Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Ž. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2739-901/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „IDBI“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“, ieškinį atsakovams Ž. R. ir M. Č. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2014-12-02 ieškovė BUAB „IDBI“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, ir atsakovas Ž. R. pateikė teismui prašymą patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-05 sprendimą dalyje dėl 33102,84 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 33102,84 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2014-03-10, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 834,57 Lt žyminio mokesčio priteisimo ieškovei iš atsakovo Ž. R., ir civilinę bylą Nr. 2-2739-901/2014 dalyje dėl ieškovės BUAB „IDBI“ pareikšto reikalavimo atsakovui Ž. R. dėl 92730,48 Lt ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo, nutraukti. Pažymėjo, kad taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 294 straipsnyje, yra išaiškintos ir šalims žinoma, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (2 t. 52-54 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria bylos šalims nustatytas terminas prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis civilinio proceso įstatymo nuostatomis, šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (LR CPK 140 straipsnio 3 dalis). Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, šalys joms priklausančiomis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra LR CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad šalių veiksmai, taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Vadovaujantis LR CPK 140 straipsnio 4 dalimi, jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė BUAB „IDBI“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovų M. Č. ir Ž. R. solidariai priteisti 92730,48 Lt žalos atlyginimo. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad žala susidarė dėl atsakovų nesąžiningo neveikimo, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos BUAB „IDBI“ iškėlimo bei nesirūpinant įmonės dokumentais ir turtu (1 t. 1-5 b.l.). 2014-11-05 sprendimu Šiaulių apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Ž. R. ieškovės BUAB ,,IDBI“ naudai 33102,84 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 33102,84 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-03-10, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o iš atsakovo M. Č. ieškovės BUAB ,,IDBI“ naudai priteisė 66205,68 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 66205,68 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-03-10, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmetė (2 t. 41-46 b.l.). Pirmosios instancijos teismo sprendimui neįsiteisėjus, 2014-12-02 ieškovė BUAB „IDBI“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, ir vienas iš atsakovų Ž. R. pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, teismo sprendimo dalyje panaikinimo ir civilinės bylos dalyje nutraukimo (2 t. 52-53 b.l.). Iš kartu su prašymu pateiktos taikos sutarties turinio matyti, kad ieškovė ir atsakovas Ž. R. siekdami taikiai išspręsti tarpusavio nesutarimus susitarė, jog ieškovė atsisako reikalavimo priteisti iš atsakovo Ž. R. 92730,48 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas Ž. R. sumoka ieškovei 15000,00 Lt iki 2015-02-15 (2 t. 53 b.l.). 2014-12-03 skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo į taikų ginčo sprendimą įtraukti ir atsakovą M. Č., kuris taip pat turi pasirašyti taikos sutartį, arba ieškovė turi patikslinti taikos sutartį, ar atskirai raštu aiškiai nurodyti, kad ieškinio solidarių reikalavimų kito atsakovo M. Č. atžvilgiu atsisako. Atskiruoju skundu atsakovas Ž. R. teigė, kad aplinkybė, jog atsakovas M. Č. nėra pasirašęs taikos sutarties, nėra kliūtis taikos sutarties patvirtinimui, kadangi ieškovės ir atsakovo Ž. R. sudaryta taikos sutartis nepažeidžia M. Č. teisių, nenustato, jam jokių teisių ar pareigų, o yra susijusi tik su Ž. R. įsipareigojimais.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovai M. Č. ir Ž. R. yra procesiniai bendrininkai pagal įstatymą, nes abu atsakovus pagal ieškovės pareikštą reikalavimą sieja bendras materialus teisinis santykis, todėl šioje byloje yra atsakovų privalomasis bendrininkavimas. Vadovaujantis CPK 44 straipsnio 3 dalimi, taikos sutarčiai sudaryti, atsisakyti ieškinio ar ieškinį pripažinti būtinas visų bendrininkų (bendraieškių arba bendraatsakovių) sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra atliekami tik neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų. Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas panašaus pobūdžio klausimus, yra pažymėjęs, kad esant skolininkų daugetui, reikia atsakyti į klausimą, ar skolininkai turi (patenkinus ieškinį, turėtų) vienodą pareigą kreditoriui, t. y. ar juos sieja solidari ar dalinė prievolė. Pasyvios prievolės solidarumo idėja grindžiama dviem koncepcijom: skolos (pareigos) bendrumu ir prievolių daugeto vienove. Kai skolininkų pareiga solidarioji, yra tiek prievolių, kiek yra skolininkų, tačiau visų šių prievolių pagrindas ir dalykas tas pats, todėl bent vieno skolininko prievolės įvykdymas laikomas tinkamu ir atleidžia kitus skolininkus nuo šios pareigos vykdymo (LR CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Be to, LR CK 6.6 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios (LR CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, įvykdyta solidarioji prievolė, siejusi kreditorių ir bendraskolius, pagal bendrą taisyklę baigiasi, o vietoj jos atsiranda buvusių solidariųjų skolininkų dalinės tarpusavio prievolės. Kreditoriaus reikalavimo teisės atsisakymas dėl vieno ar kelių skolininkų reiškia, kad jis/jie atleidžiami nuo prievolės įvykdymo (LR CK 6.23 straipsnio 3 dalis). Kitiems skolininkams prievolė lieka, tačiau ji sumažėja atleisto (-ų) nuo prievolės vykdymo skolininko (-ų) dalimi (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1816/2011).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog konkrečiu atveju ieškovė kartu su atsakovu Ž. R. teikdama teismui tvirtinti taikos sutartį, turėjo kartu pateikti ir kito bendraatsakovio M. Č. sutikimą (LR CPK 44 straipsnio 3 dalis), kadangi patvirtinus pateiktą taikos sutartį nurodytomis sąlygomis, ieškiniu reikalaujama priteisti solidarioji skola būtų sumažinta ženkliai mažesne dalimi, t.y. 15000,00 Lt, nei pagal bendrą taisyklę sudarytų taikos sutartį pasirašiusio bendraatsakovio Ž. R. dalis (92730,48 Lt / 2 = 46365,24 Lt). Konkrečiu atveju ieškovei pareiškus solidarų reikalavimą dvejiems atsakovams, o taikos sutartį sudarius tik su vienu iš atsakovu dėl tris kartus mažesnės sumos nei pagal bendrą taisyklę priklausytų kiekvienam iš atsakovų atlyginimo, prašoma patvirtinti taikos sutartis, priešingai nei teigia apeliantas, yra susijusi ir su kito byloje bendraatsakoviu patraukto asmens teisėmis ir pareigomis. Kaip jau minėta, jeigu kreditorius atsisako reikalavimo vieno iš bendraskolių naudai, jis išsaugo teisę reikalauti iš kitų bendraskolių įvykdyti visą prievolę. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad kitas atsakovas M. Č. būtų kokiu nors būdu išreiškęs savo valią dėl ginčo užbaigimo ieškovės ir atsakovo Ž. R. pasirinktu būdu, todėl nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrįstai teigia, jog prašoma patvirtinti taikos sutartis neturės įtakos taikos sutarties nepasirašiusiam atsakovui M. Č. bei nepažeis jo teisių bei teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog 2014-11-05 sprendimu Šiaulių apylinkės teismas nustatė dalinę atsakovų Ž. R. ir M. Č. atsakomybę bei, kad BUAB „IDBI“ kreditorių susirinkimas pritarė taikos sutartis projektui, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, o kreditorių komiteto susirinkimo nutarimai tokio pobūdžio klausimais įmonės administratoriui galėtų būti vertinami tik kaip rekomendaciniai, o ne įpareigojantys (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012).

Įvertinus bylos aplinkybių visumą, papildomai pažymėtina, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas galėtų svarstyti ir vertinti dėl taikos sutarties teisėtumo, dėl neprieštaravimo imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, tik jei būtų atsisakoma solidaraus reikalavimo abiejų atsakovų atžvilgiu ir sprendžiama dėl kiekvieno jų atsakomybės, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė aiškaus ieškinio atsisakymo dėl solidaraus reikalavimo abiejų atsakovų atžvilgiu nesuformulavo. Iš taikos sutarties turinio ir kreditorių susirinkimo nutarimų galima suprasti, kad atsisakoma solidaraus reikalavimo tik vieno atsakovo, t.y. Ž. R., atžvilgiu, tačiau klausimas dėl solidaraus reikalavimo M. Č. atžvilgiu lieka neišspręstas. Nagrinėjamu atveju susidaro teisiškai ydinga situacija, kuomet ieškovė pareiškusi solidarų reikalavimą dviejų atsakovų atžvilgiu, iš esmės keisdama ieškinio pagrindą atsisako reikalavimo vieno iš atsakovų atžvilgiu, tačiau kito atsakovo atžvilgiu solidarų reikalavimą palieka galioti. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo vertinti, kad patvirtinus tokio turinio taikos sutartį atsakovo M. Č. teisės nebūtų pažeidžiamos ir šalių pateikta taikos sutartis neprieštarautų imperatyvioms normoms. Be to paminėtina, kad sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą atsakovas M. Č. turi turėti galimybę pasinaudoti LR CPK 42 straipsnyje numatytomis procesinėmis teisėmis susipažinti su pateiktu prašymu, pareikšti nuomonę, prieštaravimus, teikti savo argumentus, naudotis kitomis jam LR CPK suteiktomis teisėmis ir kita.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju norint bylą užbaigti taikos sutartimi, kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas, į taikų ginčo sprendimą turi būti įtrauktas ir kitas atsakovas M. Č.

Dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti duomenis, patvirtinančius tinkamą ieškovės BUAB „IDBI“ atstovavimą pasirašant taikos sutartį, teismas pažymi, kad LR CPK 111 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėti dokumentai, įrodantys atstovo teises ir pareigas. Vadovaudamasis LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą ar kitą procesinį dokumentą), jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad įgaliojimas, kuriuo bankroto administratorius UAB „Tytus“ įgaliojo bendrovės darbuotoją V. G. atstovauti UAB „IDBI“ civilinės bylose, tame tarpe ir sudaryti taikos sutartis, byloje pateiktas tik kartu su atskiruoju skundu (2 t. 64 b.l.), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, kad šis trūkumas pirmosios instancijos teismo nustatytas nepagrįstai.

Remdamasis LR CPK 44 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas apeliantą ir ieškovę pašalinti pateikto prašymo tvirtinti taikos sutartį trūkumus, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu 2014-12-03 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti pasibaigė ir šalys prarado galimybę laiku pašalinti prašymo patvirtinti taikos sutartį trūkumus, nustatytinas papildomas terminas nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti iki 2015-04-22 (LR CPK 115 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei BUAB „IDBI“ ir atsakovui Ž. R. papildomą terminą iki 2015 m. balandžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.