. Teisę gauti priemoką už papildomų užduočių atlikimą ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą numato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai. Mano, kad priemokos už papildomų užduočių atlikimą ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą skiriamos nepriklausomai nuo to, ar pareigūnas turi tarnybinę nuobaudą ar jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas. Pagal Statuto 37 straipsnio pareigūnai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą negali būti skatinami ar apdovanojami, o kadangi priemokos yra pareigūno darbo užmokesčio dalis – jos negali ir neturi būti laikomos skatinimu. Atsižvelgiant į tai, profesinė sąjunga prašė Tarnybos užtikrinti, kad pareiškėjams ir kitiems rašte nurodytiems asmenims būtų atlyginta už papildomų užduočių atlikimą ir įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

2.3. Teisės aktai nenumato, kad asmeniui, kuris atliko įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už ją galėtų būti neatlyginama, jei darbdavys neturi tam pakankamai finansinių išteklių ar nurodo kitas subjektyvias priežastis. Tokios priežastys negali būti laikomos pateisinamomis bei teisėtomis, kadangi ja yra pažeidžiama konstitucinė pareiškėjų ir kitų Tarnybos pareigūnų teisė į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą. Užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos kontrolės priemonių, už kurias yra atsakinga Tarnyba, įgyvendinimą, Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės statutiniai valstybės tarnautojai, vykdo šias papildomas užduotis: 1) vykdo atvykstančių asmenų per tarptautinius oro uostus ir Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, išorės sienas patikrinimus, taip pat migracijos prevencijos ir kontrolės funkcijas, užtikrina pasienio teisinio režimo laikymąsi; 2) vykdo išskirtinę, kitokią nei įprastiniu režimu teisės aktais reglamentuotą, asmenų vykimo per valstybės sieną kontrolę ir sprendimų leisti atvykti užtikrinimą; 3) suinteresuotoms įstaigoms ir organizacijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims teikia konsultacijas sienos kirtimo, ekstremalios situacijos valdymo sprendimų taikymo, klausimais; 4) užtikrina papildomų apsaugos priemonių laikymąsi; 5) padeda policijai užtikrinti viešąją tvarką pasienio ruože; 6) koordinuoja veiksmus ir keičiasi informacija su policija, muitine, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariais, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, Pasienio kontrolės punktų direkcijos darbuotojais; 7) teikia informaciją Vidaus reikalų ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Vyriausybės kanceliarijai ir kitoms atsakingoms įstaigoms. Dėl šių priežasčių stipriai padidėjo informacijos srautai ir visų Tarnybos statutinių tarnautojų darbų apimtys, viršijančios įprastą darbo krūvį.

2.4. Aplinkybė, nuo kurios konstatavimo priklauso teisė gauti priemoką prie pareiginės algos, yra įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos fakto nustatymas. 2020 m. birželio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 588 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, kuriuo toliau paliekama trečio (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis visos šalies teritorijoje, o užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos kontrolės priemonių, už kurias yra atsakinga Tarnyba, įgyvendinimą, Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės statutiniai valstybės tarnautojai, vykdė užduotis, dėl kurių vykdymo padidėjo Tarnybos statutinių tarnautojų darbo krūvis, bei tai, kad, priemokos buvo išmokėtos tik tiems statutiniams valstybės tarnautojams, kurie neturėjo tarnybinių nuobaudų. Taigi mano, kad pareiškėjams priteistinas neišmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., po 215,00 Eur už kiekvieną kalendorinį mėnesį, kaip ir kitiems statutiniams valstybės tarnautojams.

Šalies argumentai

2.5. Pareiškėjai papildomai rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad asmeninių užduočių niekas negavo, o Vilniaus ir Pagėgių PR vadų tarnybiniuose pranešimuose suformuluotos užduotis yra formalaus pobūdžio, t. y. skirtos visiems pareigūnams, kurie vykdė tarnybą tuo laikotarpiu. Pareiškėjai pareigas atliko su 2020 m. spalio 23 d. įsakyme Nr. TE-1322 ir 2020 m. spalio 23 d. įsakyme Nr. TE-1328 nurodytais pareigūnais. Pareigūnams, kuriems skirtos priemokos nebuvo skirtos individualios ar papildomos užduotys, t. y. pareigūnai atliko tas pačias užduotis, tik skyrėsi apmokėjimas už tas užduotis. Teigia, kad būtent iš pamainos planų, kuriuose pareiškėjai atliko analogiškas užduotis su kitais pareigūnais, matyti tik vienintelis aiškus skirtumas, kad pareiškėjai nebuvo įtraukti į minėtus įsakymus dėl priemokų skyrimo. Akivaizdu, kad turintys nuobaudas buvo tikslingai diskriminuojami tinkamo atlyginimo už atliktas papildomas (padidėjusio masto) funkcijas esant sudėtingai situacijai.

2.6. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia tokią poziciją, kurią grindžia iš esmės šiais argumentais:

3.1. Pagal Statuto 56 straipsnio 2 dalį priemokos dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo. 2020 m. spalio 19 d. buvo gautas Tarnybos Sienos kontrolės organizavimo valdybos (toliau – ir SKOV) viršininko tarnybinis pranešimas Nr. 13-5807 „Dėl priemokų skyrimo“, kuriame jis siūlė už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, susidariusią dėl valstybėje paskelbto trečio (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygio, nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. skirti 10 proc. dydžio priemoką, be kita ko, visiems Tarnybos pasienio užkardų pareigūnams, tarnybą vykdantiems pamainomis. Analogiškas Tarnybos SKOV viršininko tarnybinis pranešimas buvo gautas ir 2020 m. lapkričio 23 d. (Nr.13-6823). Gavus 2020 m. spalio 19 d. tarnybinį pranešimą Nr. 13-5807 bei 2020 m. lapkričio 23 d. tarnybinį pranešimą Nr. 13-6823, buvo parengti Tarnybos vado įsakymai: 2020 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. TE-1377 „Dėl priemokų skyrimo“ ir 2020 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. TE-1511 „Dėl priemokų skyrimo“. Šiais įsakymais nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. buvo skirtos 10 proc. pareiginės algos dydžio priemokos. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjai, jiems, kaip ir visiems kitiems analogiškas funkcijas vykdantiems pareigūnams, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. buvo skirtos 10 proc. pareiginės algos dydžio priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

3.2. Pažymi, kad visi pareiškėjai 2020 m. buvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn (pareiškėjas R. K. net du kartus) už tai, kad tarnybos metu su savimi turėjo / naudojo tarnybos vykdymui nereikalingus ir tarnybos metu draudžiamus turėti daiktus – asmenines ryšio priemones ar asmeninius judesio daviklius. Minėtų daiktų naudojimas trukdo pareigūnui vertinti padėtį tarnybos vietovėje ir yra netoleruotinas. Dėl tokio atsainaus tarnybos vykdymo ir pavestų uždavinių vykdymo kolegoms perkėlimo, pareiškėjams Tarnybos vado 2020 m. spalio 23 d. įsakymais Nr. TE-1322 ir Nr. TE-1328 pareiškėjams nebuvo skirta didesnė priemoka už padidėjusį darbo krūvį laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.

3.3. Tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad didesni priemokų už padidėjusį darbo krūvį dydžiai laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., buvo nustatyti Tarnybos vado 2020 m. spalio 23 d. įsakymais Nr. TE-1322 „Dėl priemokų skyrimo“ ir Nr. TE-1328 „Dėl priemokų skyrimo“. Pareiškėjai, nesutikdami su tokia Tarnybos vado pozicija, į teismą su skundu privalėjo kreiptis per vieną mėnesį nuo šių Tarnybos vado įsakymų priėmimo dienos, t. y. iki 2020 m. lapkričio 23 d., tačiau į teismą pareiškėjai kreipėsi tik 2021 m. sausio 8 d. – praleidus įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėjai praleisto termino atnaujinti neprašo.

3.4. Atsakovė papildomai rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad įvertinus finansines Tarnybos galimybes bei atsižvelgus į pareigūnų išskirtinai asmeninį indėlį – atsakingai ir rūpestingai vykdomas tarnybines užduotis, buvo siūloma padidinti skirtos priemokos dydį už padidėjusį darbo krūvį laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. tik rūpestingai ir atsakingai pareigas vykdantiems pareigūnams. Atsižvelgiant į tai, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vadas 2020 m. spalio 20 d. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 13PR11001, kuriame pasiūlė tarnybiniame pranešime nurodytiems pareigūnams nuo 2020 m. spalio 1 d. iki lapkričio 31 d. skirti priemoką – padidinti jau skirtos priemokos dydį už padidėjusį darbo krūvį, atsiradusį dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos grėsmės. Analogiškas pasiūlymas buvo išdėstytas ir VSAT Vilniaus pasienio rinktinės vado 2020 m. spalio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13VR-11322. Tvirtina, kad Tarnybos vado priemokų įsakymais Nr. TE-1322 ir TE-1328 nebuvo skirtos naujos priemokos pareigūnams, jais nuo 2020 m. spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. buvo tik padidintas jau skirtų priemokų dydis, išskirtinai atsakingai ir preciziškai tarnybines pareigas vykdantiems pareigūnams. Taip pat paaiškina, kad pareiškėjams laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 31 d. jokių papildomų užduočių, išskyrus tų, kurios buvo vykdomos dėl valstybės teritorijoje paskelbtos ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos grėsmės, už kurias pareiškėjams kaip ir kitiems analogiškas funkcijas vykdantiems pareigūnams, buvo skirtos 10 procentų pareiginės algos dydžio priemokos, nebuvo pavesta vykdyti. Tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad galimybės tiksliai nustatyti, koks krūvis teko kiekvienam iš pareiškėjų ar kitam pareigūnui ginčo laikotarpiu, nėra, kadangi pareigūnų darbo krūvis nebuvo fiksuojamas.

3.5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė, palaikydama atsiliepime išdėstytą Tarnybos poziciją, prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepragrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Tarnybos 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. TE-1377 „Dėl priemokų skyrimo“ ir 2020 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. TE-511 „Dėl priemokų skyrimo“ visiems Tarnybos pasienio užkardų pareigūnams, tarnybą vykdantiems pamainomis, tame tarpe, – ir pareiškėjams, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kuri susidarė dėl valstybėje paskelbto trečio civilinės saugos sistemos lygio, nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. buvo skirtos 10 procentų pareiginės algos dydžio priemokos.

4.2. Tarnybos vado 2020 m. spalio 23 d. įsakymais Nr. TE-1322 „Dėl priemokų skyrimo“ ir Nr. TE-1328 „Dėl priemokų skyrimo“ 215,00 Eur priemokos už padidėjusį darbo krūvį, nurodytą Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės vado tarnybiniame pranešime Nr. 13VR-11322 ir Pagėgių pasienio rinktinės vado tarnybiniame pranešime Nr. 13PR-11001 nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., buvo paskirtos atsakingai, sąžiningai ir iniciatyviai dirbantiems pareigūnams.

4.3. Tarnybos vado 2020 m. spalio 23 d. įsakymais Nr. TE-1322 „Dėl priemokų skyrimo“ ir Nr. TE-1328 „Dėl priemokų skyrimo“ 215,00 Eur priemokos už padidėjusį darbo krūvį pareiškėjams skirtos nebuvo.

4.4. Pareiškėjai mano, kad jiems turėjo būti skirta didesnė priemoka už padidėjusį darbo krūvį laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., todėl kreipėsi į teismą prašydami priteisti nesumokėtą darbo užmokestį, t. y. po 430,00 Eur kiekvienam.

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjams nesumokėto darbo užmokesčio už padidėjusį darbo krūvį laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.

6. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi, spręsdamas dėl pareiškėjų J. G., R. K., R. L. ir V. D. apeliacinio skundo, jį tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, panaikino bei perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nurodė, kad siekiant išspręsti nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, be kita ko, būtina įvertinti, ar Tarnybos vadas turėjo pakankamą faktinį pagrindą ginčijamoje situacijoje vienus Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnus (t. y. pareiškėjus) traktuoti kitaip, nei 2020 m. spalio 23 d. įsakyme Nr. TE-1322 nurodytus kitus Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnus, ir ar dėl to nebuvo pažeista pareiškėjų teisė ginčo laikotarpiu gauti tokio pat dydžio (t. y. 430,00 Eur) priemokas. Minėtoje nutartyje tuo pačiu akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų nustatyti visas reikšmingas 2020 m. spalio 20 d. tarnybinio pranešimo Nr. 13PR-11001 parengimo aplinkybes.

6. Ginčo klausimą reglamentuoja Statutas, Priemokų mokėjimo, viršvalandinio darbo bei darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaičiavimo ir apmokėjimo valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas).

Pagal Statuto 56 straipsnio 1 dalies 1–6 punktus pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu; 2) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės; 3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 4) už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms užduotims atlikti; 5) už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su saugomų asmenų fizine apsauga; 6) trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.

Statuto 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „pareigūnų darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedas už laipsnį; 3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 4) priemokos; 5) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą“. Statuto 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtintos pareigūnams mokamų priemokų rūšys, įtvirtinta, kad pareigūnams, be kitų, mokamos priemokos „už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu;“ (1 p.) ir „už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės“ (2 p.). Pagal Statuto 56 straipsnio 2 dalį „priemokos dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 50 procentų pareiginės algos ir tuo pačiu metu pareigūnui gali būti skiriama tik viena iš šių priemokų <...>“.

Pagal Aprašo 4 punktą priemokai skirti tarnautojo ar pareigūno tiesioginis vadovas rašo tarnybos vado pavaduotojui tarnybinį pranešimą dėl priemokos skyrimo, kuriame nurodo, dėl kokių priežasčių tarnautojui ar pareigūnui padidėjo darbo krūvis, kokios pavestos papildomos užduotys arba kito tarnautojo funkcijos, kokio dydžio (procentais pareiginės algos) ir kuriam laikotarpiui siūloma skirti priemoką. Pareigūnams priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant patikrinimus kertant valstybės sieną tarptautiniuose kelių pasienio kontrolės punktuose (toliau – ir tarptautiniai kelių PKP) neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, gali būti skiriama iki 30 procentų pareiginės algos, jeigu įvykdytos abi šios sąlygos: 1) tarnybos pasienio rinktinės pasienio užkardos veikimo teritorijoje esančiuose tarptautiniuose kelių PKP vienam pareigūnui, atlikusiam patikrinimus kertant valstybės sieną, tenkantis vidutinis patikrintų asmenų ir kelių transporto priemonių skaičius praėjusį mėnesį buvo ne mažesnis nei 200; 2) patikrinimų kertant valstybės sieną ir pasienio kontrolės punktų teisinio režimo kontrolės efektyvumo (koeficiento) reikšmė konkrečiame tarptautiniame kelių PKP praėjusį mėnesį buvo ne mažesnė nei 0,09 (Tvarkos aprašo 7 punktas, 7.1–2 papunkčiai).

7. Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. L. tarnybą vykdė Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardoje jaunesniosios specialistės pareigose ir tokias pat funkcijas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. vykdė Tarnybos vado 2020 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. TE-1322 „Dėl priemokų skyrimo“ 13.9–13.37 punktuose nurodyti pareigūnai. Pareiškėjai V. D. ir R. K. tarnybą vykdo Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos jaunesniųjų specialistų pareigose, o pareiškėjas J. G. tarnybą vykdo Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos vyresniojo pasieniečio pareigose. Tokias pat funkcijas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. vykdė Tarnybos vado 2020 m. spalio 23 d. įsakyme Nr. TE-1328 „Dėl priemokų skyrimo“ 4.9–4.65 punktuose nurodyti pareigūnai. Patys pareiškėjai nurodo, kad jie atliko analogiškas užduotis su kitais pareigūnais. Taip pat pareiškėjai neginčija, kad ginčo laikotarpiu jiems buvo išmokėtos 10 proc. pareiginės algos dydžio priemokos, tačiau nurodo, kad jiems be jau paminėtų priemokų turėjo būti išmokėtos priemokos, kurios už ginčo laikotarpį buvo skirtos ir kitiems analogiškas funkcijas atlikusiems Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnams (įskaitant ir Vileikių pasienio užkardos pareigūnus) ir Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnams. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės vado 2020 m. spalio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13PR-11001 pareiškėjai nebuvo nurodyti, taip pat Tarnybos vado 2020 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. TE-1322 pareiškėjams 430,00 Eur (215,00 Eur + 215,00 Eur) dydžio priemokos skirtos nebuvo. Taigi konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėja R. L. gavo 430,00 Eur mažesnes priemokas nei kiti Tarnybos vado 2020 m. spalio 23 d. įsakyme Nr. TE-1322 nurodyti Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai įskaitant ir šios rinktinės Vileikių pasienio užkardos statutinius pareigūnus), o kiti pareiškėjai (J. G., R. K. ir V. D.) – mažesnes nei kiti Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjams laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 31 d. jokių papildomų užduočių, išskyrus tų, kurios buvo vykdomos dėl valstybės teritorijoje paskelbtos ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos grėsmės, už kurias pareiškėjams kaip ir kitiems analogiškas funkcijas vykdantiems pareigūnams, buvo skirtos 10 procentų pareiginės algos dydžio priemokos, nebuvo pavesta vykdyti, t. y. ginčo laikotarpiu pareiškėjams nebuvo raštu formuluojamos papildomos užduotys, už kurių atlikimą būtų buvęs pagrindas jiems skirti priemokas pagal Statuto 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Liudytojai D. Š. ir R. T. teismo posėdžio metu paliudijo, kad darbo krūvis pareiškėjams nebuvo skirtingas negu kitiems pareigūnams. Liudytojai negalėjo pasakyti tikslaus darbo krūvio, nes pareigūnai dirba pagal grafikus (budėjimus), kurie buvo skirstomi visiems bendra tvarka, tačiau abu liudytojai pripažino, kad pareiškėjams nebuvo skirtos priemokos dėl to, kad jie turėjo galiojančias tarnybines nuobaudas. Taigi iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų galima daryti išvadą, kad 2020 m. spalio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13PR-11001 ir 2020 m. spalio 23 d. įsakyme Nr. TE-1322 nurodyti Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai ir, atitinkamai, 2020 m. spalio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13VR-11322 bei 2020 m. spalio 23 d. įsakyme Nr. TE-1328 Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai ginčo laikotarpiu atliko funkcijas analogiškas toms, kurios priskirtos pareiškėjams, t. y. pastarieji pareigūnai ir pareiškėjai ginčo laikotarpiu dirbo analogišku darbo krūviu, kas reiškia, kad darbo krūvis nebuvo kitoks nei kitiems. Iš minėtų tarnybinių panešimų matyti, kad siūlymas skirti priemokas siejamas su pandemine situacija ir dėl to pasikeitusiomis (papildomomis) pareigūnų funkcijomis, neišskiriant atskirų pareigūnų funkcijų. Be to, savo turiniu šie tarnybiniai pranešimai analogiški 2020 m. spalio 19 d. Tarnybos SKOV viršininko tarnybiniams pranešimams Nr. 13-5807 „Dėl priemokų skyrimo“ ir 2020 m. lapkričio 23 d. (Nr.13-6823), kuriais vadovaujantis pareigūnams (įskaitant ir pareiškėjus) buvo skirtos 10 proc. dydžio priemokos. Atsakovė 2022 m. vasario 4 d. papildomuose paaiškinimuose taip pat nurodė, kad pareiškėjai vykdė analogiškas funkcijas kaip ir pareigūnai, kuriems buvo skirtos papildomos 215 Eur per mėnesį priemokos. Taigi laikytina nustatytu, kad pareiškėjų funkcijos ginčo laikotarpiu buvo analogiškos tų pareigūnų, kurie gavo papildomą 215 Eur per mėnesį priemoką, funkcijoms.

Atsakovė savo poziciją pareiškėjams neišmokėti priemokų, kurios buvo išmokėtos 2020 m. spalio 23 d. įsakyme Nr. TE-1322 nurodytiems kitiems Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnams, grindžia tuo, kad pareiškėjai anksčiau (t. y. iki ginčo laikotarpio) buvo bausti už tarnybinius pažeidimus. Teismas šį atsakovės argumentą atmeta kaip nepagrįstą, pasisakydamas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą pažeidžiama ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojams (įskaitant statutinius valstybės tarnautojus), kurie atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, už darbą yra nemokama arba apmokama mažiau negu priklauso, įskaitant atvejus, kai už tokį darbą yra apmokama pažeidžiant konstitucinį lygiateisiškumo principą. Konstitucinės teisės į teisingą atlyginimą turinio kontekste konstatuotina, kad statutiniams pareigūnams mokamos Statuto 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintos priemokos yra pareigūnų darbo užmokesčio dalis (Statuto 52 str. 1 d., 4 p.) ir šią pareigūno darbo užmokesčio dalį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, kuris tai darydamas privalo paisyti, be kita ko, konstitucinių imperatyvų, kylančių iš teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą įgyvendinimu. Teismas šiuo atveju, įvertindamas jau LVAT padarytas išvadas, pabrėžia, kad pastaroji aplinkybė per se (pati savaime) negali būti teisėtu pagrindu statutiniams pareigūnams nemokėti priemokų, tuo atveju, jeigu pareigūnai atitinkamai atliko raštu suformuluotas papildomas užduotis, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos (Statuto 56 str. 1 d. 1 p.), arba vykdė veiklą viršijančią įprastą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės (Statuto 56 str. 1 d. 2 p.). Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju jokių darbo krūvio išskirtinumo pareiškėjams nustatyta nebuvo, o sprendimą neskirti priemokos lėmė nuobaudos (-ų) faktas. Byloje pripažinus, jog tarnybinių nuobaudų pareiškėjams paskyrimas negali būti teisėtu pagrindu jiems nemokėti priemokų, teismas konstatauoja, kad šioje situacijoje negalima traktuoti, kad pareiškėjų darbo apimtis buvo kitokia dėl to, kad pastarieji turėjo paskirtas tarnybines nuobaudas, kas savaime suprantama, reiškia, kad jie turėjo būti traktuojami vienodai su kitais pareigūnais, todėl atsakovė, skirdama kitiems pareigūnams priemokas, netinkamai pasinaudojo diskrecijos teise neskirti papildomų (430,00 Eur) priemokų pareiškėjams.

10. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad atsakovė netinkamai pasinaudojo jai suteikta diskrecijos teise neskirti pareiškėjams papildomos 430,00 Eur priemokos už padidėjusį darbo krūvį, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjų skundą ir priteisti jiems nesumokėtą darbo užmokesčio dalį.

11. Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjai pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1452,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas – už skundo parengimą teismui ir atstovavimą teismo posėdžio metu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismo sprendimu pareiškėjų skundą patenkinus, laikytina, kad galutiniu teismo procesiniu sprendimu pareiškėjų teisės buvo apgintos. Į bylą pateikti banko mokėjimai patvirtina, kad pareiškėjai sumokėjo juos atstovavusiam advokatui po 363,00 Eur.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgus į tai, kad skundas teismui buvo parengtas 2021 m. I ketvirtyje, o vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies 2020 m. III ketvirtį buvo 1 454,80 Eur, pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimali priteisiama suma už skundo teismui parengimą gali būti 3 637,00 Eur (2,5 x 1 454,80 Eur), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat įvertinus aplinkybes, kad pareiškėjai buvo atstovaujami teismo posėdžio metu, be to, byla buvo perduota nagrinėti iš naujo, darytina išvada, kad byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų išlaidų dydžių. Pareiškėjams iš atsakovės už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisiama visa prašoma suma – 1 452,00 Eur, t. y. po 363 Eur kiekvienam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų J. G., R. K., R. L. ir V. D. skundą patenkinti.

Priteisti pareiškėjams J. G., R. K., R. L. ir V. D. iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjų J. G., R. K., R. L. ir V. D. naudai po 430,00 Eur neišmokėto darbo užmokesčio kiekvienam.

Priteisti pareiškėjams J. G., R. K., R. L. ir V. D. iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos po 363,00 Eur kiekvienam patirtų bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gediminas Užubalis